Prasidedantis politinis ruduo atsineša iš gražios vasaros ir nemažai ne tokių gražių problemų, kurias dabar valstybės valdžia nori spręsti ne taip, kaip reikalauja ją rinkę žmonės, o kaip nurodinėja transnacionalinės verslo korporacijos.
Atrodė, kad Visagino atominės elektrinės afera baigsis, įvykus referendumui, mokslininkų grupei pateikus išsamią studiją su neigiamu atominės energetikos, kaip neperspektyvios ir perbrangios, vertinimu. Tačiau kažkokia nematoma jėga verčia premjerą toliau konvulsiškai atidėlioti viešą pareiškimą, jog ši vyriausybė gerbia žmonių valią, todėl bus priimta nebranduolinė energetikos strategija. Vietoje to, spaudoje skaitome, kad vis dar vyksta kažkokios derybos su Estija ir Latvija.
Visą vasarą šurmuliavo ir kita – skalūnų – istorija, atskleidžianti stulbinančią aukščiausios Lietuvos vadovybės nepagarbą savo žmonėms. Tiesiai šviesiai: ES pirmininkaujančios šalies premjeras ES piliečių metais paskelbė karą savo šalies gyventojams, kurie nesutinka su prezidentės ir premjero nuomone, kad žmonių sveikatą, žemę ir geriamą vandenį žalojanti skalūnų dujų technologija yra gėris.
Žygaičių bendruomenė atsisakė dalyvauti premjero bandytame surengti parodomajame susitikime su Chevrono atstovais, kadangi premjero patarėjai, matyt, patarti Chevrono, uždraudė viešumą – filmuoti, pasikviesti kitų bendruomenių atstovų, žinomų nepriklausomų geologijos specialistų, žaliųjų atstovų ir Seimo narių. Jei kalbam, tai kalbam – atvirai ir viešai. Tiesa, iki šiol jau surengtos trys didelės konferencijos Kvėdarnoje, Tauragėje ir Vilniuje, kur priimtos motyvuotos rezoliucijos prieš Lietuvos žemės gelmių suardymą (frakinimą) ir kuriose nedalyvavo nei Chevrono, nei premjero, nei prezidentūros atstovai. Toks żygaitiškių nepaklusnumas užsiutino Chevroną…, atsiprašau, Lietuvos premjerą. Tą pačią dieną į internetinę erdvę buvo paleista provokacija: neva, Žemaitijos bendruomenės kreipėsi pagalbos dėl skalūnų į Rusijos ir Baltarusijos vadovus. Temą noriai pasigavo ir kai kuri žiniasklaida. Nesvarbu, kad kreipimąsi pasirašė kažkokie trys niekam nežinomi veikėjai, niekam neatstovaujantys, nesvarbu, kad spaudos konferencijoje Seime Žygaičių ir kitų bendruomenių atstovai griežtai atsiribojo nuo provokacijos. Jaunas visuomeninio transliuotojo žurnalistas paslaugiai klausia premjero: „Kaip vertinate, kad Žemaitijos bendruomenės kreipiasi į Lukašenką ir Putiną?“ … Į reikalavimą paneigti šmeižtą radijo eteryje kol kas jokio atsakymo nėra.
Turbūt, ir nebus. Kaip ir nebus žiniasklaidos dėmesio piliečių iniciatyvoms tokiais aktualiais klausimais kaip skalūnai. Pavyzdžiui, du renginiai praėjusią savaitę Briuselyje, Europos Parlamente.
Jungtinių Amerikos Valstijų režisierius Joshas Foxas Europos Parlamente pristatė savo antrą filmą apie skalūnus Gasland II („Dujų žemė“). Filme daug patikimos informacijos apie hidraulinio plėšymo technologijas, kurios naudoja didelius kiekius nuodingų chemikalų, sukelia metano nutekėjimus iš gręžinių, dėl ko gyventojų vanduo tampa netinkamas vartoti. Informaciją pateikia nepriklausomi ekspertai ir net JAV Aplinkos apsaugos agentūros pareigūnai. Bet filmas yra daugiau apie… demokratiją JAV, pasak paties autoriaus Josho Foxo.
Filme liudija Kongreso ir Senato nariai apie tai, kokią milžinišką įtaką Amerikos politikams daro pinigingos naftos ir dujų kompanijos (suprantate dabar, kaip veikia Chevronas Lietuvoje?), o paprasti amerikiečiai iš skalūnų teritorijų pasakoja, kaip jiems siūlomos piniginės kompensacijos, kad tyliai išsikraustytų iš savo namų, bet tik su sąlyga, jog pasirašys tylos sutartį ir iki gyvenimo galo nepasakos, ką visokie ševronai padarė su jų sveikata (organizme randami tie patys nuodingi chemikalai kaip ir gavybos aikštelėse) ir žeme (daugiau jokios žemdirbystės).
Norime tokios Žemaitijos?
Žinodamas, ką apie tokius filmus galvoja mūsų šalies aukščiausi politikai, nuoširdžiai ginantys Chevrono interesus, paklausiau autoriaus: „Joshai, Lietuvoje už tokį filmą būtumete apkaltintas ryšiais su Gazpromu. Kas finansavo jūsų filmą?“ Juokas salėje ir paprastas paaiškinimas: pirmą filmą nufilmavo pasiskolinęs pinigų iš banko, o antrajam jau nebuvo sunku laimėti grantą filmų konkurse, nes paliesta itin skaudi ir aktuali Amerikai ir Europai tema.
Gerai, kad Lietuva ne viena ir nevieniša kovoje su frakinimu. Kai Chevronui tarnaujančiam aplinkos ministrui pavaldi Geologijos tarnyba Šilutėje bandė surengti propagandinę konferenciją apie saugią skalūnų dujų gavybos aplinką, už Lietuvos ir ES mokesčių pinigus pasikvietusi Chevronui pavaldaus UAB’o atstovą skaityti pranešimo, koks gražus yra hidraulinis žemės gelmių ardymas, tą pačią dieną Briuselyje, Europos Parlamente, buvo surengta kita, precedento neturinti konferencija, skirta įvairių šalių piliečių organizacijoms pristatyti savo pasipriešinimo hidraulinio ardymo – visuotinai vadinamo frakingu – technologijoms ir skalūnų dujų bei naftos gavybai. Turbūt nežinojote, jog su skalūnais sėkmingai kovoja JAV niujorkiečių prieš frakingą asociacija, išsikovojusi moratoriumą, nepaisydama valstijos gubernatoriaus nenoro. Amerikiečiai surinko nenuginčijamų įrodymų, kad JAV vietovėse, kur vyksta skalūnų dujų gavyba, YRA užteršiamas geriamas vanduo, YRA žalojama žmonių sveikata. Kovoja Nyderlandų bendruomenių judėjimas, taip stipriai mobilizavęs visuomenę, jog Australijos kompanija nepanoro gadinti savo reputacijos ir atsisakė jau išduotos licencijos. Kovoja Ispanijos, Rumunijos, Bulgarijos, Lenkijos piliečiai. Jungtinės Karalystės Balkombo miestelis tapo Europoje tokiu pat simboliu kaip Žygaičiai Lietuvoje. Skirtumas tik tas, kad demokratinėje Jungtinėje Karalystėje Balkombo žmonės turi plačią žiniasklaidos paramą, juos rodo BBC, o demokratinėje Lietuvoje žiniasklaida dažniau skleidžia valdžios ir Chevrono propagandą, nei gina viešąjį interesą.
Lenkijoje, kur jau išduota licencija, protestuojančius ūkininkus Chevronas padavė į teismą, kad trukdo jam prieiti prie gręžinio aikštelės ir teismas nubaudė ūkininkus baudomis po tūkstantį zlotų. Taip pat bus ir Lietuvoje. Premjeras, lyg koks Chevrono spaudos atstovas, jau pagrasino per radiją, jog Chevronas bylinėsis. Kol kas dar galime išvengti nepataisomų pasekmių – tereikia neskelbti rugsėjo 16-ąją Chevrono konkurso nugalėtoju. Motyvų daugiau negu užtenka: ir bendruomenių pasipriešinimas, ir neatitinkantis realios situacijos strateginis poveikio aplinkai vertinimas, ir teisinės bazės nebuvimas. Tuomet dar nebus jokių teisinių pasekmių, baudų ir teismų. Chevronas tiesiog turės pasitraukti iš mūsų žemės. Tik ar užteks politinės valios politikams, kurie ciniškai pasirinko politikoje sandėrių, o ne sąžinės kelią?
facebook.com/Balsys.Linas/