Vidas Rachlevičius. Suįžūlėjusių akiplėšų metas
delfi.lt
Lietuvoje – naujas aistrų protrūkis. Buvau sau davęs įžadą vengti aštresnės leksikos, bet aplinkybės privertė padaryti išimtį. Tylėti nebegalima ir reikia kalbėti oponentų kalba, nes kitos jie nesupranta. Jau tapo tradicija, kad kai visuomenei ant galvos pilamos srutos ir ji įžeidinėjama vis labiau rafinuotomis formomis bei metodais, tvyro tyla. Lietuviška klasika, tas prakeiktas nuolankumas. Tai – apie išpuolius prieš Justiną Marcinkevičių ir iniciatyvą pastatyti jam paminklą. Nekalbėsiu apie paminklo projektą, tai visai kita tema. Visuomenei svarbiausia suvokti šio išpuolio anatomiją, kas už viso to slypi ir ko siekiama.
Tarsi nematoma lazdele pamojus, prabilo valdžios išlaikomi menininkai, kultūrininkai, jai pataikaujantys komentatoriai bei pulkelis liumpeninteligentų.
Pasiekėme lygį, kai kiekvienas menkysta mano turįs teisę viešai įžeidinėti ir tyčiotis iš bet ko. Tikrai nenusileisiu iki jų lygio, bet tam, kad suprastumėte, kas slypi po naujųjų komjaunuolių ir įvairaus plauko aktyvistų kaukėmis, koks yra jų tikrasis mentalitetas ir mąstymo būdas, pateiksiu tik vieną citatą. Štai vienas iš šešėlyje tūnančių, bet gana įtakingų šios valdžios ideologijos rėmėjų bei feisbuko cenzūros organizatorių rašo: „Kodėl dėl šūdino ir parsidavusio poeto – kolaboranto yra tiek aktyvumo iš norinčių pastatyti jam paminklą?“
Liūdniausia ir skandalingiausia yra tai, kad šio išpuolio šaukliams suteikiamos aukščiausios tribūnos. Tokiomis aplinkybėmis visuomeninis transliuotojas, kurio vadovė kartais lyg ir užsimena apie kažkokią šios institucijos misiją, iš savo archyvų galėtų ištraukti vaizdus, kai aktorius Laimonas Noreika skaito J. Marcinkevičiaus „Mažvydo“ ištraukas. Ji to nedaro, tai aš trumpai priminsiu: „Mėginsime sudėti pirmą žodį. Klausykitės gerai… Širdim klausykit! Kai tarsit šitą žodį, tai ant lūpų pajusit medaus ir kraujo skonį (…) „El-ie“ bus „Lie“, „tė-u“ bus „tu“, „vė-a“ bus „va“. Kartokite! Kartokit ir klausykit. Ar girdit jau?“
Priešingai, LRT aktyviai dalyvauja šioje pasibjaurėjimą keliančioje kampanijoje. Manyčiau, kad už mokesčių mokėtojų pinigus išlaikomo visuomeninio transliuotojo generalinė direktorė jau susirinko tokį „nuopelnų“ fondą, kad jai ne tik nereikėtų svajoti apie perrinkimą, bet ji turėtų baigti savo karjerą LRT jau šiandien.
Vėl kyla tie patys klausimai: ar LRT taryba kažką mąsto, ar apskritai suvokia, kas vyksta, jaučia bent kažkokią atsakomybę prieš visuomenę?
Pavieniai protesto balsai bando iš naujo nagrinėti poeto kūrybą, kažką įrodinėti ir baukščiai tai vadina diskusija. Teisioji pusė pastatyta į tokią padėtį tarsi turėtų dėl kažko atsiprašinėti ar aiškintis.
Tai yra beprasmis ir betikslis užsiėmimas, visiškai silpna gynybinė pozicija. Šiame kontekste kalbėti apie J. Marcinkevičiaus kūrybą ir manyti, kad tai yra diskusijos objektas, yra didžiausias paklydimas.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
KOMENTARAI
Seniausi
2023-08-02 23:06
Rašytuoja ,kurios vardą autorius nutyli:
https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2041145/sabaliauskaite-negi-statysime-paminkla-marcinkeviciaus-trilogijai-kuri-yra-melo-ir-propagandos-kurinys
2
Atsakyti
Paul Casimir
Atsakinėti į Mickėyus Mouseas
2023-08-02 23:16
Egzaltuota ypata. Jos pasaulėlis buvo sugriuvęs po Brexit’o (2016), piktinosi tamsuoliais tenbuviais (t.y. pati lindėjo Londone), nubalsavusiais „ne taip”. I-Y-I idealus tipas, žanro klasika.
4
Atsakyti
Gera komunistas – padveses komunistas
Atsakinėti į Mickėyus Mouseas
2023-08-03 09:24
O ta Rusijos ir sovietiniu partizanu mylėtoja kodel apie Girdėnų kaimą papsakoti nenori?
0
Atsakyti
IP 88.118
2023-08-03 00:52
Žmogus gali apsimesti bet kuo, kalbėti įmantriausiais žodžiais, bet kartais pakanka netikėto dirgiklio ir spontaniška reakcija apnuogina tikrąjį mąstymą bei mentalitetą.
…
Būtent tą ir pamačiau, perskaitęs straipsnį, – emocijų ir nesivaldymo pliūpsnį. Statykite paminklus savo Marcinkevičiui nors ant kiekvieno senamiesčio kampo. Atidarykite sąskaitą, susirinkite pinigus ir pirmyn. Tik be černiachovskinės lentelės – „nuo lietuvių tautos“.
Nedrįsčiau kalbėti apie kieno nors kūrybą, nes tai būtų per sunki užduotis, bet viena suprantu ir nebūdamas menininku – tam, kad rašyti gerus eilėraščius ir puikias poemas, stotį į komunistų partijos gretas jokio reikalo nebuvo. Juo labiau, prašytis į Lietuvos komunistų partijos centro komiteto narius.
tiesos.lt