Seime po pateikimo pritarus įstatymo pakeitimams, pagal kuriuos būtų galima paprasčiau atleisti LRT generalinį direktorių, kilo tikra panika ir isterija.
LRT žurnalistai eteryje inicijuoja tylos minutes, o dabartinė vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė stebisi, kodėl LRT valdymu ėmė domėtis aukščiausias LRT valdymo organas – Taryba.
Peticiją gelbstint LRT vadovę pasirašė beveik 140 tūkst. žmonių. Tačiau toks ažiotažas nekilo po to, kai Seime buvo registruotas kitas projektas, išties varžantis žiniasklaidos ir žodžio laisvę.
Prieš kelias dienas konservatorių atstovai Daiva Ulbinaitė ir Laurynas Kasčiūnas pristatė informacinės gynybos įstatymų paketą, kuriuo siūloma numatyti administracinę arba baudžiamąją atsakomybę už dezinformaciją, kuria siekiama pakenkti Lietuvos nacionaliniam saugumui, konstitucinei santvarkai ar viešajai tvarkai, taip pat už karo ar kitokio ginkluoto konflikto kurstymą, skatinimą, pateisinimą ar propagavimą, už automatizuotų „SIM spiečių“ naudojimą.
Ekspertai sako, kad tai išplauna dezinformacijos sąvoką ir taikiniu paverčia kone kiekvieną, kritikuojantį valdžią. Tačiau šie siūlymai didžiulio atgarsio visuomenėje nesulaukė. O štai Seimo planuojami pokyčiai LRT valdyme sukėlė tikrą paniką.
Seime svarstomi siūlymai, kad nepasitikėjimą generaliniu direktoriumi būtų galima pareikšti ne tik dėl viešojo intereso pažeidimo. Taip pat siūloma, kad už vadovo atleidimą būtų galima balsuoti slaptu balsavimu, o jį atleisti pakaktų ne mažiau kaip pusės LRT tarybos narių.
Į LRT „gelbėjimo operaciją“ jau pasijungė ne tik dabartiniai ir buvę LRT žurnalistai, bet ir įvairūs visuomenininkai, politikai. Seimo planai vadinami LRT politizavimu ir netgi nacionalinio transliuotojo užvaldymu.
– Kaip Jums, profesionaliam žurnalistui, iš šono atrodo ši panika dėl pokyčių LRT valdyme? – „Respublika“ paklausė žurnalisto, publicisto, buvusio prezidento Algirdo Mykolo Brazausko patarėjo Viliaus KAVALIAUSKO.
– Kalbant apie tai, man atmintyje iškyla šūkis: „Lietuva be savarankiškumo – Lietuva be ateities“. Dabar atrodo, kad Lietuva be LRT generalinės direktorės yra Lietuva be ateities. Ir kad dabar didžiausia pasaulio problema yra vieno žmogaus problema. Kuriam, beje, neišvengiamai baigsis kadencija. Dvi kadencijas atidirbo. Kodėl pas mus taip įprasta dirbti iki mirties? Nekankinkime savęs…
Kai mane 1991 metais atleido iš darbo valdiškoje darbovietėje, man tai buvo džiaugsminga. Buvau ELTOS direktoriaus pavaduotojas. Atėjusi nauja konservatorių valdžia, Gedimino Vagnoriaus valdžia, nusprendė, kad tie, kurie buvo paskirti Kazimiros Prunskienės, yra netinkami. Ir paleido. Išėjau iš valdiškos spaudos ir tapau laimingu, laisvu žmogumi.
M. Garbačiauskaitei-Budrienei turėčiau ir moralinių pretenzijų. Antrai kadencijai generaline direktore ją paskyrė po ilgų svarstymų, kai Taryba ilgai negalėjo apsispręsti. Labai įdomu, kad tuo metu laikinai eiti pareigas buvo paskirta būtent ji. Nors ji tuo metu buvo tik pretendentė į tą postą. Tokiu atveju valstybinėje institucijoje laikinai eiti pareigas skiriamas
nesuinteresuotas žmogus.
Dabartinė situacija kilo dėl audito rezultatų ir patikrinimo. Sakoma, kad protestuoja 200 LRT žurnalistų. Dėl ko? Kad tie rezultatai nekokie? Kad auditas parodė, jog kai kas iš jų kolegų gauna milžiniškas sumas, o kiti – ne?
LRT gyvena iš mūsų visų mokesčių. Bet dabar bandoma „suvesti“, neva LRT kritikuoja tik „Nemuno Aušra“. Taip tikrai nėra. Pažįstu įvairių žmonių, kurie supranta, kad nebegalima mūsų taip kvailinti.
LRT jau nebegalima laikyti įvykių nušvietėja, analizuotoja. Pirmiausia, yra sąrašai su žmonėmis, kuriuos reikia rodyti ir kurių negalima įleisti į LRT. Nepretenduoju, kad ten mane rodytų, bet kai buvo organizuojama diskusija dėl Vyčio, ji vyko be mūsų, tai yra, tų, kurie inicijavo tą akciją ir galiausiai pastatė Vytį Kaune.
Mes buvome visiškai ignoruojami. Apie mus kalbėjo, ką norėjo, ir tai buvo ta pati publika, kuri dabar gina LRT. Kai mes leidome knygą, sudėjome kelių dešimčių žmonių pasisakymus. Ne tik tų, kurie buvo už, bet ir tų, kurie aktyviai pasisakė prieš Vytį. Dabar tie patys žmonės kalba ir kultūrininkų mitinguose, ir už LRT.
Aš jau seniai nežiūriu LRT, jei noriu sužinoti naujienas. Tam yra BBC, „Euronews“, kad ir amerikietiški kanalai. Juk LRT net kai kurie miestai yra nemylimi. Pavyzdžiui, Druskininkai, Kaunas. Pažiūrėkite, ar kokios nors geros naujienos ten transliuojamos apie Kauną ir kiek jų yra? Mes juk nesame kvaili, puikiai suprantame, kieno idėjos platinamos ir kieno yra nepageidaujamos. Taip neturėtų būti. Neturėtų būti konfrontacijos tarp demokratijos ir žurnalistų pažiūrų.
LRT turi visuomeninio transliuotojo misiją. Ji labai plati, joje kalbama apie visuomenės švietimą, auklėjimą. Bet šioje televizijoje seniai neliko jokios analitikos, o forumuose kalba arba tie patys, arba tų pačių partijų kiti žmonės.
– Nacionalinio transliuotojo generalinė direktorė sako, kad dalis LRT tarybos narių nori užvaldyti LRT. Argi ne LRT taryba ir yra aukščiausias LRT valdymo organas?
– Vienu metu man atrodė, kad protingiausia būtų paleisti ir vadovybę, ir Tarybą. Nes jie buvo per daug susivieniję. Juk Tarybos nariai taip pat gauna algas ir gyvena iš tų pačių mūsų pinigų. Kiek jiems duoda, toks jų ir požiūris. Mano manymu, tai neteisinga sistema. Sakyčiau, kad tokios Tarybos neturėtų gauti pinigų iš viso.
Mes daug kur leidžiame užlipti mums ant galvų. Tuomet tie užlipusieji galvoja, kad yra nepakeičiami. Nėra nepakeičiamų. Reikia daryti ne tik finansinį nacionalinio transliuotojo auditą, bet ir žiūrėti, kaip jie vykdo savo misiją. Kur lietuvių kalbos, demokratijos stiprinimas? Užuot stiprinę demokratiją, jie ją žudo. Visi turi teisę nacionalinėje televizijoje turėti savo balsą. Negali būti taip, kad, jeigu kažkam nepatinka viena partija, Kauno meras, tai jų nekvies ir jų netransliuos.
– LRT biudžetas siekia 80 mln. eurų. Kiti kanalai apie tokį gali tik pasvajoti. Iš mūsų pinigų perkami brangūs serialai, ko kiti kanalai sau negali leisti, kuriamos šou laidos. Ar tai yra ta objektyvi žiniasklaidos misija, kuri įvardyta LRT įstatyme?
– Tai milžiniški pinigai. Ypač matant, kad LRT tapo pramogine televizija. Ji transliuoja tai, ką turėtų kurti LNK ar TV3, kurie gyvena iš reklamos. Dabar jie kartais kuria daug vertingesnes programas nei LRT. Tas nuėjimas į lengvą turinį… Gyvename nuo „Eurovizijos“ iki „Eurovizijos“.
Bet visi bijo apie tai net žodį pasakyti, nes televizija tave gali sunaikinti. Pradėjome visko bijoti. Kad tik nepavadintų vatniku. Nes tada jau tikrai į visuomeninę televiziją nebekvies.
Blogiausia, kad viskas taip sustabarėjo ir niekas nesikeičia. Žiūrėk, vienas žmogus pradeda kokią laidą daryti, paskui, žiūrėk, jis daro jau keturias laidas. Jau ir jo giminės daro laidas. Bet visada gi turi būti kažkas šviežio.
Aš pats esu baigęs televizinės žurnalistikos specializaciją, visas praktikas atlikau „Panoramoje“. Pažinojau labai puikių žurnalistų. Turiu patirties BBC ir mačiau, kokie aukšti reikalavimai keliami visuomeniniam transliuotojui.
Beje, tragiškai visuomeninio transliuotojo misija baigėsi Lenkijoje. Buvo tiek nusipolitikuota, kad nebeliko žurnalistikos – pradėta transliuoti tik propaganda. Nauja valdžia atleido visuomeninio transliuotojo vadovybę, nutraukė transliavimą.
Ir nė viena tarptautinė organizacija to nepasmerkė.
Nesiūlau eiti Lenkijos pavyzdžiu, bet reikia žinoti, kuo viskas gali baigtis, kai ribos peržengiamos. Beje, Vokietijoje yra du nacionaliniai kanalai ir tai sukuria konkurenciją. Tai rodo, kad kažką galima padaryti. O pas mus visi baiminasi, kaip mes dabar be Monikutės gyvensime…
– Visuomenei siunčiama žinutė, kad reikia didinti mokesčius, reikia viešajam sektoriui veržtis diržus, kad finansuotume gynybą. Bet prakalbus apie LRT biudžeto šaldymą, liko nepatenkintų. Šioje situacijoje LRT – išimtis?
– Man irgi keista. O kur dar tas pastatas, kur sulindusios įvairios įstaigėlės? Dabartinis pastatas yra per didelis LRT. Palyginę, kiek žmonių dirba kituose kanaluose, pamatytume, kad tai yra pinigų švaistymas. Nes daug dalykų galima padaryti daug mažesnėmis pajėgomis.
Naujas LRT pastatas, manoma, kainuos apie 84 mln. eurų. Tai milžiniški pinigai. Už pusę tos sumos būtų galima Vilniaus sporto rūmus prikelti. Tokios sumos niekur nesimėto. Nesame turtingiausia šalis, bet jau seniai gyvename ne pagal savo pajamas. Ar tikrai būtinos tos išlaidos ir brangios laidos, kurių niekas nepasigestų, jeigu jų nebeliktų?
– Viešai sakoma, kad LRT bandoma politizuoti ir užvaldyti. O tai, kad žurnalistai dabar eteryje skelbia tylos minutes, nėra eterio užvaldymas ir politikavimas už mūsų visų pinigus?
– Ir aš apie tai galvoju. Juk yra žurnalistinė etika. Pavyzdžiui, jeigu mane kažkas apgavo ar primušė, aš neturiu teisės to darbe spręsti, jeigu esu žurnalistas. Jeigu tai nėra nacionalinė problema, jos transliuoti aš negaliu. Tai yra žurnalistikos etika. Dabar savos problemos keliamos virš visuomenės problemų. Nors akivaizdu, kad tai tėra vieno žmogaus ar vadovybės problema.
– Neseniai Seime registruota iniciatyva, kuria siekiama pakeisti dezinformacijos sąvoką ir kriminalizuoti ne tik žurnalistus, bet ir pokalbininkus, jeigu paskelbta visuomenę klaidinanti informacija. Kodėl tai nesulaukė tokios reakcijos, nors tai ypač panašu į žodžio laisvės ribojimą, kuris paliestų kiekvieną žurnalistą?
-Tai iniciatyva D. Ulbinaites, kuri pati platino visokias valstybės paslaptis, ir visi žinome, kodėl jos neišmetė iš darbo. Tai daugiau negu juokinga. Ko ji nori: kad apie ją išgirstų ar nuo kažko atsiplauti? Visi žinome, kokie tai žmonės, su kuo jie bendrauja ir kokia jų praeitis.
Ar pas mus gal karo stovis įvestas? Ar nėra taip, kad mes tokiu būdu pažeistume Konstituciją? Juk ten įrašyta, kad galima kritikuoti valdžią ir negalima už tai bausti, parašyta, kad negali būti cenzūros. Daug gerų dalykų ten parašyta. Konstituciją rašė labai protingi žmonės, mūsų valstybės kūrėjai. Gerbkime juos. Jeigu nėra reikalo, nekurkime naujų dalykų. Nes praktiškai taip kuriama cenzūra.
Pasakykime tai tiesiai – šis pasiūlymas greičiausiai prieštarauja Konstitucijai. Ko mes bijome? Juk nei Baltarusijos, nei Rusijos televizijos mes nematome. Ar dabar mes patys turėtume būti nubausti už tai, kad kažką pakuždėsime kitam į ausį? Ko siekiama, kad visi pradėtų kažko bijoti? Juk Lietuva yra laisva ir mes kiekvienas esame laisvas.
Gal pasikeitė karta. Bet aš visa tai stebiu su liūdesiu. Pirmiausia, mes nužudėme savo laikraščius. Lietuvoje buvo nužudyti dienraščiai. Esame vienintelė šalis Europoje, kuri neturi savo dienraščio. Ir visa tai buvo padaryta valdžios rankomis. Dabar nusipirkti „Vakaro žinias” prekybos centre nebeįmanoma. Tai yra ne kas kita kaip cenzūra, kurią daro prekybos centrai, galimai valdžios spaudimu.
Juk viskas prasidėjo nuo „Snoro“ uždarymo temų. Dabar visi šypsosi, bet taip buvo pasielgta su laisva spauda. Tai, kas padaryta su „Lietuvos rytu“, „Respublika“, buvo padaryta žiauriai. Man gaila kolegų. Aš daug jų pažįstu ir tarp jų yra labai gerų žurnalistų. Man labai gaila, kad su mūsų profesija taip pasielgta.
Problemos su visuomeniniu transliuotoju kyla ne tik Lietuvoje. BBC už vieno filmuko sumontavimą išlėkė visa valdžia. Jeigu būtų tokie standartai keliami LRT, turbūt kasdien ten valdžią reikėtų keisti.
Komentuoja advokatė, Visuomenės informavimo įstatymo specialistė Liudvika MEŠKAUSKAITĖ:
LRT yra visų mūsų pinigais išlaikomas ir dosniai iš biudžeto finansuojamas visuomeninis transliuotojas. 2025 m. LRT finansavimui skirta 79,6 mln. eurų. Palyginimui, Valstybės saugumo departamentui 2025 m. buvo skirta 59,2 mln. eurų.
LRT veiklos principai pagal LRT įstatymo 3 straipsnį: „pagarba žmogui ir valstybei, teisėtumo, nešališkumo, atskaitomybės, skaidrumo, efektyvumo, demokratijos, objektyvumo, politinio neutralumo, nepriklausomumo ir kt. teisinės valstybės principai.“
Ar šiandien yra tinkama LRT atskaitomybė, skaidrumas? Valstybės kontrolės atliktas auditas įrodė, kad ne. Auditas nustatė, kad pažeidimai yra „esminiai ir sisteminiai“, o tai reiškia, kad turi būti ir įstatymų pakeitimai, ir atsakomybė.
Ar šiandien yra politinis neutralumas LRT laidose ir portale? Sakau, kad ne.
Konstitucinis Teismas 2006 m. gruodžio 21 d. nutarime yra pasisakęs, kad „nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklos kontrolė turi būti nuodugni, ji negali būti formali“, kad „visuomeninio transliuotojo veiklos kontrolė negali būti suprantama vien kaip finansinis ar turto auditas.
Tokia kontrolė turi apimti ir nacionalinio visuomeninio transliuotojo programų ir laidų struktūros bei turinio kryptingumo kontrolę (a priori (išankstinę) ir a posteriori (paskesniąją), t. y. tokią jo veiklos stebėseną ir patikrą, kai nacionalinio visuomeninio transliuotojo programos ir laidos yra vertinamos inter alia iš Konstitucijos kylančios ir įstatymuose apibrėžtos šio transliuotojo misijos“.
Taigi, šiuo metu plačiai diskutuojama tema apie LRT kontrolę yra konstituciškai pagrįsta ir apima ne vien finansinį auditą, bet taip pat ir LRT stebėseną (monitoringą, išvadas ir pan.) su tikslu nustatyti, ar LRT vykdo LRT įstatymu jai priskirtą misiją bei funkcijas. Taigi, KT doktrinoje yra numatytas ne tik finansinis auditas, bet ir LRT turinio patikra – monitoringas, kuris būtų pajėgus nustatyti, kaip LRT laikosi politinio neutralumo ir nuomonių pliuralizmo.
KT yra išaiškinęs, kad „visuomeninio transliuotojo veikla turi telkti, o ne skaldyti visuomenę. Ar šiandien savo protesto akcijomis LRT telkia visuomenę, o gal ją skaldo?
LRT generalinė direktorė kaltina LRT tarybą, kad dalis jos narių nori užvaldyti LRT Bet gi LRT taryba yra aukščiausias LRT valdymo organas, tai kaip ji gali užvaldyti tai, ką valdo pagal savo paskirtį.
respublika.lt, pozicija.org