Šiandien turėjau būti Latvijos nacionaliniame muziejuje – kaimynai švenčia Lačplėsio dieną, kai pagerbiami žuvę už Tėvynę karžygiai. Mane prisiminė dėl parodos Valdovų rūmuose, kur atskirai pagerbėme Latvijos didvyrius.
Dar ir dar kartą galvoju, kaip svarbu valstybei turėti prasmingus simbolius. Lačplėsis – tai A.Pumpuro poemoje aprašytas galiūnas, nuveikęs daug žygių. 1919 metais jo vardu pavadintas aukščiausias karo ordinas, įsteigtas būtent lapkričio 11-ąją, nugalėjus mūšyje dėl Rygos Bermonto gaujas. Lačplėsio ordino kavalieriai pakelti į nacionalinių didvyrių rangą. Tuo ordinu latviai apdovanojo bent devynis mūsų aukštuosius karininkų, kavalierių sąraše – virs 20 Latvijos lietuvių ir viena iš trijų moterų – Valerija Vesčiūnaitė-Jansonė. Ši Rygos lietuvaitė tapo naujosios Latvijos gyva legenda: 1990 metų gegužę skelbiant Latvijos nepriklausomybę, ją vežiojo atvirame limuzine su karių sargyba. Sulaukusi savo svajonės – Laisvės, Valerija mirė po 36 dienų.
Šiandien latviai degs žvakutes ir dės gėlės prie Rygos pilies sienos (nuotr.). Čia ne vaidyba, o nuoširdumas – išugdytas jau kelintos latvių kartos. Šiandien jie pagerbs ir mūsų generolą Silvestrą Žukauską, ir dvi tautas sujungusią Valeriją Vesčiūnaitę.
veidaknygė FB