Ligi šiol galvojau, kad užsienio politikos vado mes neturime, o karo ministrų – kokius keturis (vienas stato mums „drakono dantis“, kita grybautojų trasose kloja minas, trečias ir ketvirtas kariauja liežuviais). Kas iš jų vyriausias – sunku ir suprasti. Dabar nuomonę turiu keisti: KA ministrė pasigarsino Azijoje – vieną po kito lankė Singapurą ir Filipinus. Gastrolierių ministrų Lietuvoje visada buvo, bet čia ypatingas atvejis – gynybai trūksta pinigų, o jų iš piliečių gavus, matyt, pritrūksta fantazijos išleisti. Tai kas mėnesį ir perka už mūsų pinigėlius bilietus aplink pasaulį. Iš fantazijos srities – ir karinio bendradarbiavimo sutartis su Filipinais. Maniloje tikriausia maloniai nustebo, kad Europoje atsirado galinga valstybė, dėl Filipinų pasirengusi ir su Kinija galia pasimatuoti. Tikriausia labai smalsiai klausinėjo apie ponios Šakalienės jau laimėtus mūšius.
Paskutinįkart Lietuvos delegacija buvo 1995 metais ir kitais tikslais – kaip tik iš Filipinų buvo išsikraustę amerikiečiai, ir mums ekskursijos po uždarytas bazes (Subik bėjų, Klark fildą) buvo pamokančios: pas mus iš rusų tankų garažų net vartus išvogė, o čia valdžia į kiekvienas kareivines įkėlė po šeimą, kad būtų kam gėles laistyti. Ir ne karas pokalbiuose vyravo – su Filipinų valdžia pasirašėm susitarimą dėk Klaipėdos uosto panaudos į Europą siunčiamoms prekėms. Dalykiškumo mus mokė ir kasdien delegaciją globojęs prezidentas Fidelis Ramosas, priminęs, kad prieš mus viešėję čekai apsiėmė aprūpinti įranga Manilos metro.
Kažkaip keista – kai nieko neturime eksportuoti, siūlome karą. Juk ir iš Lietuvos vadovų girdisi – blogai, kai užsidarė ambasados, kai KLR muitinė neaptarnauja mūsų prekių, kai verslininkai negauna vizų, kai nutrūko turizmas. Blogai ne tik valdžiai – štai ir mano šeimą Indonezijoje iš didelių problemų išgelbėjo dabar jau neveikianti ambasada Pekine. Visi žinom, kad santykių su didžiausia pasaulio valstybe praradimas reiškia milijoninius nuostolius mūsų verslui. O būtent iš čia ateina lėšos gynybai.
Po ministrės „istorinių gastrolių“ girdėjau kalbas, kad strateginio partnerio gynybai bus ieškoma Somalyje (tai vieną dieną ir sužinosim, kad jau kariaujam su Etiopija). Nors jos pasvaičiojimai apie Antrąjį pasaulinį karą vokiečių spaudoje rodo spragas ir ponios išsilavinime.
Nuotr.: Stebint prezidentui F.Ramosui ir premjerui A.Šleževičiui, pasirašoma Lietuvos-Filipinų ekonominio bendradarbiavimo sutartis. Manila, 1995.IX.25.
veidaknygė/FB