Kai kurių valstybės ar visuomeninių institucijų nariams reikia rengti ne tik Konstitucijos, bet ir bendro išsilavinimo egzaminą. Nebūtų gėdingų sprendimų.
Pamenu, 1989 m. gruodžio 30-tą mano laikraštis „Tiesa“ išspausdino 38 KGB karininkų laišką už Lietuvos nepriklausomybę. Ar galite įsivaizduoti, kas galėjo būti baisiau Tarybų imperijos bosams? Lietuvoje byrėjo ne tik kompartija, bet ir KGB. Mūsų išrinktam redaktoriui Mindaugui Barysui netilo KGB pirmininko Eduardo Eismunto skambučiai: „Kam slepiate sąrašą? Duokite pavardes!“ Čia jau prisiminėme apie „spaudos šaltinių paslaptį“. Artėjo Nauji metai, pora išeiginių dienų, ir su redaktoriumi nutarėm, kad redakcijos seife palikti laiško originalą – nesaugu…
Tarybinę hierarchiją sukrėtusio KGB karininkų laiško vienas organizatorių buvo kapitonas Danukas Arlauskas. Jis niekada neslėpė biografijos (tai įrašyta ir VRK anketoje), nors ja ir nesipuikavo. Jo žinių prireikė ir steigiamam Valstybės saugumo departamentui (vienas VSD steigėjų, kelerius metus – ir M.Laurinkaus pavaduotojas), vėliau – Bronislovo Lubio remiamai spaudai, dar vėliau – Verslo darbdavių konfederacijai. Jo dėka Lietuvoje priimti svarbūs darbo santykius reguliuojantys įstatymai.
D.Arlauskas nebuvo KGB agentas, net atvirkščiai – valstybei nusipelnęs asmuo. Jo statusas ir įstatymuose, ir gyvenime smarkiai skiriasi nuo 75 metams įslaptintų skundikų. Ar VRK dirba nors vienas žmogus, prisimenantis prieš 35 metus saujelės patriotų priešo gretose demaršą? Jie tada rizikavo toli gražu ne biurokratišku išbraukimu iš sąrašų… O šiandieniniai „teisėjai“ kaip būtų pasielgę?
FB Veidaknygė