Lietuvos Respublikos Prezidentei
LR Seimo pirmininkei
Lietuvos Respublikos Ministrui pirmininkui
LRS nariams
Visiems LR piliečiams
MANIFESTAS DĖL VISUOMENĖS DALYVAVIMO ATSTATANT TEISINGUMĄ IR FORMUOJANT TEISĖSAUGOS INSTITUCIJAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE
Teisingumo ministerija deklaravo siekį iki balandžio vidurio susipažinti su NVO ir piliečių nuomone dėl jos siūlomos visuomenės teisėjų (VP) institucijos. Šis Manifestas, kurį jau išsiuntėme eilei institucijų, gimė kaip organizuotos
pilietinės visuomenės atsakas sistemos siūlomai pseudo reformai. Kviečiame visus NVO lyderius ir iniciatyvius piliečius laiškais paremti šį ilgose diskusijoje atsiradusį ir tikrų demokratinių reformų reikalaujantį dokumentą. Iki gegužės pabaigos laukiame piliečių palaikymo Manifesto teiginiams adresu: uzmergaite@gmail.com (Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam’o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai).
Mes, nevyriausybinių organizacijų atstovai, nutarėme pareikšti nuomonę apie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ir kitų valstybinių institucijų siūlymą įstatymu įvesti teismuose visuomenės teisėjų instituciją. Šią reformą planuojama įgyvendinti jau 2014 metais.
Mes, organizuotos pilietinės visuomenės vardu, prieštaraujame pačiai pateikto įstatymo projekto esmei ir atmetame jį, kaip prieštaraujantį demokratijai ir viešam interesui, kadangi:
1. Projekte siūloma visuomenės teisėjų (VT) institucija yra visuomenės dalyvavimo vykdant teisingumą kompromitacija ir imitavimas. VT pagal įstatymo raidę ir dvasią yra tik mažareikšmis priedas prie esančios teisėjų institucijos, kuri ir toliau lems visus teismų sprendimus. Projekto autoriai žinodami, kad piliečiai yra alergiški dar nuo sovietmečiu buvusios bereikšmės tarėjų institucijos restauracijai ir pačios sąvokos naudojimui, nusprendė tarėjų instituciją gudriai pervadinti ,,visuomenės teisėjais“. Nuo pavadinimo pakeitimo esmė nesikeičia. Visuomenei, be jos sutikimo ir su ja nesitariant, brukamas jos realaus dalyvavimo vykdant teisingumą pakaitalas, ir mūsų pilietinė pareiga tai aiškiai ir tiesiai pasakyti projekto autoriams, Prezidentei, Seimo nariams ir visiems piliečiams.
2. VT sąrašų pagal įstatymo projekto kūrėjų sumanymą sudarymas ir apmokymas yra visiškai atiduodamas į esamų teisėsauginių struktūrų ir klanų rankas. Pagal apklausas žinome, kad teisėsauga pasitiki iki trylikos procentų piliečių, todėl esamos sistemos parinktieji visuomenės teisėjai (sovietinių tarėjų analogas) turės iš karto tokį pat žemą visuomenės pasitikėjimą. Tą esamos teisminės sistemos norą suformuoti VT sudėtį pagal savo poreikius ir savo pricipus rodo projekto tekstas, kuriame sakoma, kad „visuomeninių teisėjų sąrašus sudaro Nacionalinė teismų administracija. Visuomeninių teisėjų skaičių kiekviename apygardos visuomeninių teisėjų sąraše nustato Teisėjų taryba“.
Atmesdami klaninės teisėsaugos jėgų siūlomą įstatymo projektą, reikalaujame dalyvaujant organizuotos visuomenės pasirinktiems atstovams sukurti ir po viešo aptarimo priimti Prisiekusiųjų teismo įstatymą. Šis žingsnis galėtų tapti visuomenės pageidaujamų teisinės sistemos reformų kertiniu akmeniu. Tik ši institucija sudarytų realią galimybę visuomenei dalyvauti vykdant teisingumą ir galėtų padėti atkurti piliečių pasitikėjimą teisėsauga ir savo konstitucinėmis galiomis.
Kaip atsvarą politinės nomenklatūros siūlomai imitacinei reformai, nesuteikiančiai piliečiams jokios realios galios vykdyti teisingumą ir formuoti teisėtvarkos institucijas, Kaune susibūrusios NVO sutarė dėl būtinų teisėsaugos reformų paketo. Kviečiame šalies NVO lyderius ir piliečius parašais paremti tuos reikalavimus. Reformų paketo esmė – piliečių reikalavimas, kad LR Prezidentė, turinti įstatymų inicijavimo galimybę, ir LR Seimas įstatymais atvertų kelią Suverenui pačiam formuoti ir kontroliuoti teisėsaugos institucijas. Seimo nariams reikės neeilinės politinės valios LR Konstitucijos pataisoms ir reikalingų įstatymų priėmimui. Mūsų siūlymų tikslas – panaikinti LR galiojančią uždarą klaninę antidemokratinę teisėsaugos sistemą, neužtikrinančią Konstitucijoje garantuotų demokratinės valstybės ir teisingumo nuostatų ir atstumiančią Tautą nuo teisinės valstybės kūrimo bei dalyvavimo vykdant teisingumą.
Siekdami demokratizuoti uždarą teisėsaugos sistemą NVO ir piliečiai reikalauja šių konkrečių reformų:
1. Įkurti LR prisiekusiųjų teismo (PT) instituciją baudžiamųjų bylų nagrinėjimui (prisiekusiųjų kiekis – nuo šešių iki dvylikos asmenų, teisėjas PT tik pirmininkauja).
2. Įstatymais įteisinti (įtvirtinti) LR asmenų teisę rinkti apylinkių teisėjus tiesioginiuose rinkimuose.
3. Įstatymais įteisinti LR asmenų teisę tiesiogiai tam tikram laikotarpiui rinkti LR Generalinį prokurorą ir apygardų vyriausiuosius prokurorus.
4. Įstatymais įteisinti LR asmenų teisę tiesiogiai rinkti visus LR Vyriausiojo administracinio teismo, LR Aukščiausiojo teismo ir Konstitucinio teismo teisėjus.
5. Įstatymais įteisinti LR asmenų teisę tiesiogiai rinkti teisėją Europos žmogaus teisių teismui ir teisėją Europos teisingumo teismui.
Siekdami demokratinių permainų ir efektyvaus teisėtvarkos darbo mes reikalaujame:
1. Įstatymais įteisinti asmenų teisę tiesiogiai tam tikram laikotarpiui iš teisinį išsilavinimą turinčių pretendentų rinkti Policijos generalinį komisarą
2. Teisės piliečiams tiesioginiuose rinkimuose tam tikram laikotarpiui rinkti teritorinių viešosios policijos padalinių vadovus. Tai yra, siūlome įsteigti renkamo policijos šerifo instituciją JAV ir kitų šalių pavyzdžiu.
LŽTGA pirmininko pavaduotoja Nijolė Orentaitė
LŽTGA Kauno skyriaus atstovas Ričardas Jonaitis
Kauno JDJ pirmininkė Rūta Zabielienė
Neformalios pilietinės koalicijos “Už demokratinę teisėsaugą” koordinatorius Algirdas Karčiauskas
Pilietinės organizacijos ,,Vytis“ koordinatorė Audronė Dambrauskienė
Visuomeninės piliečių sąjungos pirmininkė Violeta Anankienė
Konfederacijos Lietuvos Jungtinis demokratinis judėjimas prezidentas Juozas Žilinskas
Nepartinio demokratinio judėjimo Klaipėdos skyriaus pirmininkė Virginija Jurgilevičienė
Lietuvos piliečių sąjungos pirmininkas Dionyzas Varkalis
Pritariame:
Edvardas Kuvikas (Konfederacijos Lietuvos jungtinis demokratinis judėjimas Šiaulių skyriaus pirmininkas), Aušrinė Balčiūnienė (visuomenininkė, Kaunas), Gintaras Daugėla, Albertas Kučinskas, Dalia Novotny (Klaipėda), Jolanta Lipkevičienė (socialinės veiklos NVO “Šviesos kampelis” vadovė, Kaunas), E. R. Stancikas, Violeta Rutkauskienė (Čikaga, JAV), profesorius Gediminas Merkys (Kaunas), profesorius Saulius Sondeckis (Vilnius), Audrius Nakas (Vilnius), Lietuvos Santaros Sąjungos (LSS) pirmininkas Rimas Urbus, Povilas Paštukas, Milda Zita Šaltienė (Vilnius)