VSD vadovas departamento ataskaitos įžanginiame žodyje parašė: „Viliuosi, kad VSD ir toliau išliks depolitizota, savarankiška institucija.“ Tiesą pasakius, VSD nėra nei depolitizuota, nei savarankiška institucija, nes ji iš esmės gina dabartinių valdančių sisteminių partijų pozicijas, kad ir kokios jos būtų. Ir būtent tas pozicijas kritikuojančių žiniasklaidos priemonių užsipuolimas tai rodo.
Iš tikrųjų VSD neturėtų daryti žingsnių, kurie kreipia, keičia ar kitaip koreguoja vidaus politinę situaciją. Jis turėtų saugoti valstybę, o ne valdžią. Esmė ta, kad niekas dabar nežino, ar šiandieninė politika valstybei ir lietuvių Tautai, kaip pagrindinei šioje valstybėje, yra naudinga, neutrali, o gal žalinga. Šiuo metu atrodo, kad yra taip.
Ir todėl kitos politinės jėgos arba kitaip kalbanti žiniasklaida turi ne tik teisę, bet netgi pareigą būti. Nes atėjus momentui gali tekti rinktis alternatyvas. Vėl rinktis. Ir jeigu visuomenė nebus paruošta, nežinos, kad yra kitų alternatyvų ir kokios jos, didėja nežinojimas, sprendimai ekspromtu ir klaidų tikimybė. Todėl kitokios nuomonės reikalingos.
Konkrečiai „Respublikos“ leidiniai, „Balsas.lt“ iš tiesų nėra oficialiosios dabartinės politikos ruporai, tačiau jie veikia Konstitucijos nubrėžtose ribose, jie neprieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės esmei. Vadinasi, juos užsipuldinėti viešame pranešime reiškia dalyvauti vidaus politikoje, formuojant visuomenės požiūrį į vieną iš visuomenės vystymosi, visuomenės raidos krypčių. Čia VSD parodė tikrai negražų savo veidą, parodė esąs instrumentas, bet ne valstybės, o valdžios instrumentas.
Mano, kaip „Respublikos“ redkolegijos nario, spausdinti tekstai ir požiūriai Rusijos – valstybės, o ne tautos, – atžvilgiu faktiškai yra antiimperiniai. Bet, kita vertus, aš pasisakau ir prieš ES imperializaciją, prieš tai, kad ES taptų vientisa unitarine valstybe. Aš manau, kad ES raida turi vesti prie tolesnės stiprių nacionalinių valstybių sąjungos. Jeigu „Respublika“ padeda man išreikšti šią nuomonę, kuri yra viena iš galimų raidos krypčių, galiu būti tik dėkingas. Manau, kad Lietuvoje yra nemažai žmonių, kurie taip pat mano ir norėtų matyti spaudoje šios nuomonės išraišką. Esu įsitikinęs, kad „Respublikos“ leidinių grupė, pateikdama alternatyvią visuomenės vystymosi kryptį, tarnauja nacionaliniams interesams.
Rusija taip pat nenori, kad ES būtų vientisa galinga valstybė, turėtų savo karines pajėgas. Tiek ir tų sutapimų. Bet aš manau, kad ES gali būti daug galingesnė už Rusiją būdama ir valstybių sąjunga. Mano galva, Rusijai labiausiai padeda tie, kurie nori nulietuvinti Lietuvą. Tada, be abejo, Rusijai ar kam kitam būtų daug paprasčiau – nebebūtų rezistencijos, kaip po Antrojo pasaulinio karo.
Ar galima būti Lietuvoje prolietuviškam? Iš esmės atsakymas būtų toks: galima, jeigu tavo prolietuviškumas sutampa su tuo, kaip tai įsivaizduoja sisteminių partijų lyderiai. Tada gal nebūsi išvadintas valstybės priešu. Bet mano prolietuviškumo supratimas kitoks, iš esmės aš esu pasiruošęs demokratiniais būdais siekti, kad Lietuvos santykis su ES būtų grąžintas į būklę prieš Lisabonos sutartį, t.y. būtų susigrąžinta sava valiuta, savo biudžeto kontrolė, savo bankų sistemos kontrolė ir t.t. Klausimas, ar didesnė pažanga, kai mes milijardus savo sukurto BVP turėsime pumpuoti į Graikiją ar kitas panašias šalis. Klausimas, ar tokiu atveju mūsų ištekliai, užuot padidėję dalyvaujant bendroje ES erdvėje, sumažės.
Jeigu pažangos kriterijus plikas ekonominis efektyvumas, tai turbūt nieko nėra geriau, kaip tapti 51-ąja JAV valstija, o gal net ir 151-ąja. Grynai ekonomine prasme tai būtų efektyviausia. O ar gali būti kitoks efektyvumo kriterijus? Man, pavyzdžiui, svarbus lietuvių Tautos išlikimo kriterijus. Aš sutiksiu su žemesniu gyvenimo lygiu, sutiksiu su mažesniu BVP augimu, bet kad neišnyktų lietuviai Lietuvoje. Deja, daugeliui šis kriterijus tapo nebesvarbus arba jie tiesiog supranta savo valstybės ateitį taip, kaip sisteminės politinės jėgos nori, kad jie suprastų, nes jie balsuoja už tuos, kurie Lietuvos valstybę naikina.
propatria.lt