Šiandien sukanka penkeri metai, kai mus paliko Romualdas Ozolas – Sąjūdžio kūrėjas ir didžiausias XX a. antrosios pusės Lietuvos valstybininkas. Lietuvos valstybė iš tikrųjų rasis tik tada, kai bus suprasta, kad valstybė – tai ne laisvė, o nepriklausomybė. Tai nereiškia, kad R. Ozolas nesuprato, nebrangino ir negynė laisvės.
Šiandien sukanka penkeri metai, kai mus paliko Romualdas Ozolas – Sąjūdžio kūrėjas ir didžiausias XX a. antrosios pusės Lietuvos valstybininkas. Lietuvos valstybė iš tikrųjų rasis tik tada, kai bus suprasta, kad valstybė – tai ne laisvė, o nepriklausomybė. Tai nereiškia, kad R. Ozolas nesuprato, nebrangino ir negynė laisvės.
Bet jis suprato tai, ko kadaise taip ir nesuvokė daugybė Sąjūdžio bendražygių ir iki šiol nesuvokia didžioji šių dienų visuomenės dalis: valstybės esmė ir pagrindinis skiriamasis bruožas yra ne laisvė, bet nepriklausomybė. Pavienis individas gali būti ir jaustis laisvas net ir gyvendamas svetimoje valstybėje ir būdamas jos pilietis. Tačiau neturinti savo valstybės tauta niekada nebūna laisva. Tokia ji tampa tada, kai sukuria nepriklausomą valstybę. O ją turint jau iškyla klausimas, kokia ta valstybė yra – laisva ar nelaisva.
Šiame straipsnyje R. Ozolas drąsiai ir atvirai teigia mūsų savivokos paradoksą: lietuviai trokšta būt laisvi tuo pat metu nenorėdami ir nesiekdami turėti savos valstybės. Nuo to, kaip bus išspręstas šis paradoksas, priklausys pačios Lietuvos ateitis – išliksime kaip tauta ir valstybė, ar mums bus lemta išnykti ir visam laikui palikti pasaulio politikos ir istorijos areną, kurios tikrieji veikėjai vis dėlto yra ne „laisvi“ individai, bet nepriklausomos tautos.
