2014 m. lapkričio 3 d. Generalinė prokuratūra be motyvų nutraukė Sausio 13-osios bylą 9-iose jos dalyse dėl TSRS agresijos prieš Lietuvos Respubliką 1990 – 1991 m. dėl valstybės perversmo ruošimo, kolaborantų veiklos, TSKP CK Vilniaus aukštosios partinės mokyklos užėmimo, spaustuvės Maironio gatvėje Vilniuje užpuolimo, dalies sausio 13-osios įvykių, Lietuvai šių įvykių tyrime talkinusių „Ščit“ organizacijos ekspertų sulaikymo, įvykių pasienyje, mūsų jaunuolių grobimo 1991-03-27 – 1991-05-19 d., 1991 m. rugpjūčio 19-23 d. įvykių ir kt., sužinojau, kad esu pripažintas nukentėjusiuoju.Vaišvilos teisminiai ginčai dėl šio ikiteisminio tyrimo nutraukimo baigėsi teisėjo Stasio Lemežio priimta Vilniaus apygardos teismo 2015-04-16 nutartimi, kuria išaiškinta, kad TSRS vidaus kariuomenė, 1990-04-20 d. mus sumušusi spaustuvėje Maironio gatvėje Vilniuje, nėra užsienio valstybės karinės agresijos įvykių visumos dalis, ji vykdė mūsų teisėsaugos funkcijas, o mes kalti, kad priešinomės.
2016-01-26 d. kreipiausi į naująjį Generalinį prokurorą Evaldą Pašilį dėl ikiteisminio tyrimo Sausio 13-osios byloje atnaujinimo dalyse, nutrauktose 2014 m. lapkričio 3 d. nutarimu, ir dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl teisėjo St. Lemežio neteisėtų veiksmų, valstybės vardu talkinant TSRS okupacinės kariuomenės kariškiams, ignoruojant teismo nustatytus faktus, kad 1990 – 1991 metais TSRS vykdė agresiją prieš Lietuvą ir kad nuo 1990-03-11 d. Lietuvoje veikė ne TSRS, o Lietuvos Respublikos įstatymai. Generalinis prokuroras E. Pašilis 2016-02-08 nutarimu atmetė šį Z. Vaišvilos prašymą, o prokurorė D. Skorupskaitė Lisauskienė atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjo St. Lemežio, panaudojusio valstybės jam suteiktus įgaliojimus mūsų valstybės vardu atvirai veikti prieš mūsų valstybę ir sukurti precedentą TSRS kariškių išteisinimui Sausio 13-osios, OMON bylose ir ateičiai…
Generalinio prokuroro ir prokurorės nutarimus skundžiau Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skunduose pareiškiau šiam teismui nušalinimą, nes teismas turi pasisakyti ir dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjo St. Lemežio galimai nusikalstamų veikų. Vilniaus apygardos teismas ne tik nagrinėja skundus dėl šio apylinkės teismo, bet ir vykdo administracinę priežiūrą. Akivaizdu, kad tokio skundo nešališkai išnagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismas negali. Tačiau šio teismo pirmininkė Loreta Braždienė nusprendė, kad įstatymai jai negalioja –atmetė pareiškimus dėl viso teismo, t.t. ir dėl jos pačios nušalinimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P. Karvelis, gavęs nagriėnti tokią bylą, pasielgė principingai – patvirtino, kad teismo pirmininkė L. Braždienė neteisi, nagrinėdama savo nušalinimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ir signataras Jonas Prapiestis Vilniaus apygardos teismo pirmininkui Vytautui Zeliankai persiuntė medžiagą dėl drausmės bylų iškėlimo teisėjams Stasiui Lemežiui ir Loretai Braždienei. Ar bus iškeltos drausmės bylos šiems teisėjams, pademostravusiems „išskirtinį“ dėmesį Sausio 13-osios bylai ir baudžiamajam procesui?