Zigmas Vaišvila pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui atskirąjį skundą dėl 2017-07-18 Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti Z. Vaišvilos apeliacinį skundą dėl papildomo teismo sprendimo byloje. Teisėja Vilija Mikuckienė šį atsisakymą grindžia tuo, kad 2017-07-01 d. įsigaliojus naujai Civilinio proceso kodekso (CPK) 306 straipsnio 3 dalies redakcijai, teisę surašyti apeliacinį skundą turi advokatas arba bylos dalyvis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą. Z. Vaišvilos apeliacinį skundą dėl pagrindinio sprendimo byloje, pateiktą 2017-06-28 d., teisėja V. Mikuckienė priėmė nagrinėjimui.Z. Vaišvila Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė atskirąjį skundą dėl šios Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuriuo teismo prašo kreiptis į Konstitucinį teismą dėl išaiškinimo, ar šis įstatymo pakeitimas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. reikalavimus.
LR Konstitucijos 30 str. nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000-06-30, 2004-08-17, 2004-12-29, 2005-02-07, 2006-01-16, 2006-05-09 nutarimai). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (inter alia Konstitucinio Teismo 1997-10-01, 2000-05-08, 2001-07-12, 2004-08-17, 2004-12-29 nutarimai). Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) yra atkreipęs dėmesį į tai, kad teisminiam procesui taikomi teisingumo, viešumo ir spartumo standartai iš tiesų tampa beverčiai, jeigu teisminis procesas apskritai nėra pradedamas. Neįmanoma kalbėti apie teisinės valstybės principą, jeigu apskritai nėra įgyvendinama teisė kreiptis teisminės gynybos (pvz., EŽTT 1975-01-21 sprendimas Golder prieš Jungtinę Karalystę).
Bylos ieškovai – UAB „FF Lizingas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Admivita“, ir Juozo Matonio vadovaujamos UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“. Ieškinys – dėl 0,63 mln. Eur tariamos žalos priteisimo iš Z. Vaišvilos. Teisėja V. Mikuckienė pripažino, kad Z. Vaišvilai būtina teisinė pagalba, tačiau bylą išnagrinėjo per kelias valandas, nors dėl didelės apimties tam buvo skyrusi 4,5 darbo dienos. Byla nagrinėta iš esmės nedalyvaujant sunkias politraumas patyrusiam Z. Vaišvilai. nes medikai tęsia jo gydymą ir neleidžia jam dalyvauti teismuose.
Teisėja V. Mikuckienė ignoravo šioje byloje priimtą 2017-03-10 Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria teismo pirmininkas Vytautas Zelianka nutatė, kad „pateikti įrodymai apie patirtą politraumą, kartu su duomenimis apie teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis bylos nagrinėjimo laikotarpiui apribota atsakovo teisė disponuoti savo turtu ir gaunamomis pajamomis iki 1 MMA, sudaro pakankamą pagrindą dėl sudėtingos sveikatos ir turtinės padėties atleisti atsakovą nuo baudos paskyrimo.“ Tačiau teisėja V. Mikuckienė atmetė Z. Vaišvilos prašymus keisti laikinąsias apsaugos priemones, kad Z. Vaišvila galėtų gauti bent kiek daugiau nei 1 MMA gydimuisi ir teisinei pagalbai. 2016-06-29 d. Z. Vaišvila patyrė sunkias politraumas – kaukolės ir stuburo antrojo slankstelio, abiejų riešų ir kaulų lūžius, plyšo kelio, čiurnos raiščiai, buvo prarasta sąmonė, jam atiktos keturios sudėtingos chirurginės rekonstrukcinės operacijos.
Dėl CPK 306 straipsnio 3 dalies redakcijos, prieštaraujančios Konstitucijos 30 str. reikalavimams skubaus panaikinimo Z. Vaišvila buvo kreipęsis į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį. Tačiau Seimo pirmininkas atšaukė sutartą susitikimą su signataru ir jo laišką persiuntė Seimo teisės ir teisėsaugos komiteto pirmininkui Juliui Sabatauskui, o pastarasis – teisingumo ministerijai.
*********
Eugenijaus Palioko Komentaras:
CPK 306 straipsnio 3 dalies reikalavimai, manau, prieštarauja ir Konstitucijos 29 str.:
29 straipsnis
Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.
Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.
Žemos socialinės padėties žmogus negali samdytis brangiai apmokamo advokato – todėl CPK 306 straipsnio 3 dalies reikalavimai apeliuojant aukštesnės socialinės padėties asmenis stato į aukštesnę padėtį, pažeidžiant 29 str. principą, teigiantį jog visi asmenys lygūs.
Tokiu būdu, bylose “laimi pinigai”.
Pagarbiai –
Eugenijus Paliokas