Lietuvos Respublikos Seimui,
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei p. Viktorijai Čmilytei-Nielsen
Lietuvos Respublikos Seimo nariams
Nuorašas:
Lietuvos Respublikos Prezidentui JE Gitanui Nausėdai
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įsteigimo 35 metų sukakties minėjimo dalyvių
KREIPIMASIS
Dėl valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektų
Vilnius, Lietuvos mokslų akademija, 2023 m. birželio 3 d.
***************************************************
Mes, susirinkimo Lietuvos mokslų akademijoje dalyviai, minėdami Lietuvos Atgimimo pradžios
35 metų sukaktį ir išklausę pranešimus apie grėsmes valstybinės kalbos konstituciniam statusui,
k r e i p i a m ė s į Lietuvos Respublikos Seimą, prašydami:
- Atmesti LR valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektą Nr. XIVP-880(2), kurį
įregistravo grupė Seimo narių, atstovaujančių valdančiąją daugumą, nes jame siūlomas
lietuvių kalbos išvalstybinimas (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Valstybinės kalbos
inspekcijos naikinimas, atsakomybės už įstatymo pažeidimus panaikinimas, nevalstybinių
kalbų naudojimas valstybės įstaigose ir kt.). Toks įstatymas, jei jis būtų priimtas,
akivaizdžiai prieštarautų konstituciniam lietuvių kalbos statusui, kuris yra įtvirtintas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje. - Pritarti po pateikimo ir svarstyti alternatyvų valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo
projektą Nr. XIVP-2687, kurį įregistravo Seimo narių grupė, atstovaujanti daugumą
Seimo frakcijų, kadangi šiame projekte sistemingai išdėstyti valstybinės kalbos
reguliavimo pagrindai, apimant visas viešo Lietuvos gyvenimo sritis, valstybinės kalbos
norminimo ir priežiūros institucijų sudarymą, jų funkcijas, pareigas bei teises,
atsakomybę už įstatymų pažeidimus, lietuvių kalbos puoselėjimą viešojo
administravimo, mokslo, švietimo ir kt. srityse, jos raišką žiniasklaidoje, diegiant
informacines sistemas bei technologijas.
***************************************************
Lietuvos Respublikos Prezidentui JE Gitanui Nausėdai
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei p. Viktorijai Čmilytei-Nielsen
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Ministrei pirmininkei p. Ingridai Šimonytei
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įsteigimo 35 metų sukakties minėjimo dalyvių
KREIPIMASIS
Dėl 1988-1990 m. Lietuvos Atgimimo istorinės atminties puoselėjimo
Vilnius, Lietuvos mokslų akademija, 2023 m. birželio 3 d.
Mes, susirinkimo Lietuvos mokslų akademijoje dalyviai, minėdami Lietuvos Atgimimo pradžios
35 metų sukaktį ir pažymėdami tautos sąjūdžio reikšmę nepriklausomos valstybės atkūrimui ir
šių įvykių istorinės atminties puoselėjimo svarbą,
k r e i p i a m ė s į svarbiausias valstybinės valdžios institucijas, siūlydami:
- Artimiausiu metu parengti ir patvirtinti ilgalaikę valstybinę programą Atgimimo Sąjūdžio
istorinei atminčiai įtvirtinti. Ši programa turi apimti:
1.1. Archyvinės medžiagos įsigijimą, kaupimą, sistemingą tvarkymą ir prieinamumą tyrinėtojams
bei plačiajai visuomenei, įskaitant ir to laikotarpio fotografijų, vaizdo bei garso dokumentų
išsaugojimą, jų skaitmeninimą ir stenogramų padarymą.
1.2. XI-ojo ir XII-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiųjų Tarybų dokumentų sutvarkymą ir
išsaugojimą, susisteminimą ir prieinamumą plačiajai visuomenei.
1.3 Atgimimo laikotarpio veiklos išeivijos organizacijose užsienyje archyvų išsaugojimą ir
prieinamumą plačiajai visuomenei.
1.4 Atsiminimų ir kitos spausdintinės medžiagos bei istorinių šaltinių publikavimą (įskaitant
1988-1990 m. Sąjūdžio veiklos ir institucijų priimtų sprendimų bei diskusijų protokolų leidybą);
1.5. Atgimimo Sąjūdžio muziejaus, apimančio Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą visoje
Lietuvoje, bendradarbiavimą su Estijos Liaudies Frontu ir Latvijos Tautos Fontu, TSRS
visuomeniniais ir politiniais judėjimais, išeivijos organizacijų veiklą, steigimą ir virtualios
sistemos, skirtos Atgimimo istorijai, plėtojimą;
1.6. Atgimimo Sąjūdžio istorijos sistemingą pateikimą švietimo sistemoje bei žiniasklaidos
šviečiamosiose programose;
1.7. Kitas Atgimimo istorinės atminties įtvirtinimo ir įprasminimo priemones (atminimo lentas,
kitą paminklinę, pažintinę ir meninio įprasminimo kūrybą).
1.8. Atgimimo sąjūdžio istorinės reikšmės tyrinėjimus, įskaitant tarptautinį mokslininkų
bendradarbiavimą, įvertinant geopolitinę Lietuvos išsilaisvinimo reikšmę. Atgimimo istorijos valstybės programa turi numatyti konkrečių priemonių finansavimą, Seimo ir Vyriausybės bendradarbiavimą, įvairių specializuotų institucijų (mokslo institutų, muziejų, bibliotekų, archyvų ir kt.) įtraukimą į šią valstybinę programą, kurios vykdymui turi būti paskirta pagrindinė atsakinga ir koordinuojanti institucija. Manome, kad ja galėtų būti valstybės archyvų sistema, kurios finansavimas yra akivaizdžiai nepakankamas. Šie siūlymai atitinka pagarbos naujausiajai istorijai principus, kurių laikosi mūsų kaimynai latviai ir lenkai. Tikimės, kad siūloma valstybinė programa bus įgyvendinama neatidėliotinai, kol dar gyva ir darbinga karta, dalyvavusi Atgimime. Istorinė atmintis – vienas iš pagrindinių pilietinės galios šaltinių, ginant ir puoselėjant savo šalies kultūrą, kuriant tautos gerovę ir ateitį. Esame pasirengę dalyvauti ir padėti rengiant Atgimimo Sąjūdžio istorijos valstybinę programą ir jos įgyvendinimą.
***************************************************
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įsteigimo 35 metų sukakties minėjimo dalyvių
KREIPIMASIS
Dėl 1988-1990 m. Lietuvos Atgimimo istorinės atminties ir visuomenės susitelkimo
Vilnius, Lietuvos mokslų akademija, 2023 m. birželio 3 d.
Mes, susirinkimo Lietuvos mokslų akademijoje dalyviai, minėdami Lietuvos Atgimimo pradžios
35 metų sukaktį ir pažymėdami tautos sąjūdžio reikšmę nepriklausomos valstybės atkūrimui ir
šių įvykių istorinės atminties puoselėjimo svarbą, žmonių rūpestį dėl Lietuvos valstybės likimo,
k r e i p i a m ė s į Lietuvos visuomenę.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikla sutelkė didelę dalį Lietuvos žmonių bendram tikslui –
valstybės nepriklausomybės atkūrimui. Tam didelę įtaką padarė Sąjūdžio pasirinktas taikus
kelias, veikimas per tuometes renkamas valdžios institucijas. Sąjūdis veikė per sąjūdiečių
atstovaujamąją instituciją – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimą.
Šiandieninis rūpestis dėl valstybės likimo ir išsaugojimo taip pat turi būti sprendžiamas bendru
visuomenės sutarimu ir taikiu veikimu. Veikti galima būtų per bendrą visuomenės junginį, kurio
veikla būtų orientuota į pagarbą Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir jos vykdymą, valstybės
valdžios institucijų įtakojimą ir rinkimą.
Šį Tautos išlikimui gyvybiškai svarbų tikslą pasiekti galime tik susitelkę ir suprasdami, kad
pavieniui liksime suskaldyti ir esminių permainų nesulauksime.
Tai pasiekti gali tik visa Lietuva. Todėl Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio istorija ir patirtis turi būti
išsaugota ir įvertinta, ja pasiremti galima ir šiuo Lietuvai atsakingu metu.
******************************************* Laba diena, siunčiu Respublikos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei šiandien išsiųstus kreipimusis dėl istorinės atminties puoselėjimo ir valstybinės kalbos. Siunčiu ir kreipimąsi dėl istorinės atminties ir visuomenės susitelkimo. Ačiū visiems dalyvavusiems, renginį nušvietusiems. Pagarbiai, Zigmas Vaišvila 2023 m. birželio 14 d. Vilnius