DĖL LRT INICIJUOTOS IR TRANSLIUOTOS AKCIJOS „ŠALIN RANKAS“ ATITIKIMO VISUOMENINIO TRANSLIUOTOJO VEIKLOS PRINCIPAMS
2025 12 18
Europos Parlamento narys Petras Gražulis kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorių D. Radzevičių, prašydamas įvertinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) inicijuotos ir transliuotos akcijos „Šalin rankas“ atitiktį visuomeninio transliuotojo veiklos principams, nustatytiems Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme, taip pat žurnalistikos etikos, nešališkumo ir politinio neutralumo standartams.
Kreipimesi rašoma:
„Šis kreipimasis nėra susijęs su atskirų žurnalistų individualios saviraiškos ar redakcinių nuomonių ribojimu. Kreipimosi objektas – institucinis LRT, kaip viešojo transliuotojo, sprendimas naudoti eterį ir kitus viešuosius išteklius savireklamos akcijai, susijusiai su politiniu ir teisiniu procesu, kuriame pati LRT yra tiesiogiai suinteresuota šalis.
I. Faktinės aplinkybės.
Nuo 2025 m. gruodžio pradžios LRT televizijos, radijo kanaluose ir interneto platformose buvo transliuojami ir kitaip skleidžiami pranešimai bei vizualiniai elementai, susiję su akcija „Šalin rankas“, kuri viešojoje erdvėje buvo pristatoma kaip reakcija į tariamas grėsmes žodžio laisvei ir nepriklausomai žurnalistikai.
Tuo pačiu laikotarpiu viešojoje erdvėje vyko intensyvios diskusijos dėl:
· Valstybės kontrolės pateiktų pastabų ir išvadų apie LRT valdymą,
· LRT valdymo, atskaitomybės ir vadovų atleidimo tvarkos klausimų,
· LRT, kaip viešosios institucijos, veiklos skaidrumo ir kontrolės mechanizmų.
Tokio konteksto fone akcija „Šalin rankas“ buvo suvokiama ne kaip neutrali informacinė kampanija, bet kaip institucinė pozicija, susiejanti LRT valdymo ir atskaitomybės kritiką su grėsme žodžio laisvei.
Papildomai pažymėtina, kad viešai paskelbti LRT Tarybos Turinio komiteto pirmininko Jono Staselio klausimai LRT generalinei direktorei rodo, jog abejonių dėl šios iniciatyvos sprendimų priėmimo teisėtumo, procedūrų, interesų konfliktų ir Tarybos informavimo kilo ir pačios LRT viduje.
II. Teisinis ir etinis vertinimo pagrindas
Pagal Lietuvos Respublikos LRT įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, LRT veikla grindžiama nešališkumo, politinio neutralumo, objektyvumo, skaidrumo ir atskaitomybės principais;
Transliuojama akcija „Šalin rankas“ gali būti traktuojama kaip emocinio spaudimo priemonė, institucinis atsakas į kritines pastabas, bandymas suformuoti vienpusišką naratyvą, kad LRT audito išvados ir diskusijos dėl vadovų skyrimo tvarkos yra grėsmė žodžio laisvei.
Tokiu atveju LRT pati tampa situacijos dalyve, o ne objektyviu informacijos teikėju.
Tai gali būti traktuojama kaip politinio neutralumo ir skaidrumo principų pažeidimas.
Pagal 3 straipsnio 2 dalį, LRT programose ir interneto svetainėje turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai. Įstatymas aiškiai numato, kad: „LRT programose ir LRT interneto svetainėje turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai.“
Visuomenėje egzistuoja bent trys pozicijos:
· tie, kurie pasisako už dabartinę LRT valdymo struktūrą;
· tie, kurie siūlo ją tobulinti (Valstybės kontrolė, dalis politikų ir žurnalistų);
· tie, kurie kritiškai vertina LRT finansų ir valdymo atskaitomybę.
„Šalin rankas“ kampanija transliuojama kaip institucinis protestas, kuriame nepateikiamos skirtingos nuomonės, neįsileidžiami kritiniai argumentai, nepripažįstami valstybinio audito duomenys kaip teisėti viešojo valdymo vertinimai.
Tai reiškia, kad LRT naudoja eterį tik vienai pozicijai – savo pačios institucinei gynybai.
Pagal 4 straipsnį, LRT programose ir interneto svetainėje neleidžiama įsivyrauti vienašališkoms politinėms pažiūroms, o pateikiama informacija turi būti pagrįsta, išsami ir aiškiai atribojanti faktus nuo nuomonių.
Kadangi diskusijos dėl LRT tarybos, vadovų skyrimo tvarkos ir LRT atskaitomybės yra teisėkūros procesas, LRT jam tiesiogiai daro įtaką, ir tai daro ne informacijos pateikimo, o emocinės kampanijos forma, tokiu būdu gali susidaryti situacija, kad LRT dalyvauja politiniame procese, kuria vienpusišką įspūdį, jog įstatymų leidėjo diskusijos yra „grėsmė žodžio laisvei“, gali formuoti viešąją nuomonę, siekdama apsaugoti savo institucines privilegijas.
Tai atitinka vienašališkos politinės kampanijos požymius.
Taip pat LRT turi pareigą pateikti informaciją, kuri yra pagrįsta, patikrinta, išsami, neužgožianti skirtingų politinių požiūrių.
„Šalin rankas“ naratyvas neatskleidžia: kokiais konkrečiais teisės aktais ar sprendimais ribojama žodžio laisvė; kokie galimi įstatymų projektai įveda cenzūrą arba kišimąsi į redakcinę liniją; kaip Valstybės kontrolės pastabos dėl valdymo efektyvumo gali būti laikomos žurnalistikos suvaržymu; kokie ekspertai laikosi kitokios nuomonės ir kodėl.
Tokiu būdu visuomenei pateikiama galimai tendencinga informacija.
LRT yra finansuojama visuomenės lėšomis. Todėl turi pareigą saugoti visuomenės interesą, ne ginti konkrečią institucijos vadovybę, valdymo modelį ar organizacinę struktūrą.
Jei „Šalin rankas“ akcija mobilizuoja visuomenę prieš teisėkūros iniciatyvas, formuoja nuomonę, kad parlamentinė kontrolė yra pavojinga, nutyli Valstybės kontrolės pastabas, neatskleidžia galimų LRT valdymo problemų, tada tokia kampanija gali būti traktuojama kaip viešojo intereso pavertimas institucinių interesų gynyba.
LRT įstatymas nesuteikia LRT teisės organizuoti protesto akcijų, teisės politizuoti valdymo ginčų, teisės atlikti institucinių spaudimo kampanijų. LRT gali informuoti, analizuoti, pristatyti skirtingas pozicijas.
Tačiau negali tapti politinio proceso veikėju, naudotis eteriu savo pačios institucinei gynybai, kurti viešųjų ryšių kampanijų prieš parlamentinę kontrolę. „Šalin rankas“ akcija potencialiai peržengia šią ribą.
Vertinant minėtą akciją, kyla pagrįstų abejonių, ar LRT, būdama audituojama ir reguliuojama viešoji institucija, neperžengė visuomeninio transliuotojo misijos ribų, naudodama savo eterį ir autoritetą pozicijai, tiesiogiai susijusiai su jos pačios instituciniais interesais, skleisti.
III. Prašymas Žurnalistų etikos inspektoriui.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, prašau Žurnalistų etikos inspektoriaus įvertinti:
1. Ar akcija „Šalin rankas“ ir jos transliavimas LRT eteryje bei interneto platformose atitiko LRT politinio neutralumo ir nešališkumo principą.
2. Ar ši akcija nėra vienašališkos politinės ar vertybinės pozicijos perteikimas visuomeninio transliuotojo eteryje.
3. Ar LRT tinkamai užtikrino skirtingų pažiūrų ir argumentų pateikimą, ypač susijusių su LRT valdymo, atskaitomybės ir kontrolės klausimais.
4. Ar informacija, susijusi su akcija „Šalin rankas“, buvo aiškiai atribota nuo nuomonės ir pateikta išsamiai, atsižvelgiant į platesnį viešosios politikos kontekstą.
5. Ar LRT, inicijuodama ir transliuodama šią akciją, tinkamai valdė interesų konflikto, reputacinės rizikos ir visuomenės pasitikėjimo viešuoju transliuotoju aspektus, atsižvelgiant į tai, kad iniciatyva buvo tiesiogiai susijusi su politiniais ir instituciniais sprendimais dėl pačios LRT valdymo, atskaitomybės ir kontrolės.
Šiuo aspektu prašoma įvertinti, ar LRT, kaip reguliuojama ir viešaisiais ištekliais finansuojama institucija, netapo aktyvia ir privilegijuotą prieigą prie eterio turinčia suinteresuota proceso šalimi, pasitelkusia savo redakcinę galią formuoti visuomenės nuomonę klausimais, tiesiogiai susijusiais su jos pačios instituciniu statusu, valdymu ir atskaitomybe. Taip pat prašoma įvertinti, ar buvo sistemiškai identifikuota ir valdoma interesų konflikto rizika, ar taikytos aiškios vidaus procedūros ir ar visuomenei buvo pakankamai skaidriai atskleista, kad transliuojama akcija yra susijusi su pačios LRT instituciniais interesais, siekiant išvengti visuomenės pasitikėjimo visuomeniniu transliuotoju nuosmukio“.
Europos Parlamento narys Petras Gražulis
——————————–
Petras Gražulis
Europos Parlamento narys
+37069842163
