Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Vokietijoje susitelkė didelis skaičius pabėgėlių iš Lietuvos, kurie, įkurdinti stovyklose, tikėjosi, kad jų tėvynei pavyks atgauti laisvę. Tačiau Europą perskyrus Geležinei uždangai, jie buvo priversti pradėti naują gyvenimą svetur. Vokietijoje liko keletas paminklų, bylojančių apie šį skaudų lietuvių tautos istorijos puslapį. Tai atminimo lentos, kryžiai, paminklai, kuriuos sukūrė ir pastatė pabėgėliai iš Lietuvos, norėdami įamžinti laisvos Lietuvos troškimą.
Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis gruodžio pradžioje nuvyko apžiūrėti vieną įspūdingiausių tokių paminklų – Bavarijos mieste Augsburge stovintį kryžių, kurį 1945 m. pastatė Hochfeldo ir Haunšteteno pabėgėlių stovyklų lietuviai.
Kaip teigiama Augsburgo vyskupijos informacijoje, karo atblokštiems Baltijos šalių gyventojams amerikiečių karinė administracija Haunštetene ir Hochfelde įkūrė stovyklas. Pastaroji buvo pavadinta „Camp Baltic Hochfeld“.
Hiutenfelde įsikūrusio Lietuvių kultūros instituto vadovo Vinco Bartusevičiaus žiniomis, šiose stovyklose buvo įkurdinta apie 2 tūkst. lietuvių. Tarp jų buvo daug išsilavinusių ir kultūros žmonių, todėl Augsburgas tuo metu buvo tapęs vienu iš svarbiausių lietuvių kultūrinio gyvenimo centrų. Čia buvo leidžiamas lietuviškas laikraštis „Žiburiai“. Stovyklos galutinai buvo likviduotos 1951 m.
Pasak V.Bartusevičiaus, Augsburgo kryžius buvo išdrožtas iš vietos didikų Fuggerių šeimos padovanoto didžiulio ąžuolo. Projekto autorius – architektas Jonas Mulokas. Kryžius stovi jaukiame skvere Haunstetter ir Schertlin gatvių bei Senojo pašto kelio sankryžoje. Jo korpuse yra įrašas lietuvių, vokiečių, anglų ir prancūzų kalba: „Augsburgo išeiviai lietuviai, maldaudami Dievo palaimos, gerbdami savo žuvusius ir dėkodami savo geradariams, stato šį lietuvišką kryžių, idant jis bylotų, kad čia karo audrų atblokšti lietuviai ilgėjosi savo tėvynės ir troško jai laisvės. A.D. 1945.“
Kryžius turi keturias statulėles: Lietuvos globėjo šv. Kazimiero, Žemaitijos vyskupų Merkelio Giedraičio ir Motiejaus Valančiaus bei Sopulingosios Dievo Motinos. Vienoje iš korpuso pusių yra išraižytas Vilniaus Aušros vartų Dievo Motinos atvaizdas su trumpu lotynišku prierašu.
Anot V.Bartusevičiaus, Augsburgo lietuvio Arūno Laukaičio iniciatyva ir pastangomis kryžius 1984 m. buvo atnaujintas ir naujai pašventintas. Nuo to jau praėjo 30 metų, todėl Lietuvos ambasada Vokietijoje susirūpino šio paminklo išsaugojimu.
Ambasadoriui D.Matulioniui kryžius paliko puošnaus, meniško kūrinio įspūdį. Pasak jo, tai įspūdingas lietuviškos kryždirbystės paminklas Bavarijoje, kartu įamžinantis tragišką lietuvių tautos istorijos puslapį.
Per ambasadoriaus apsilankymą teko konstatuoti, kad dabartinė kryžiaus būklė nėra gera, jį reikia neatidėliojant ir nuodugniai restauruoti. Paminklas yra stipriai paveiktas drėgmės, daugelis medinių dalių yra suskilinėjusios. Korpusas vandalų buvo ištepliotas juodais ženklais, aplaužyta ir kryžių juosianti medinė tvora.
Lietuvos ambasada Vokietijoje jau kreipėsi į Augsburgo burmistrą ir priminė miesto valdžios atstovų anksčiau duotą pažadą pasirūpinti šiuo miestui ir Lietuvai reikšmingu paminklu. Surinkta informacija taip pat perduota į Lietuvą. Laukianti užduotis nėra lengva, gali būti, kad kryžių išsaugoti galės tik gabių restauratorių rankos, tam reikės didelės paramos iš visų pusių.