2025-08-26 Vilkaviškio raj. su kun. Vaidu Klesevičiumi keliavome LIUTERONŲ ISTORIJOS TAKAIS VIŠTYTYJE.
Vilkaviškio r. Vištyčio miestelyje aplankėme evangelikų liuteronų bažnyčią, Taikos g. Nr. 59.
Istorijos šaltiniai liudija, kad Vištyčio evangelikų liuteronų bendruomenė susitelkė 1842 m., o po poros metų pastatė akmeninę bažnyčią (bažnyčios bokštas buvo pristatytas tik 1917 m.).
Pirmasis bažnyčios kunigas, iš Garliavos kilęs, Leopoldas Eduardas Erdmanas. Po jo čia tarnavo kun. Gotlybas Genšas, o 1854–1857 m. – kun. Aleksandras Šulcas.
Bažnyčioje pamaldos laikytos lietuvių ir vokiečių kalbomis. Vištytis pakaitomis buvo Virbalio ir Vyžainių parapijų filija, o savarankiška parapija tapo 1930 m.
Sovietams okupavus Lietuvą, parapija buvo uždaryta, o bažnyčią nuniokota. Joje buvo įrengtos mechaninės kolūkio dirbtuvės.
1993 m. parapija atsikuria. 1994 – 07- 08 parapijai grąžinamas bažnyčios pastatas. Padedant Vokietijoje gyvenantiems buvusiems Vištyčio parapijiečiams ir jų palikuonims, sovietų nuniokota bažnyčia vėl prisikelia naujam gyvenimui. 1998 – 08- 30 laikomos bažnyčios šventinimo pamaldos.
Nuo 2001 m. Vištyčio parapijoje tarnauja kun. Vaidas Klesevičius.
Netoli bažnyčios, vaizdingoje ežero pakrantėje yra senosios Vištyčio evangelikų liuteronų (vokiečių) kapinės. Dauguma senųjų kapų nunykę, antkapių kryžiuose galima perskaityti vos vieną kitą pavardę.
Naujų kapų čia labai nedaug, vienas jų – pirmojo atkurtos parapijos pirmininko Osvaldo Šmito (1913-1994). Kapinių plotas 0,80 ha.
Kelios nuotraukos.
Pagarbiai,
Raimundas KAMINSKAS
LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas
Gidas, visuomenininkas, istorinės atminties tyrinėtojas
Patriotinių idėjų ir vertybių populiarintojas
+370 680 53 495