Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Rolandas Paulauskas ir Zigmas Vaišvila mano, kad LR seimas, valdžia dirba ne Lietuvai. Susitikę aktualių reikalų aptarimui, politikai svarstė, kaip galima būtų pakeisti kritinę situaciją valstybėje.
Rolandas Paulauskas: – Kiekvieną kartą kai susitinkame, situacija nuolat blogėja, visąlaik būna kokia “deganti” naujiena. Prieš kelias dienas Turkija numušė Rusijos bombonešį, nespėjome aptarti ir še tau – vakar Lietuvos seimas priėmė įstatymą, legalizuojantį visus nelegalius imigrantus, patekusius į Lietuvą. O kiek buvo kalbų, kiek patriotinių šūkių…
Zigmas Vaišvila: – Įstatymas “Dėl užsieniečių teisinės padėties” priimtas beveik vieningai. Viskam dirigavo seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, anksčiau mūru stojusi, kad “Lietuvoje nelegalų nebus”. Dabar gi tam pasipriešino tik aštuoni seimo nariai – Audrius Nakas, Kęstutis Masiulis, Povilas Gylys, Vytautas Kamblevičius, Ričardas Sargūnas, Aurelija Stančikienė, Artūras Skardžius ir Mečislovas Zasčiurinskas. 22 susilaikė, o 66 balsavo “už”.
R.P.: – Žiūriu į tuos balsavimus ir negaliu suprasti, kas darosi seimo narių, balsuojančių “už” – galvoje?
Z.V.: – Artėja seimo rinkimai. O buvimas partijos sąrašuose ir vieta juose kiekvienam politikui – esminis dalykas. Todėl kaip partijos valdžia liepia – taip ir balsuoja. Gal čia ir ne vienintelis faktorius, bet labai rimtas, kai reikia balsuoti prieš Lietuvos interesus. Beje, klausantis debatų, pasisakantieji “už” savo apsisprendimą dažniausiai motyvavo ne politiniais, bet socialiniais dalykais: neva, “nepriėmus įstatymo, pabėgėliams negalime suteikti socialinės paramos”. Tuo tarpu važiuojant per Vilnių mirga marga stendai su užrašu, kad dabar kas ketvirta šeima sprendžia dilemą: ar susimokėti už šildymą, ar už maistą?
R.P.: – O juk kainos dar augs…bet nelegalų priėmimo kaina dar ne blogiausias dalykas… seimo nariai nuolat tarpusavy draskosi dėl kažkokių antraeilės svarbos dalykų, aistros liejasi per kraštus, o kai ateina laikas balsuoti už itin svarbius Lietuvai dalykus (kaip Žemės referendumas, ar dabar – įteisinant nelegalus), tuomet visi susivienyja ir balsuoja prieš Lietuvos interesus! Štai dabar aistros vėl virė dėl dekomunizacijos. Man į galvą atėjo mintis: būčiau už tokį įstatymą, jei visus “persidažiusius” komunistus baustų dvigubai! Nes buvę komunistai, dabar esantys konservatorių, ar liberalų, ar socdemų gretose – balsuoja vieningai, prieš Lietuvą.
Kadaise mes, Tautos Pažangos frakcija Aukščiausioje Taryboje, nusiuntėme a.a. Birutę Nedzinskienę į desovietizacijos komisiją ten atstovauti mūsų frakciją. Prieš tai turėjusi romantinių, idealistinių svajų, ji pasibaisėjo, pamačiusi realybę: pasirodo, su KGB reikalų turėjo žmonės, apie kuriuos gyvenime nepagalvotum…O Havelo laikais Čekoslovakijoje, kai jie ten atidarė savo archyvus, pamatę ką rado – ir vėl uždarė. Nes nutarė, kad tauta susipjaus: išviešinti duomenis apie tai, kad brolis įdavinėjo brolį ar seserį, vaikai tėvus, – negalima…
Z.V.: – Šiaip jau ta desovietizacija – tai tik dėmesio nukreipimas nuo daug svarbesnių reikalų, “dūmų uždanga”. Nes jei tikrai norėtume tą padaryti sąžiningai – pirmiausia tuomet reikėtų desovietizuoti Dalią Grybauskaitę, kuri anuomet net nesimaskavo, ji iš LKP perbėgo pas Mykolą Burokevičių ir dirbo ten už atlyginimą. Bet šlykščiausia tas, kad šį tariamos desovietizacijos procesą perkelia net į mokyklines programas. Pasirodo, moksleiviai verčiami rašyti rašinėlius tema “kas tavo šeima buvo sovietmečiu”…jaunimo dėmesys nuo Lietuvai aktualių klausimų nukreipiamas į laikotarpį, apie kurį jie neturi žalio supratimo, nes tuo metu jų dar nebuvo. Bet jeigu jau prisiminei Čekoslovakiją, tai pasakysiu vieno savo draugo, dirbusio Čekoslovakijos užsienio reikalų komitete, mintis apie liustraciją. Jis pasakojo, kad su “jais” (Komunistų partija, KGB ar analogiškomis tarnybomis) kovoti neįmanoma, nes prasidėjus desovietizacijai, “jie” sulindo į verslą. Taip šios struktūros perėjo į kitą būvį ir vėliau tiesiog nupirko politikus.
R.P.: – Negaliu suprasti Lietuvos žmonių. Jie 25 metus balsuoja už tuos pačius ir stebisi, kodėl Lietuvoje niekas nesikeičia. Dažnai sako: “nėra už ką balsuot”, ar “mano balsas nieko nelemia”. Tuomet prisimenu Arūno Valinsko partijos atveją: juk rinkėjų balsai tuos žmones į seimą atvedė, rinkėjų balsai ir “išvedė”.
Z.V.: – Dar yra psichologinė nuostata “jei balsuosiu už tuos, kurie pralaimės – mano balsas prapuls”. Bet iš tiesų niekas neprapuola, nes taip mąstantys iš anksto susitaiko su būsimais rezultatais, jie savotiškai užprogramuoja, kad neįvyktų permainos. Kita vertus, skelbiami reitingai, taip vyksta rinkimų programavimas.
R.P.: – Reitingai rodo, kad Lietuvos politinė sistema, kaip tokia – žlugo. Nes jeigu populiariausia partija surenka tik apie 20 procentų, o visos kitos – tik apie 10 ar dar mažiau – vadinasi, jos tautoje visiškai neteko pasitikėjimo. Nes Europoje “vedančios” partijos turi 30-40 procentų gyventojų pasitikėjimą. Vadinasi, Lietuvoje partijos, kurios neturi gyventojų pasitikėjimo, daro visą politiką, o mes su tuo kažkodėl taikstomės. Todėl nereikia stebėtis, kad tokie “tautos gelbėtojai” balsuoja už Lietuvai pragaištingus įstatymus. Visi – vieningai. Ir taip metai iš metų. Todėl kaip rinkėjas aš ateinančiuose rinkimuose balsuosiu už tuos, kurie man suteiktų permainų viltį.
Nėra kito kelio, kaip tik burtis, telktis, kad kažką pakeistume. Dauguma Lietuvos žmonių išvis nežino, ko norėti, nes Lietuvoje nėra partijos, kuri turėtų kažkokią ideologiją. Todėl mano aplinkoje esantis neformalus judėjimas su sąlyginiu pavadinimu Mūsų Gretos ir sukūrė ideologiją, kurią mes vadiname Prasmių Lauku. Ji visa išguldyta daugybėje Naktigonių, o koncentruotu pavidalu galima rasti “IX Naktigonėje Kitaip” (šias laidas galima rasti, kompiuterio google paieškos sistemoje suvedus žodžius Rolandas Paulauskas, IX Naktigonė Kitaip – red.). O Zigmas Vaišvila su Audriumi Naku taip pat buria dar nestruktūrizuotą judėjimą Birželio 3-osios grupė. Jūs taip pat turite savo vizijas.
Ieškokime sąlyčio taškų, kad kartu, surėmę pečius, bandytume pakeisti mūsų gyvenimus.
tekstą iš video (http://sauksmas.lt/lr-seimas-valdzia-dirba-ne-lietuvai-video.html) pokalbio adaptavo Kazimieras Juraitis
Šauksmas