„Respublikos“ savaitės žmogus – šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, pavadinusi Rusiją teroristine valstybe. Taip, turime drąsos be užuolankų pasakyti, ką galvojame.
Dauguma Europos šalių mano, kad Rusija Ukrainoje elgiasi kaip teroristė. Tačiau tų šalių vadovai ir ES vadovai to garsiai nesako. Kodėl? Nes teroristas, pavadintas teroristu, tikrai dėl to nesusigėsta. Dėl tokios pedagoginės pamokėlės neatsisako savo tikslų ir veiksmų. Rusija, D.Grybauskaitės pavadinta teroriste, toliau inspiruoja terorą Donbase. Tad kurių galų laidyti liežuvį? Jei niekas nesusigėdo. Nebent kad sukurtum pretekstą įsižeisti. Nes net eiliniai vagiukai ar murziai įsižeidžia pavadinti savo tikraisiais vardais. Vagiukais bei murziais. Puls muštis ar ginčytis, kad nesusitepę.
Jei taip kalbėtų eilinis žmogus, vsd jį laikytų provokatoriumi, Rusijos agentu
Rusija dėl demografinės situacijos, skirtingai nei Estijoje, Latvijoje, negali Lietuvoje efektyviai sužaisti rusakalbių korta. Bet dabar dėl mūsų prezidentės plepumo gavo visiškai šviežią, naują kortą. Lietuva – tai valstybė, kurios vadovė rusus vadina teroristais. Neapsirikote. Ne Rusijos valstybę, bet rusus. Nes informaciniame kare frazes bei žodžius galima taip sukaitalioti vietomis, kad jau įsižeistų ne Dūmos pirmininkas, ne užsienio reikalų ministras, bet ir Pskove ar Vladivostoke anūkus sūpuojančios močiutės. Matai, ką ta lietuvė blondinė „fašistė“ prezidentė apie mane, Mariją Sergejevną, sako. Mane, iškentusią Antrąjį pasaulinį karą. Uch, fašistai. Kokia baisi ta Litva.
Diplomatija remiasi ne asmeniniu įkarščiu, bet šaltu, apskaičiuojančiu protu. Nes įkarščiai suvaidinami tik egzaltuotosioms masėms. O diplomatijoje – jei puoli, turi nugalėti. Turi iš anksto pasirūpinti tave palaikančiu užnugariu. O jei negali nugalėti – neerzink. Neduok priešininkui šanso papildomai urgzti. ES taiko Rusijai įvairias sankcijas. Tačiau sankcija – viešai vadinti Rusiją teroristine valstybe – ES sankcijų pakete nenumatyta. Bent kol kas. Tad D.Grybauskaitės liežuvis tik suteikė Rusijai galimybę į papildomą urzgimą. Skirtą tik Lietuvai. Ir į ekonominį mūsų valstybės pasilpninimą. Apkaltinus gabenant „embargo“ kontrabandą.
Tikėjosi grandininės reakcijos?
Galbūt mūsų šalies vadovė tikėjosi, kad jai pirmai ištarus, jog Rusija yra teroristinė valstybė, tuos žodžius pakartos Angela Merkel, o jai iš paskos visų ES valstybių vadovų choras. Įvyks grandininė reakcija. Esą kažkas visada turi pasakyti pirmas. Būti drąsiausias. Esą kaip pirmieji ištrūkome iš Sovietų Sąjungos, taip pirmieji ir apie terorizmą rėšime? Bet nieko panašaus neįvyko. ES valstybių ir ES vadovai tyli kaip žuvys. Tarsi neišgirdę. Vadinasi, mano, kad tai lietuviškos užsienio politikos ne pasiekimas, bet liapsusas. Na, tiesiog egzaltacija. Virtusi į mūsų vilkikų „egzaltaciją“ pasienyje. Aišku, tos grūstys ilgai netruks. Bet jei galėjome be jų apsieiti, tai kodėl neapsiėjus. Vis naudingiau mūsų ekonomikai. O Rusijos terorizmas juk dėl to nepasilpo. Tik propagandos liežuvis, nukreiptas prieš Lietuvą, dar labiau atsirišo. Turėsime mažiau simpatikų.
O kur vieningas ES požiūris į įvykius Ukrainoje? Kažkaip neskuba skelbti Rusijos teroristine valstybe. Terorizmas yra slidi sąvoka. Nes su klasikiniu teroristu „padorios“ valstybės turėtų nutraukti ir diplomatinius ryšius. O su Rusija diplomatinių ryšių net Ukraina nenutraukia. Pasaulyje yra įvairiausių terorizmo – fizinio, psichinio ir t.t. apraiškų. Šalių vadovai, jei pasektų D.Grybauskaitės pavyzdžiu, nespėtų žiopčioti. Plačiąja prasme bet koks karinis ar ekonominis bauginimas yra teroras. Tad valstybės, jei sąžiningai registruotų visas teroro apraiškas, gerokai sutraukytų tarptautinius diplomatinių, ekonominių santykių tinklus. Ir pasaulis taptų dar nesaugesnis. Praradęs galimybę derėtis, tartis.
Be diplomatijos pleistrų pasaulis taptų atvira žaizda
Nieko nepadarysi. Turime karingąją princesę Kseną. Karingesnę nei ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Federika Mogerini (Federica Mogherini), už kurios kandidatūrą mūsų prezidentė balsuodama susilaikė. Matyt, iš anksto įtarė, kad italė eurokomisarė – bailė. Neskelbs Trečiojo pasaulinio karo. Bet įsivaizduokime, kad mūsų prezidentė staiga tampa atsakinga už viso pasaulio užsienio politiką. Asmenybė, atvirai rėžianti, ką galvoja. Vengianti diplomatinių kaukių. Įsitikinusi savo teisumu.
Na, ir kas tada būtų? Bene du trečdaliai pasaulio valstybių ir jų vadovų staiga taptų „ne prie ko“, nes vis vien kažkaip smurtauja. Šalies viduje ar už savo šalių ribų. Tad taptų juodaisiais rikiais. Jų puolamoms valstybėms – baltiesiems rikiams būtų teikiama tokia visokeriopa „gerųjų“ valstybių karinė pagalba, kad karas tų valstybių teritorijose niekada nesibaigtų. Visi tik triuškintųsi ir triuškintųsi. Iki paskutinio sveiko namo ir iki paskutinio piliečio. Derybų ir paliaubų iš viso nebūtų, nes jos „ne prie ko“. Su blogiukais nesiderama. Diplomatija būtų laikoma ciniška išdavyste, pataikavimu priešams, žmogaus yda. O verslininkai, rypaujantys dėl per valstybių konfliktus patiriamų nuostolių, būtų apšaukti materialistais oligarchais. Nes sąmoningi gerosios valstybės piliečiai nesiskundžia. Kol triuškinami priešai, gali kramtyti vasarą žolę, o žiemą – šieną. Tapti veganais. Dėl teisingesnio ir doresnio pasaulio. O pati D.Grybauskaitė, gelbėdama pasaulį nuo „blogiukų“, būtų nuolat išvykusi. Į karinius apmokymus su ekipuote bei pašaudymais. Fotografuotųsi ant tankų, patrankų. Pati veržtųsi į kovą kaip Aleksandras Makedonietis plius Emilija Pliaterytė. Pradžioje susprogdintų Prancūzijos mistralius. Kad prancūzai neapsigalvotų ir Rusijai neperduotų. Taip pat asmeniškai nuvarytų nuo Rusijos pasienio visus lietuviškus sunkvežimius. Kad mūsiškiai prieš Rusijos sunkvežimius nesižemintų.
respublika.lt