Antradienį (2013 12 17) Seime vyko Algirdo Patacko spaudos konferencija, kurioje buvo kalbama apie šeimos vertybes, apie liūdnai pagarsėjusią europarlamentarės iš Portugalijos Editos Estrelos rezoliuciją, kurią nežymia balsų dauguma atmetė Europos Parlamentas. Kalbėta apie Stambulo konvenciją ir kitus visuomenei opius dalykus.
Tai džiugu girdėti, nes prabilta apie tai, ką visuomenė turi žinoti – apie tai , kad šiuo metu vyksta labai intensyvi vertybinė kova, kuria mėginama pakeisti amžiais nusistovėjusias žmonių nuostatas. Šios nuostatos yra naudingos žmogui, šeimai, bet jos trukdo kai kurioms ES valdančiųjų grupėms įgyvendinti savo siaurius grupinius tikslus. Vienas tokių pavyzdžių yra EP atmesta „Estrelos“ rezoliucija.
Regis atmesta ir nebėra ko daugiau apie ją kalbėti. Tačiau Įvairūs funkcionieriai, aiškindami šios rezoliucijos esmę, vis tiek klaidina žmones. Tokiu pavyzdžiu galėtų būti ir „Delfi“ (2013 12 17) išspausdintas Dainiaus Pūro straipsnis skambiu pavadinimu „Gražulio dvasia dusina Lietuvą prietarų glėbyje“.
Jo autorius, rašydamas apie būtinybę diegti visuomenėje naujas vertybines normas, pliekia tuos, kurie joms priešinasi ir vadina juos pavojingais žmonėmis, kalba apie kažkokį tariamą pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui, šliaužiantį perversmą ir kitokius absurdiškus dalykus.
Kyla klausimas: ką iš tikrųjų gina ponas Pūras?
Dar prieš lemtingąjį Europos Parlamento posėdį, visuomenė sujudo ir žaibiškai reaguodama į šliaužiantį (tik šįkart tikrąjį vertybinį) perversmą, parengė „Estrelos“ rezoliucijos analizę ir joje aptiko štai ką:
Vietoj valstybės apsaugos ir paramos vaiko besilaukiančiai motinai, kurią deklaruoja svarbiausi tarptautiniai žmogaus teisių aktai bei Lietuvos Respublikos Konstitucija, minėtoje rezoliucijoje skatinami abortai, kurie be kita ko vadinami „žmogaus teise” (33 par.). Įdomu tai, kad tokia tariama žmogaus teisė į abortus niekada nebuvo ir nėra visuotinai pripažinta.
Rezoliucijoje kviečiama nepilnamečiams suteikti galimybę naudoti kontraceptines priemones bei pasirinkti abortą be tėvų sutikimo (44 par.). Joje pateikiama seksualinės iniciacijos vaikams programa (pavyzdžiui, pagal Standartus 0-4 metų vaikai turi būti informuojami apie: „malonumą bei pasitenkinimą, pasiekiamą liečiant savo kūną”, „ankstyvosios vaikystės masturbaciją”, „teisę tyrinėti skirtingas lytines tapatybes” ir t.t.).
Šiuo rezoliucijos tekstu ES šalys narės buvo raginamos įvesti „privalomas lytinio švietimo pamokas visiems vaikams, lankantiems pradines bei vidurines mokyklas” (41 par.).
Kaip matyti, minėta rezoliucija lytinio švietimo temos eskalavimu skatino vaikus išbandyti lytinius santykius dar ankstyvame amžiuje. Bet juk abortai prasideda nuo lytinių santykių! Taigi užuot vaikus mokius susivaldymo ir atsakomybės, juos siekiama išlaisvinti nuo atsakomybės.
Tėvų ir šeimų teisių gynimo sambūriai pagrįstai teigė, kad geriausia apsauga nuo kontraceptinių priemonių ir nepageidaujamo vaikų nėštumo bei abortų, yra susilaikymas, dora bei pagarba savo bei kito žmogaus asmenybei ir kūnui. Jie sako: „Vaikams reikia meilės, o ne sekso.“
Sunku su tuo nesutikti.
Deja, „Estrelos“ rezoliucijos projekte tokių nuostatų nebuvo.
Taigi, ką bekalbėtų ponas D.Pūras, apie Seimo narį Petrą Gražulį, jo žodžiai yra nukreipti prieš Seimo daugumą, kuri nubalsavo už P. Gražulio pateiktą rezoliuciją, smerkiančią „Estrelos“ rezoliuciją. Seimas pažymėjo, kad pastaroji kelia grėsmes konstitucinei šeimos sampratai, konstitucinei tėvų teisei ir pareigai – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Jis taip pat pripažino, kad „Estrelos“ rezoliucijos nuostatos yra žalingos Europos tradicijai, teisei bei moralei. Už šį sprendimą balsavo 66, prieš – 14, susilaikė 8 Seimo nariai. Taigi šiuokart ponui D.Pūrui derėtų pripažinti demokratinės visuomenės principus ir gerbti tautos išrinktųjų valią.
Žinoma, lyčių ideologams viltį teikia EP balsavimo rezultatai – už alternatyvią rezoliuciją „Estrelos“ rezoliucijai EP nubalsavo tik 334 EP nariai, o „Estrelos“ rezoliucijai paramą pareiškė net 327 EP nariai. Taigi esminių vertybių saugotojų persvara buvo gana nežymi, kas rodo, kad neverta perdaug „atsipalaiduoti“.
Ne vienam skaitytojui gali kilti klausimas, apie kokias vertybes mes kalbame?
Žmogaus teisių gynimo organizacijų nuomone, pagrindinės tarptautiniu mastu pripažintos žmonijos vertybės yra įtvirtintos Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte – tai teisė saugoti žmogaus orumą, minties, sąžinės, įsitikinimų, žodžio ir religijos laisvę, asmens ir šeimos gyvenimo privatumą, šeimos, kaip natūralios ir pagrindinės visuomenės ląstelės, apsaugą ir pagalbą jai, ypatingą motinų ir vaikų apsaugą bei globą, tėvų laisvę auklėti vaikus pagal savo pačių religinius bei dorovinius įsitikinimus, visų lygybę prieš įstatymus – galiausiai teisę laisvai valdyti savo šalį.
Ar kyla koks nors pavojus šioms vertybėms? Ir kas nori jas pakeisti?
Klausimas retorinis, tačiau kai ponas Pūras kalba apie kažkokią lytinę reprodukciją, nejučiomis pradedi save lyginti su galvijų banda.
A.Patacko spaudos konferencijoje buvo pateiktas konkretus klausimas dėl Stambulo konvencijos, kuri yra skirta kovai su smurtu prieš moteris, tačiau iš tikrųjų ja siekiama visai kitokių tikslų. Dera priminti, kad įvairūs funkcionieriai siūlo kuo griečiau šią konvenciją ratifikuoti. Tačiau prieš tai derėtų atkreipti dėmesį į kai kuriuos jos straipsnius. Pvz., Konvencijos 4 str. sakoma, kad „valstybė įsipareigoja panaikinti moteris diskriminuojančius teisės aktus bei praktiką, bet ir įgyvendinti priemones nediskriminuoti asmens dėl socialinės lyties, lytinės orientacijos ir lyties tapatybės.“
Tačiau ką reiškia žodžiai nediskriminuoti žmogaus dėl LYTIES TAPATYBĖS?
Ar mano elgesys, kai vyras save laiko moterimi, tačiau aš to nepripažįstu, bus diskriminacija jo atžvilgiu?
Pagal Konvencija privalome besąlygiškai pripažinti kiekvieno asmens lytinį apsisprendimą, priešingu atveju tai ir bus diskriminavimas dėl lyties tapatybės, o diskriminuojamas asmuo galės kreiptis į teismą ir prašyti pradėti jūsų baudžiamąjį persekiojimą už diskriminavimą. Deja, taip nustato Stambulo konvencija.
Turime susitaikyti ir su tuo, kad jei vienas iš dviejų vyrų save laikys moterimi ir reikalaus gydytojų pažymos, kurioje būtų pripažinta, neva jis yra moteris, pastarasis privalės jam tokią pažymą išduoti. Neabejotina, kad po to šie abu vyrai galės vykti į artimiausią civilinės metrikacijos skyrių ir laisvai susituokti, „apeidami“ Konstitucijos 38 str. nuostatą, kurioje sakoma, kad „santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters apsisprendimu“.
Be to, Konvencijos 12 straipsnis, ragina imtis priemonių, „kuriomis būtų skatinami vyrų ir moterų socialinio ir kultūrinio elgesio modelio pokyčiai siekiant išnaikinti prietarus, papročius, tradicijas ir visą kitą praktiką, grindžiamą moters nepilnavertiškumo idėja ar stereotipiniais moterims ir vyrams priskiriamais vaidmenimis“ ( 12 str. 1).
Tik kyla klausimas: kaip bus kovojama su tradicijomis? Ar taip, kaip sovietmečiu, kai asmenys už netinkamas pažiūras buvo šalinami iš darbo, persekiojami?
O kaip bus naikinami papročiai? Gal baudžiant piliečius administracinėmis baudomis arba keliant jiems baudžiamąsias bylas, nes juk konvencijoje kalbama apie asmenų baudžiamąjį persekiojimą už kitam asmeniui sukeltą psichologinę kančią“, t.y. už jo įsivaizduojamos lyties nepripažinimą (3 str.).
Bet kuriuo atveju tai prieštarauja Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje , Tarptautiniame politinių ir pilietinių teisių pakte, tarptautiniame socialinių ir kultūrinių teisių pakte įtvirtintomis pagrindinėms žmogaus teisių normoms – pirmiausia tėvų teisei auklėti savo vaikus pagal savo įsitikinimus, žmogaus įsitikinimų ir tikėjimo laisvėms.
Deja, nei ponas D.Pūras, nei kiti uolūs naujosios ideologijos skleidėjai dėl to nepasisako.
Neseniai Seimo kontrolierių įstaigoje vykusioje konferencijoje Seimo narė A.Pavilionienė apmaudžiai kalbėjo apie kai kurių nevyriausybinių organizacijų atstovų neigiamas nuostatas Stambulo konvencijos atžvilgiu, nuogąstaudamas, kad šios konvencijos priešininkai yra neva neapsiskaitę ir tamsūs žmonės. Deja, savo kalboje ji pati prisipažino, jog nėra teisininkė ir negali argumentuotai atsakyti į konferencijoje keliamus klausimus.
Tuo, matyt, viskas ir pasakyta: kai nemenkas pareigas užimantys asmenys, bet neturintys elementariausių teisinių žinių pradeda skleisti bei kalbėti apie tai, ko patys neišmano, atsiranda pačios didžiausios visuomenės bėdos.
Todėl piliečiai, rinkdami savo atstovus į Seimą arba Europos Parlamentą, privalo gerai įsitikinti, jog renka tikrai kompetentingą žmogų su teisine sąmone, o ne savamokslį arba itin siauros profesinės specialybės atstovą.
Jiems turi būti keliama esminė sąlyga – savo darbe vadovautis Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte įtvirtintais pagrindiniais žmogaus teisių principais. Rinkdami savo atstovus piliečiai turi vengti tariamų „dvasininkų“, visuotinių žmogaus teisių normų aiškintojų, kurie mėgina tarptautinių žmogaus dokumentų nuostatas traktuoti taip, kaip jiems arba jų užsakovams yra naudingiau. Bet svarbiausia sąlyga – mūsų renkami atstovai pirmiausia turi patys griežtai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir saugoti ją, nes šiuo metu iš esmės neblogą mūsų Konstituciją siekiama revizuoti, įvairiais būdais interpretuoti, keisti, išdraskyti ar net ją apeiti.
Autorius yra teisininkas, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas
Šaltinis: www.respublika.lt, propatria.lt