Lapkričio 30–gruodžio 11 dienomis, nepaisant pastarųjų teroro išpuolių, Paryžiuje vyks bene didžiausias šių metų politinis įvykis – 21-oji Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija (COP21), kurioje dalyvaus net 190 valstybių lyderiai. Pirmą kartą per dvidešimt metų bus siekiama patvirtinti privalomą klimato kaitos susitarimą. Šią konferenciją kaip itin svarbią įvardija ir Katalikų Bažnyčia. Rugsėjo mėnesį viešėdamas JAV, popiežius Pranciškus kreipėsi į Jungtines Tautas ragindamas priimti ambicingus įsipareigojimus, o jo pavyzdžiu pasekė ir kiti Katalikų Bažnyčios ganytojai.
Šį kreipimąsi į Jungtines Tautas išsiuntė kardinolai, patriarchai ir vyskupai iš visų žemynų, atstovaudami nacionalinėms vyskupų konferencijoms. Jis skirtas COP21 dalyviams ir ragina daryti viską, kad būtų priimtas privalomas ir tikrus pokyčius nulemsiantis tarptautinis susitarimas.
Atstovaudami Katalikų Bažnyčiai penkiuose žemynuose, mes, kardinolai, patriarchai ir vyskupai, susirinkome tam, kad savo ir visų žmonių, kuriais rūpinamės, vardu išreikštume viltį, jog klimato kaitos konferencijoje Paryžiuje bus priimtas teisingas ir teisiškai įpareigojantis klimato susitarimas. Iš anksto siunčiame dešimties punktų pasiūlymą, remdamiesi konkrečia skirtinguose žemynuose gyvenančių žmonių patirtimi bei siedami klimato kaitą su socialiniu neteisingumu ir skurdžiausių bei labiausiai pažeidžiamų piliečių socialine atskirtimi.
Savo enciklikoje Laudato si’, adresuotoje „kiekvienam šioje planetoje gyvenančiam žmogui“, popiežius Pranciškus teigia, kad klimato kaita yra vienas svarbiausių dabarties iššūkių žmonijai (25). Klimatas yra bendrasis gėris – visų ir visiems (23).Natūralioji aplinka yra kolektyvinis gėris, visos žmonijos paveldėtasis turtas ir kiekvieno atsakomybė (95).
Šiandien tikintieji ir netikintieji sutaria, kad žemė iš esmės yra bendras paveldas ir jos vaisiais turi naudotis visi. Tikintiesiems tai tampa ištikimybės Kūrėjui klausimu, nes Dievas pasaulį sukūrė visiems. Vadinasi, kiekvienas ekologinis požiūris įtrauktinas į socialinę perspektyvą, atsižvelgiančią į labiausiai nuskriaustųjų pagrindines teises. (93).
Žala aplinkai ir klimatui turi milžiniškų pasekmių. Problema, kylanti iš sparčios klimato kaitos, savo poveikiais yra globali. Tai verčia mus iš naujo apmąstyti augimo ir progreso sąvokas bei kelia gyvenimo būdo klausimą. Mūsų nuomone, būtina rasti vieningą sprendimą, nes globalūs klimato pokyčiai kviečia visuotiniam solidarumui tarp kartų ir jų viduje.
Popiežius apibūdina pasaulį kaip „mūsų bendrus namus“. Taigi, atlikdami prievaizdo pareigas, turime rūpintis žmogiškąja ir socialine degradacija, kuri yra pažeistos aplinkos padarinys. Kviečiame integraliam ekologiniam požiūriui ir socialiniam teisingumui, kad būtų išgirstas ir žemės, ir vargšų šauksmas (49).
Darnus vystymasis privalo įtraukti vargšus
Apgailestaudama dėl dramatiškų staigios klimato kaitos padarinių, dėl jūros lygio kilimo, ekstremalių oro reiškinių, blogėjančios ekosistemų būklės ir bioįvairovės nykimo, Bažnyčia taip pat liudija, kaip klimato kaita neigiamai veikia pažeidžiamiausias žmonių bendruomenes. Popiežius Pranciškus atkreipia dėmesį į nepataisomą klimato pokyčių įtaką daugelyje besivystančių valstybių visame pasaulyje. Negana to, kalbėdamas Jungtinėms Tautoms, popiežius sakė, jog aplinkos išnaudojimas ir naikinimas eina drauge su negailestinga socialine atskirtimi.
Drąsūs lyderiai siekia įvykdomų susitarimų
Darnių bendrųjų namų statybai ir palaikymui reikia drąsios ir kūrybingos politinės lyderystės. Popiežius teigia, kad būtina sukurti normų sistemą, nustatančią nepažeistinas ribas ir garantuojančią ekosistemų apsaugą (53). Patikimi moksliniai įrodymai teigia, kad paspartėjusi klimato kaita yra žmogaus veiklos padarinys. Ją ypač skatina iškastinio kuro naudojimu paremtas vystymosi modelis. Popiežius ir katalikų vyskupai iš visų penkių žemynų prašo radikaliai sumažinti anglies dioksido ir kitų toksiškų dujų emisijas į atmosferą.
Jungiamės prie Šventojo Tėvo primygtinai melsdami didelio proveržio Paryžiuje, išsamaus ir pokyčius nulemsiančio susitarimo, kuris remtųsi solidarumo, teisingumo ir įtraukimo principais. Šis susitarimas turi iškelti bendrąjį gėrį aukščiau nacionalinių interesų. Kritiškai svarbu, kad diskutuojant būtų priimtas įpareigojantis susitarimas, kuris apsaugotų mūsų bendrus namus ir visus jų gyventojus.
Mes, kardinolai, patriarchai ir vyskupai, siūlome dešimt specifinių punktų. Raginame parengti tarptautinį susitarimą, kuris sustabdytų globalų temperatūros kilimą mokslininkų bendruomenės pasiūlytose ir moksliniais parametrais paremtose ribose, kad išvengtume katastrofiškų klimato padarinių, skaudžiausiai paliesiančių vargingiausius žmones ir pažeidžiamiausias bendruomenes. Pritariame, kad visos šalys turi bendrą, bet skirtingą atsakomybę, nes paskiros šalys yra pasiekusios skirtingą išsivystymo lygį.
Mūsų dešimt paraginimų:
1. Turėti galvoje ne vien techninius, bet ypač etinius ir moralinius klimato kaitos aspektus, kaip yra pabrėžta JT Klimato kaitos konvencijos 3 straipsnyje (UNFCCC).
2. Priimti, kad klimatas ir atmosfera yra globalus bendrasis gėris, skirtas ir priklausantis visiems.
3. Patvirtinti sąžiningą, privalomą ir perversmą nulemsiantį globalų susitarimą, paremtą pasaulio vizija, kuri pripažįsta būtinybę gyventi harmonijoje su gamta ir garantuoti žmogaus teises visiems, įskaitant etnines mažumas, moteris, jaunimą ir darbininkus.
4. Stipriai apriboti pasaulinės temperatūros kilimą ir užsibrėžti tikslą visiškai atsisakyti iškastinio kuro iki šio amžiaus vidurio, kad apsaugotume jau dabar nuo klimato kaitos kenčiančias bendruomenes, tokias kaip Ramiojo vandenyno salų ir pakrančių gyventojai.
– Pasiekti, kad temperatūros kilimas būtų sustabdytas privalomu globaliu susitarimu, ir prisiimti ambicingus pasekmių švelninimo įsipareigojimus. Šalys turi pripažinti savo bendrą, bet skirtingą atsakomybę, atsižvelgdamos į istorinę atsakomybę už taršą bei visų teisę į darnų vystymąsi.
– Užtikrinti, kad emisijų mažinimas eitų drauge su įsipareigojimu visiškai atsisakyti anglies vartojimo. Be to, vyriausybės privalo reguliariai peržiūrėti ir įvertinti savo nacionalinius įsipareigojimus remdamosi mokslu ir teisingumu.
5. Kurti naujus vystymosi bei gyvensenos modelius, kurie būtų draugiški klimatui, kovotų su nelygybe ir pakeltų žmones iš skurdo. Pagrindinis principas – užbaigti iškastinio kuro erą nutraukiant jo sukeliamas emisijas, įskaitant karinių pajėgų, aviacijos ir laivybos emisijas, bei užtikrinti visiems prieinamą ir saugią atsinaujinančią energetiką.
6. Užtikrinti visiems žmonėms prieigą prie geriamojo vandens ir galimybę auginti klimato poveikiui atsparias maistines kultūras, pirmenybę teikiant žmonių interesams, o ne pelnui.
7. Užtikrinti vargingiausių žmonių įtraukimą ir dalyvavimą visų lygių sprendimų priėmimo procesuose.
8. Garantuoti, kad 2015-ųjų susitarimas numatytų adaptacijos prie klimato kaitos padarinių būdus ir tinkamai atsakytų į neatidėliotinus pažeidžiamiausių bendruomenių poreikius.
9. Pripažinti, kad prisitaikymo poreikiai priklauso nuo klimato kaitos švelninimo priemonių, kurių buvo imtasi, sėkmės. Atsakingieji dėl dabartinių klimato pokyčių turi atsakomybę padėti pažeidžiamiausioms grupėms prisitaikyti prie padarinių, suvaldyti žalą ir perduoti joms reikalingą technologinę patirtį.
10. Pateikti aiškias gaires, kaip šalys turės prisiimti papildomus finansinius įsipareigojimus, reikalingus klimato švelninimo ir adaptacijos priemonėms diegti.
Visam tam reikia rimto ekologinio sąmoningumo ir švietimo.
Malda už Žemę
Meilės Dieve, mokyk mus rūpintis šiuo pasauliu – mūsų bendrais namais. Įkvėpk pasaulio lyderius, kurie susirinks Paryžiuje, įsiklausyti ir paisyti žemės bei vargšų aimanų; būti vienos širdies ir minties bei drąsiai atsakyti į iššūkius; siekti bendrojo gėrio ir apsaugoti gražųjį žemiškąjį sodą, kurį Tu sukūrei mums bei visiems mūsų broliams ir sesėms bei būsimosioms kartoms. Amen.
Pasirašo:
Europos vyskupų konferencijos pirmininkas Peter Erdo
Europos Sąjungos vyskupų konferencijos pirmininkas Reinhard Marx
Azijos vyskupų konferencijos pirmininkas Oswald Gracias
Afrikos vyskupų konferencijos pirmininkas Gabriel Mbilingi
JAV vyskupų konferencijos pirmininkas Joseph Kurtz
Okeanijos vyskupų konferencijos pirmininkas John Ribat
Lotynų Amerikos vyskupų konferencijos pirmininkas Salazar Gomez
Kanados vyskupų konferencijos pirmininkas David Douglas Crosby
Antiochijos patriarchas, Rytų apeigų katalikų patriarchų konferencijos pirmininkas Bechara Boutros Rai
Parengė Monika Midverytė OFS