Tiesos.lt primena dramatišką Žygimantės Lukoševičiūtės, merginos iš Musninkų miestelio, istoriją ir klausia: kodėl leidžiame tautos rinktai prezidentei laužyti įstatymus ir vaikų likimus?
„Aš nepatikau prezidentei Daliai Grybauskaitei, todėl iki šiol neturiu Lietuvos pilietybės“, – sutrikusi kalbėjo 25-erių Žygimantė Lukoševičiūtė.
Širvintų rajono Smailių kaime gimusios ir augusios vienišos motinos duktė Žygimantė baigė lietuvišką Alfonso Petrulio gimnaziją. Tačiau neturi jokios šalies pilietybės, rašo „Lietuvos rytas“.
Kaip tai atsitiko?
„Ž.Lukoševičiūtės pilietybės reikalus gali tekti spręsti Konstituciniam teismui. Aš ne tik pasirašysiu tokį kreipimąsi pats, bet ir agituosiu visus Seimo narius – motinas ir tėvus – padaryti tą patį.
Šis Lietuvos vaikas negali likti benamis“, – išgirdęs Žygimantės istoriją šią savaitę sakė Seimo narys Valdas Vasiliauskas.
„Prezidentės sprendimas nesuteikti Žygimantei pilietybės yra neteisėtas“, – mano advokatas Romas Žvirblis.
Teisininkas priminė Pilietybės įstatymą: „Čia yra baigtinis sąrašas priežasčių, dėl kurių pilietybė nesuteikiama, ir Ž.Lukoševičiūtei netinka nė vienas punktas.“
Pedagogai priblokšti
„Mes esame šokiruoti“, – ištarė Širvintų rajono Musninkų A.Petrulio gimnazijos direktorius Vladas Trakimavičius, iš žurnalistų sužinojęs, kad Ž.Lukoševičiūtei buvo atsisakyta suteikti Lietuvos pilietybę.
Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Audronė Janušauskienė prisiminė, kad Žygimantė augo labai sunkiai: „Jai buvo beveik penki kilometrai klampoti iki mokyklos. Žiemą užpustydavo kelius.
Dėl to mergaitė ir buvo perkelta gyventi į bendrabutį. Ji čia šešerius metus prie gimnazijos gyveno ir mokėsi.
Žygimantės motina niekada neturėjo nuolatinio darbo. Grybauja, uogauja, gal šiek tiek uždirba.“
Dabar gimnazijoje mokosi Ž.Lukoševičiūtės brolis ir sesuo. „Jie vis pasakoja, kad Žygimantė juos nuolat lanko, atveža lauktuvių iš Norvegijos“, – pasakojo direktoriaus pavaduotoja.
Musninkų pedagogai negalėjo atsistebėti, kad Lietuvoje gimusi, augusi ir vidurinį išsilavinimą įgijusi mergina šalies vadovės buvo atstumta.
„Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Patriotai“ paviešinta Ž.Lukoševičiūtės istorija sukrėtė ne tik ją pažįstančius, bet ir tūkstančius kitų Lietuvos žmonių.
Ilgai slėpė nuoskaudą
Kai „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Patriotai“ kūrėjai susisiekė su pačia Žygimante, ji paprašė savaitės pagalvoti. Po to vis dėlto ryžosi papasakoti tai, ką dvejus metus slėpė net nuo artimiausių žmonių, – apie pokalbį su D.Grybauskaite.
Žurnalistų susitikimas su Ž.Lukoševičiūte, taisyklingai lietuviškai kalbančia, santūria ir mandagia mergina, įvyko virtualioje erdvėje. Kaip ir tūkstančiai kitų jaunų žmonių, per krizę netekusi darbo Vilniuje, ji išvyko uždarbiauti svetur – į Norvegiją.
Mergina prisipažino, kad nuo 16 metų vienintelis jos asmens dokumentas yra leidimas nuolat gyventi Lietuvoje.
Žygimantė gimė prieš pat nepriklausomybės paskelbimą. Socialiai pažeidžiama motina nesuskubo laiku pasirašyti priesaikos Lietuvos valstybei, todėl jai buvo suteiktas tik leidimas nuolat gyventi mūsų šalyje.
„Kai man suėjo šešiolika metų, mama mane atlydėjo į Migracijos poskyrį ir čia man irgi išrašė ne pasą, o leidimą nuolat gyventi“, – prisimena Žygimantė.
Turėjo laikyti egzaminą
Sulaukusi pilnametystės, pradėjusi dirbti ir gyventi atskirai nuo motinos Ž.Lukoševičiūtė galiausiai nusprendė, kad toks gyvenimas be pilietybės absurdiškas.
„Baigusi dvyliktą klasę pradėjau rinkti dokumentus, įrodančius, kad gyvenu Lietuvoje daugiau kaip 10 metų, kad kalbu lietuviškai. Dar man buvo nurodyta išlaikyti Konstitucijos egzaminą ir sumokėti tam tikrą mokestį“, – kalbėjo mergina.
Ar ne keista buvo jai, baigusiai lietuvišką gimnaziją, laikyti egzaminą, skirtą atvykėliams?
„Aš iš principo net knygos neatsiverčiau, nes maniau: kaip aš, gimusi ir augusi Lietuvoje, galėčiau nežinoti ar nemokėti elementarių dalykų – mūsų Konstitucijos, įstatymų. Nuėjau ir išlaikiau“, – šypsojosi Žygimantė.
Pareigūnė stebėjosi
Širvintų rajono savivaldybės Migracijos poskyrio viršininkė Daiva Sadauskaitė žurnalistus patikino, kad Ž.Lukoševičiūtė atitiko visus reikalavimus.
„Mergina Lietuvoje gyveno, čia mokėsi, darbo vietą turėjo. Ji juk niekuo neprasikaltusi, nei teista, nei bausta. Jauna, išsilavinusi, protinga.
Tokiam žmogui tik ir reikėtų suteikti pilietybę, stengtis, kad jaunimas neišvažiuotų iš Lietuvos“, – svarstė pareigūnė.
Tai kodėl tuomet D.Grybauskaitė nusprendė atmesti Žygimantės prašymą?
„Nežinau, man labai gaila. Mano praktikoje – pirmas toks atvejis. Aš irgi labai nusiminiau, nes ši mergina man labai patinka. Ji griebiasi šiaudo, daug gali“, – kalbėjo D.Sadauskaitė.
Migracijos poskyrio vadovė puikiai žino, kaip Žygimantė augo, kokį skurdą ir nepriteklius jai teko patirti. Todėl merginos patirta skriauda pareigūnei atrodo dar didesnė.
Eilėje buvo pirmoji
Kvietimo į Prezidentūros rūmus Ž.Lukoševičiūtė laukė keturis mėnesius. Galiausiai atėjo nurodymas atvykti 8 valandą ryto.
Prasistumdžiusi priimamajame keturias valandas Žygimantė galiausiai buvo pakviesta stoti į eilę prie kabineto, kuriame ją turėjo priimti D.Grybauskaitė.
„Kartu su manimi toje eilėje nemačiau nė vieno lietuvio“, – prisimena mergina momentą, kuris ją artino prie dramatiškiausio gyvenimo įvykio kulminacijos. Pagal sąrašą toje eilėje Žygimantė buvo pirmoji.
„Pirmą kartą pamatyti prezidentę! Baisu ir malonu, nes iki tol galėjau ją matyti tik per televizorių. Įėjau, pasisveikinome. Kambaryje buvo dar kelios prezidentės patarėjos.
Prasidėjo pokalbis. Prezidentė klausė, ką veikiu, kur dirbu, kur mokausi. Prezidentei užkliuvo, kodėl aš neturiu išsilavinimo, esu baigusi tiktai dvylika klasių.
Atsakiau, kad išsilavinimui įgyti reikia pinigų, todėl išvykau į Norvegiją užsidirbti. Manau, prezidentei toks mano atsakymas nelabai patiko“, – jaudindamasi pasakojo Ž.Lukoševičiūtė.
Išgirdo apie Leningradą
Merginos teigimu, toliau viskas vyko labai greitai, buvo pateikta daug klausimų: „Jaučiausi tarsi kaltinama. Po to buvo vienas nelabai malonus pareiškimas, bet aš jo nelabai norėčiau minėti.“
„Ar tai buvo pasakojimas, kaip prezidentė pati vargo, kai išvyko mokytis į tuometį Leningradą?“ – pamėginau atspėti.
„Taip!“ – atsakė mergina.
D.Grybauskaitė papasakojo Žygimantei apie savo sunkų darbą Leningrado kailių fabrike „Rotfront“ ir mokymąsi A.Ždanovo universitete.
Prezidentė, tiesa, nepasakė, kad jos studijas ir buitį gerokai palengvino tai, jog ji vos sulaukusi 23-ejų įstojo į komunistų partiją. Nepapasakojo šalies vadovė ir to, kad pati būdama tokio amžiaus kaip Žygimantė išvyko iš Lietuvos.
„Aš tikrai džiaugiuosi, kad prezidentė labai daug pasiekė. Daug daugiau, nei gali pasiekti dauguma. Kita vertus, juk nesame visi vienodi“, – samprotavo mergina, prisiminusi D.Grybauskaitės priekaištus.
Duris parodė vienintelei
Ž.Lukoševičiūtė prisipažino, kad tas pokalbis Prezidentūroje ją labai prislėgė.
„Prieš man išeinant prezidentė pakėlė mano dokumentus ir paklausė patarėjų: „Ar aš galiu nesuteikti pilietybės?“ Tos moterys lyg ir sutriko, nutilo. O aš išėjau“, – jau kūkčiodama „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo Žygimantė.
Mergina jau kitą dieną sužinojo, kad D.Grybauskaitė jai pasakė „ne“.
„Dar paklausiau, ar man vienai tądien nesuteikė pilietybės. Man pasakė, kad taip, aš buvau vienintelė“, – ašaras braukė atstumtoji.
Mergina buvo suklaidinta
Advokatas R.Žvirblis, paprašytas paaiškinti galimus prezidentės neigiamo atsakymo motyvus, pasakė: „Jų nėra – ir tai prieštarauja teisės aktams, kurie nurodo priimti tik motyvuotus sprendimus.“
Teisininkas taip pat mano, kad Ž.Lukoševičiūtė buvo suklaidinta, kai jai buvo patarta prašyti pilietybės Prezidentūroje: „Jos motina gimusi, augusi ir gyvenusi Lietuvoje, ji pati yra gimusi ir augusi Lietuvoje, todėl pagal įstatymus ji yra Lietuvos pilietė.
Pilietybės komisija, kuri pateikė Žygimantės atvejį prezidentės vienasmeniškam sprendimui, turėjo jai tiesiog patarti grįžti į Širvintas ir ten paprašyti paso.“
Įstatymas neužkerta kelio Ž.Lukoševičiūtei
* Pilietybės įstatymo 22-asis straipsnis nurodo keturias konkrečias priežastis, dėl kurių pilietybė nesuteikiama.
* Lietuvos Respublikos pilietybė natūralizacijos tvarka, supaprastinta tvarka, išimties tvarka neteikiama, taip pat negrąžinama asmenims, kurie: 1) rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė tarptautinius nusikaltimus – agresiją, genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus; 2) rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką; 3) iki atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką kitoje valstybėje buvo bausti laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikomas labai sunkiu nusikaltimu, arba Lietuvos Respublikoje buvo bausti už labai sunkų nusikaltimą, nesvarbu, ar išnyko teistumas už šiame punkte nurodytus nusikaltimus, ar neišnyko; 4) įstatymų nustatyta tvarka neturi teisės gauti dokumento, patvirtinančio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
* Advokato R.Žvirblio įsitikinimu, Ž.Lukoševičiūtės atveju netinka nė vienas minėtų punktų, o jų sąrašas baigtinis, „nėra penkto punkto, kuris leistų „ir kitus atvejus“, todėl prezidentės D.Grybauskaitės sprendimas yra neteisėtas.
Prezidentūra neišsižada teisės lemti likimus
* Laidos „Patriotai“ kūrybinė grupė kreipėsi į prezidentės vyriausiąją patarėją Daivą Ulbinaitę prašydama paaiškinimo, kuo remiantis buvo priimtas sprendimas nesuteikti pilietybės Ž.Lukoševičiūtei.
* Buvo gautas aptakus biurokratinis atsakymas, nepateikus jokių minėto sprendimo motyvų.
* „Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencijos metu (nuo 2009 m. iki dabar) Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta 1148 asmenims. Prezidentė paprastai susitinka su visais pilietybės prašančiais žmonėmis. Lietuvos pilietybė suteikiama tik įsitikinus, kad asmenį su valstybe sieja ne tik nuolatinis ir nepertraukiamas, bet ir abipusis ryšys. Konstitucija piliečiui ne tik garantuoja pilietines ir politines teises, bet ir nustato tam tikras jo pareigas valstybei. Respublikos Prezidentas, spręsdamas, ar asmeniui suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę, vadovaujasi išimtinai Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Pagal Konstituciją Respublikos Prezidentui sprendžiant, ar suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos tvarka, kaip ir Ž.Lukoševičiūtės atveju, įvertinamos visos prašantį suteikti pilietybę asmenį apibūdinančios aplinkybės ir informacija apie jį. Respublikos Prezidentas gauna ir vertina įvairius institucijų duomenis apie prašantį suteikti pilietybę asmenį, kurie gali būti reikšmingi vertinant, ar pilietybės suteikimas atitiktų Tautos ir Lietuvos valstybės interesus. Praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo atsisakymo tenkinti ankstesnį prašymą, asmuo turi teisę pakartotinai kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo.“