Mums rašo

KALĖDINIAI BURTAI

Written by admin · 5 min read

Šiaip jau burtai, tai lyg ir juodųjų jėgų darbas, bet per Kalėdas, atrodo, taikoma išimtis, nes net gyvuliai tvartuose šnekasi ir šeimininkų vargelius aptarinėja? Na, jeigu gyvuliai aptarinėja, tai žmonėms netgi būtina surikiuoti visus metų darbelius ir vargelius, bei pasidaryti išvadas iš savo klaidų. Ir daugiau jų nebekartoti, dėl bėdų nebevaitoti ir be burtų savo ateitį planuoti.
     Juk ir bočių patarlė sako: ką pasėsi tą ir pjausi!

Ką nusipjovėme – matome ir nesidžiaugiame – turtuoliams algos atstatytos o varguoliams pensijos – ne. Taigi ateinantį pavasarį nebetutėtume to paties sėti. Artėja Prezidento rinkimai, bandykime nors šįkart neapsirikti. Didelės grėsmės akivaizdoje – Kaliningrado srityje rusų dislokuotų raketų baimėje – turėtume griežtai įvertinti D.Grybauskaitės užsienio politikos klaidas, grąsinančias visų pirma Lietuvai ir Latvijai su Estija, bei visai ES !!!
    O juk buvo glimybė, ypač Lietuvai pirminikaujant ES iškelti Potsdamo susitarimų tęsinį dėl Taikos konferencijos ir laikinai valdomų teritorijų grąžinimo. Jau vien Ribentropo-Molotovo pakto pripažinimas sudaro vienpuses teisines prielaidas įvykdyti Tilžės aktą ir priglausti Mažają Lietuvą prie Didžiosios Lietuvos. Tačiau Mažoji Lietuva taip ir liko nedemilitarizuota, nedekolonizuota ir Lietuvai neperduota. O jau apie įvykdytą krašte baltų Genocidą – net neprasitarta!!!
    Kažin, kam tai naudinga?
    Todėl, Rusija paskubėjo pastatyti ES “prieš faktą” ir dislokuoti kontitento centre, neteisėtai užimamoje teritorijoje savo raketas. Taigi be “Ivano vamzdžio” prisidėjo ir “Ivano raketos”, tuo garantuojant savo diktatą Europai.
    Kokioje dviprasmėje padėtyje atsidūrė NATO? Juo labiau, kai Lietuva lyg ir pirmininkaus šioje srityje … O kur dar AE statybos aplink Lietuvos pasienius, pažeidžiant ES nustatytas ribas? Aišku, nei ES, nei NATO nesileis išprovokuojami III Pasauliniam karui dėl kažkokio mažo žemės lopinėlio, Lietuva vadinamo, jei savo laiku “nematė” šios problemos  laikinumo. Matyt ES buvo labia palanku turėti rusų karinę bazę žemyno  viduryje, nes Lietuvos stojimo į Sąjungą sąlygose nebuvo reikalavimo sutvarkyti Mažosios Lietuvos klausimo pagal visus Tarptautinius įstatymus.
    Taigi “Rusijos grėsmės” baubas iš Lietuvos paplito po visą ES. Kas ir kur padarė politinę klaidą bei jos net nemėgina taisyti – turėtų būti Prezidento rinkiminės kampanijos ašis.
    Tokios situacijos išvengimui dar mūsų bočiai Lietuvos Statutuose buvo numatę ir teisinį draudimą svetimšaliams užimti valstybėje bet kokias pareigybes ir turėti nekilnojamąjį turtą!!!   Kad jie neįsigalėtų, kad Lietuvai kenkti negalėtų, kad savo naudai lietuvių Tautos neskriaustų ir neapiplėšinėtų.
    Tuo tarpu šiandien Lietuvoje netgi aukščiausiais pareigūnais tampa svetimi, ne lietuviai, todėl valdžios sprendimai remia ne lietuvių Tautą, o kitas, dažnokai parazitines grupes. Štai ką reiškia vieno žodelio (lietuvis) Konstitucijoje pakeitimas žodžiu – pilietis! Juo labiau kai pilietybę gavo netgi okupantai!!!
    Tokį vieno žodelio esminį valstybei vaidmenį suprato ir tylomis į Konstituciją įtarpavo “ne lietuviškos  kilmės grafas”, todėl nėra ko stebėtis, kai prezidento postą užėmė okupanto represinės struktūros karininko atžala. Tai ta atžalėlė ir “nepraleido progos pratylėti” Kaliningrado srities grąžinimo Lietuvai klausimą ES pirmininkavimo metu. Šiandien ir turime ką “grafas” suplanavo Konstitucijos priėmimo metu. Ir tokių “suplanuotų” mažų žodelyčių pagrindiniame įstatyme yra ir daugiau. Sakykime, kad ir Referendumui reikalaujamų 300 000 piliečių parašų, kai kitose ES vlstybėse, turinčiose dešimteriopai daugiau gyventojų, tereikia 100 000 ?!
    O tai reiškia, kad visuomenė iškart, įstatyminiame lygyje jau eliminuota iš valstybės valdymo. Maža to, Konstitucijoje netgi nenumatytos referendumo įgyvendinimo garantijos!!! Todėl Tautos nuomonė apie AE statybą ignoruojama ir toliau planuojama grėsminga ir Lietuvai nenaudinga jėgainė. Gerai tik, kad kaimyninės valstybės – Latvija su Estija – gerbia lietuvių Tautos valią ir atsisako bendradarbiauti su vyriausybe…
    Betgi tuoj po Naujųjų Metų švenčių atsivers durys į Lietuvos žemių pirkimą svetimšaliams! Ir kas galėtų paneigti, kad Lietuva netaps antrąja Palestina, kai už auksu nepadengtą popierinį dolerį bus nupirkta mūsų Tėvynė, mūsų Valstybė, o lietuviai kaip palestiniečiai bus priversti gyventi pabėgėlių stovyklose?!!
    Kas tokį „žodelį“ įrašė į įstatymą, senai spruko iš Lietuvos, o tuo tarpu šiandieninė valdžia viską daro, kad neįvyktų Referendumas žemės pardavimo svetimšaliams klausimu. Juk desovietizacijos nebuvo ir sabotuoti Tautos teises, pareigūnų postuose esantys okupantai, koloborantai ir suinteresuota naujoji nomenklatūra, gali ir šia galia naudojasi nesivaržydama bei nebijodama atsakomybės.
    Tai dar vienas „praleistas“ Konstitucijoje mažas žodelis dėl pareigūmų atsakomybės už įstatymų nevykdymą. Štai Rusijoje 10 metų atsėdėjo Chodorkovskis už mokesčių Valstybei nemokėjimą. O Lietuvoje – atvirkščiai, milijonieriai atleisti nuo turto mokesčio, kuris yra visoje ES!!! O tuo tarpu Lietuvą iš krizės gelbėję pensininkai, kuriems sumažintos dotacijos, ne tik nekompensuojamos, bet ir neatstatomos, esant Konstitucinio Teismo sprendimui! Jau metai, kaip nėra atsakingo pareigūno už Konstitucinio Teismo sprendimą ir niekas nesiunčia 250 policininkų būrio kaip į Klonį, šį sprendimą įvykdyti.
    Ir vėlei grįžtame prie okupanto represinės struktūros karininko atžalėlės Prezidento poste – kaip ji pasirašė įstatymą dėl turtingiausiųjų atlyginimų atstatymo, ignoruojant vaikus, luošius ir pensininkus, kai pagal Konstituciją Prezidento priesaikoje yra įsipareigojimas būti visiems lygiai teisingu?!         
    Taigi, konstatuojame, kad D.Grybauskaitė sulaužė priesaiką ir nuskriaudė pačius socialiai pažeidžiamiausius piliečius turtuolių labui. Kas gali paneigti faktą, kad už tokį priesaikos sulaužymą ją reikia pašalinti iš pareigų apkaltos tvarka?
     Maža to, jau mėnuo, kaip tąsomas įslaptintos informacijos paviešinimo klausimas, kai tokią turėjo tik prezidentė! Argi tai ne dar vienas pagrindas Seimui pradėti apkaltos procesą Prezidentei?  
    Tačiau apie apkaltos galimybes Prezidentei Seime net niekas neužsimena. Atlyginimų atstatymas seimūnams ir atsakomybės už slaptos informacijos paviešinimą vengimas labai jau akivaizdžiai tarpusavyje sietini. Ir kas gali paneigti, kad tokio atlyginimo atstatymo įstatymo pasirašymas, ignoruojant badmiriaujančius pensininkus, nėra Prezidentės pakiša Seimui ir Teismams, sprendžiant akivaizdų priesaikos sulaužymą?!     
    Bet labiausiai lietuvių Tautą jaudina liberalių idėjų įgyvendinimas švietimo ir propagandos srityse, gėjų paradais pradedant ir psichinės ligonės „Estrelos rezoliucija“ nebaigiant.  Na su „Estrela“ labai gražiai ir beveik vieningai susitvarkė Seimas, nubalsavęs  priešpriešnį pareiškimą Europarlamentui. Bet štai su gėjų demonstracijomis daug blogiau – juos remia užsienio valstybės, juose dalyvauja netgi  užsienio valstybių pareigūnai, kas rodo, kad į Lietuvos vidaus reikalus kišasi neturintys tam teisės. Ir mūsiškė Prezidentė tai toleruoja? Vietoj to, kad būtų reiškiamos Notos jų valstybėms, o jų pareigūnai skelbiami „personomis non gratomis“ , bei vejami iš Lietuvos lauk?!
    Argi ne akivaizdu, kad Prezidentė vykdo ne Konstitucijai atitinkančią užsienio politiką? Juk Lietuvos pagrindiniame įstatyme įrašyta žmogaus garbės ir orumo bei privataus gyvenimo ir dorovės apsauga, o ne Tautos pagrindinių teisių ir laisvių suvaržymas, suteikiant privilegijas grupei asmenų dėl kitos lytinės orientacijos?
    Apsvarstęs šias skaudžiausias Prezidentės darbo klaidas, turėtume šiemet rinkimuose būtinai išsiaiškinti kandidatų į Prezidentus tautybę, politinę priklausomybę okupantams, koloborantams, ar nusiorientavusiems liberalams, bei socialinių nuostatų prioritetus, remiant Tautą ar susiprichvatizavusius turtuolius? Iš šių pagrindinių nuostatų turėtų gimti ir klausimai kandidatams: – kas   tėvai ir senoliai, kokia pažiūra į Lietuvos istoriją, jos didvyrius ir kankinius? – kokios moralinės nuostatos į šeimą, į tradicijas, prigimtinę teisę ir jos priešingybę „sodomą ir gomorą“?  – kokios socialinės garantijos sieja valstybę ir jos piliečius darbo, verslo, sveikatos apsaugos ir švietimo srityse? – kokios atsakomybės formos priimtinos ar net būtinos, saugant Tautą ir valstybę nuo korupcijos, klanų įsigalėjimo ir  pareigūnų sabotažo bei Konstitucijos pažeidinėjimo?
    Klaidų, padarytų šiose srityse per nepriklausomybės metus ir neatitaisytų –  daug. Tai ir pilietybės suteikimas okupantams, bet negražinimas emigrantams. Tai ir neįvykdyta desovietizacija koaborantams ir jų palikimas valdžioje. Tai ir Lietuvos teritorijų praradimas (Mažoji Lietuva, Suvalkai, Seinai, Punskas, bei Salos Baltarusijoje) ir gręsiantis Valstybės žemių vientisumo suardymas. Tai ir pagarba Didvyriams ir lietuvių Genocido aukų žalos atstatymas.
    Tik susiskaičiuokime šias klaidas ir nereikės nei Kalėdinių burtų, nei Taros kortų, ekstrasensų ar astrologų, kad numatytume savo lemtį. Ji priklauso nuo mūsų pačių valios. Žinių turime pakankamai, negyjančių žaizdų – netgi perdaug. Trūksta tik sąžiningų, Lietuvai dirbančių patriotų valdžioje. O juos  renkame mes!
    Tereikia griežtų kriterijų kandidatams ir įteisintos atsakomybės už pažadų -pareigų nevykdymą.