Vasara palieka mus. Ne vasara, bet mūsų Žemė skriejanti elipse 30 km per sekundę, nusisuka nuo didžiausios ir karščiausios žvaigždės -Saulės. Lietuva savo skruostus į Saulę buvo atsukusi šiais mėnesiais: birželį, liepą, rugpjūtį. Tačiau kraštuose, esančiuose žemiau pusiaujo, šie mėnesiai yra patys šalčiausi. Tuo metu ten šėlsta žiema. Zimbabvėje, gegužis ir birželis yra lietaus mėnesiai. Fermeriai pakėlę akis aistringai žvelgia į dangų, kuomet šis pragiedrės ir laukia lapkričio, tuomet jie sodins kukurūzus. Karštojoje ir sausoje Namibijoje, birželis ir liepa dvelkia šalčiu. Oro temperatūra kartais nukrenta iki nulio ir žemiau. Po šalčių, atkeliauja vasara ir metų pabaigoje švenčiamos šventės, Šventosios Kalėdos ir Kwanzaa (Kvanza). Pastaroji švenčiama kuomet Afrikoje karšta vasara, būtent 26 gruodžio ir švenčiama iki sausio 1 dienos. Kwanzaa nėra religinė šventė,
nes dauguma afrikiečių yra ne krikščionys, bet musulmonai. Krikščionių priskaičiuojama tik 350 mln. Jie švenčia Kalėdas. Švenčiantieji Kalėdas, įsigyja plastikines egles arba papuošia prie namo augančius mango medžius, palmių mežiuose įkeldami liepsnojančias žvakes, dekoruoja bažnyčias, esančias Afrikos krikščionių bendruomenės teritorijoje. Nesvarbu, kad lauke svilina 90 F laipsnių karštis, paruotuvių vitrinos ir langai išdabinti pieštomis snaigėmis. Ko gero, tai vienintelė galimybė jas išvysti.
Artėjant Kalėdoms ir Kwanzai, Afrikos miestai ištuštėja ir gyventojai suguža į kaimą iš kurio dažnas yra kilęs. Afrikiečiai neskuba perimti vakarietiško blizgesio ir tradicijų, jiems savi papročiai artimesni, turintys vertę. Šventiniam stalui kepamas veršiukas arba sodyboje ramiai vaikštinėjančios vištos. Veršiukas prekybvietėse nusižiūrimas iš anksto ir pargabentas ganosi kieme. Tačiau tai nėra vienintelis patiekalas. Ant šventinio stalo puikuojasi garuose suminkštėję žali bananai, airiškos bulvės, pupelės, žirniai. Kepami užkariautojų belgų palikti receptai pyrageliams kepti. Prabangos nedaug, ji neprilygsta Vakarų pasaulyje švenčiamoms Kalėdoms, kurių pagrindinis akcentas – dovanos. Neturtingos afrikiečių šeimos vaikams nuperka ne žaislus, bet dėvėtų rūbų šūsnį. Gruodis, vasaros mėnuo, tad mokyklos užsidaro Kalėdinėms atostogoms. Jos yra ilgiausios metuose. Pietų Afrikoje vasaros pabaiga sutampa su balandžio mėnesio pabaiga.
Kwanzaa, kaip alternatyva Kalėdoms, buvo pradėta švęsti 1966 metais, Amerikoje gyvenančių afrikiečių šeimose. Šventę iniciavo Dr. Maulana Karenga iš Los Angeles. Šiuo sumanymu jis siekė suvienyti tautiečius. Juodaodžiai, į Naująjį pasaulį kadaise atvežti kaip vergai, tapę laisvi privalėjo turėti savo šventę. Jo manymu, Kalėdos – baltaodžių šventė. Šventės pavadinimą jis pasiskolino iš protėvių, nes tikroji Kwanzaa yra kur kas žilesnė. Tūkstančius metų, kiekvienų metų pabaigoje afrikiečiai šventė šventę derliui pažymėti. Pavadinimas kilo iš Swahili kalbos “matunda ya kwanza”, kuris išvertus reikštų ,,pirmasis derliaus vaisius’’. Šioje septynias dienas trunkančioje šventėje, šventimo metu bendruomenėje akcentuojami septyni afrikiečių gyvenimo būdui artimi principai: umoja (vienybė), kujichagulia (apsisprendimo), ujima (atsakomybės), ujamaa (ekonominio bendradarbiavimo), nia (tikslo), kuumba (kūrybos) ir imani (tikėjimo). Šių principų juodaodžiams nevalia paminti ir kasdieniame gyvenime.
Šventinis stalas padengiamas šiaudais, o ant jų užklojama staltiesė. Ant stalo išdėstomi šventei būdingi simboliai: kukurūzai, kitos grūdinės kultūros, septynios liepsnojančios žvakės, bendruomenės indas, su aukojamu vynu, dovanos ir trispalvė vėliava. Juoda vėliavos spalva reiškia juodaodžiai, raudona – kova už laisvę ir nepriklausomybę, žalia – viltis kovoje.
Vasaros pradžios ir trukmės nesutapimai yra nulemti planetos sukimosi apie Saulę dėka. Daugelio kartų mokslininkai bandė įrodinėti, kad Žemė nėra stacionari, ji sukasi. Graikų astronomas Klaudijus Ptolemėjas, gyvenęs Aleksandrijoje dar antrame Kristaus eros amžiuje teigė, kad Saulė, Mėnulis ir kitos planetos sukasi apie Žemę. XVI amžiuje lenkų astronomas Mikalojus Kopernikas (1473-1543) paskelbė, kad Žemė sukdamasi apie savo ašį, apie Saulę apsisuka vieną kartą metuose. Tiktai aštuonioliktojo amžiaus pabaigoje jo teiginiai buvo pripažinti kaip realūs. Prieš Koperniką, senovės graikų astronomas Aristarchas Samietis (apie 310–230 m. pr. m. e.) pirmasis pamėgino apskaičiuoti atstumą iki Mėnulio ir Saulės. Jis nustatė, jog atstumas nuo Žemės iki Saulės yra 18-20 kartų didesnis, nei atstumas nuo Žemės iki Mėnulio. Už šiuos teiginius, Aristarchas buvo išvarytas iš Aleksandrijos. Ilgai buvo tikima, kad viskas yra Dievo valioje ir jo rankose. Kad tik jam vienam yra žinomos visos pasaulio paslaptys.
Dėka gamtos dėsnių, planetų judėjimo turime tradicijų įvairovę.