Esu dėkingas už puikų laikraštį “Respubliką” – tai tikras mūsų laikraštis, laikraštis Lietuvai. Taip pat ir ,,Vakaro žinios”. Juos skaitau, nepraleidžiu nė vieno numerio. Megztos beretės ir kiti landsbergistai man sako, kad aš skaitau šlamštą, rusų apmokamą rašliavą, kad esu rusų agentas ir, svarbiausia, tai man sako net tie, kurie sovietiniais laikais buvo komunistai, o už mano kambaryje kabantį Vytį, kalbas apie nepriklausomybę, litą, tada, sovietmečiu mane vadino JAV imperializmo agentu. Dabar, kai kalbu prieš eurą, už litą – rusų agentu ir vos ne Tėvynės išdaviku. Beje, kai pasisakiau prieš nelegaliai mums primestas pabėgėlių kvotas, jau ir rasistu išvadintas.
Esu paprastas žmogus, ne koks profesorius, todėl niekaip nesuprantu kaip gali kas nors LIEPTI Nepriklausomai valstybei kiek priimti pabėgėlių. Mūsų valdantieji nė nebando atsiklausti Tautos, nors viskas ir taip aišku – juk jiems nusispiauti į Tautos nuomonę. Tarybinio profesoriaus nuomonė svarbiau.
Mane labai sudomino “Respublikos” 45 numeryje išspausdintas straipsnis apie poetą Justiną Marcinkevičių – kažkas juo išdrįso suabejoti.Bet juk teisingai parašyta – labai gerai, kad tokio nerinko į LR Prezidentus. Ar galite įsivaizduoti, kad toks žmogus kaip Justinas Marcinkevičius būtų buvęs Lietuvos prezidentu?! Siaubas – kaip tada būtų atrodžiusi Lietuva, kaip gyventu tikri lietuviai?! Dabar lietuviai gyvena be galo gerai, demokratija begalinė, pilna laisvė daryti ką nori. Ar ne apie tokią laimę svajojome, kokią turime dabar?! Tik tas nelemtas žodelis “BET”. Juk tikrais lietuviais ir visa Lietuva save skaito parsidavęs Lietuvos “elitas”, o visi kiti – tai ne Lietuva,tai – runkeliai. Vien pasakymas, kad ,,Lietuva įsivedė eurą”, daug ką pasako. Juk Lietuvos žmonių valdantieji neatsiklausė. Tie, kurie save vadina tikrais lietuviais, nužudė litą ir tuo pačiu Lietuvos valstybingumą. Veidmainiškai visur kalba Lietuvos vardu.
Tą nakti, kada buvo nužudytas Lietuvos žmonėms brangus litas, ryte iškėliau lietuvišką trispalvę su gedulo kaspinu. Įsitikinęs, kad tą naktį buvo nužudyta ir Lietuvos Nepriklausomybė. O dėl Justino Marcinkevičiaus, tai Jis valdantiesiems buvo baisus žmogus – turėjo patį neigiamiausią bruožą – S Ą Ž I N Ę. Vienu metu Jis jiems buvo reikalingas – juk ne veltui sakoma, kad revoliuciją daro idealistai, o jos vaisiais naudojasi aferistai. Kas gali tai paneigti? Juk dabartis aiškiai tai įrodo.
Ar ne aferistai dabar tais vaisiais naudojasi? Pafantazuokime – jeigu Lietuvos prezidentas būtų J. Marcinkevičius,tai Lietuva tikrai būtų Nepriklausoma valstybė, nebūtų nužudytas mums visiems brangus litas. Tokia valstybe didžiuotiumės. O dabar ar galima didžiuotis?
1991 m. kaip savanoris daviau priesaiką Sąjūdžio Lietuvai. Bet tikrai ne dabartinei.
Man tai tikrai aišku, kas gali abejoti Poetu – tai megztos beretės ir parsidavęs Lietuvos “elitas”.
Baigsiu labai tinkamu posmu, rodos, specialiai parašytu Justinui Marcinkevičiui:
Jeigu siela šviesi,
Gražus ir žmogus.
Jei žmogus gražus,
Tai ir namai jaukus.
Jei jaukus namai
Tai ir Tauta laiminga.
Jei laiminga Tauta,
Bus taikus pasaulis.
Kinų išmintis
Gediminas Kairys, Birštonas