Mums rašo

Lietuvių tautos genocido aukų memorialo koncepcija

Written by admin · 5 min read

LIETUVIŲ TAUTOS GENOCIDO AUKŲ  MEMORIALO   KONCEPCIJA
Sudarytojas    rezistentas  Petras Girdzijjauskas
Lietuvių tauta per  XXa. Okupacijas patyrė ypač skaudžių genocidinių smūgių dėl kurių nukentėjo arba buvo sunaikinti trečdalis tautos gyventojų. Tos netektys įvairiomis formomis ir būdais iki šiol yra tikslinamos, nes okupacinės genocidą vykdžiusios valstybės tokios statistikos nevedė.

Bolševikinėje stalinistinėje imperijoje statistika, kaip tokia, buvo uždrausta. Todėl visi iki šiol išlikę šaltiniai yra svarbūs, kaip ir svarbu tinkamai jais pasinaudoti. Nemažiau svarbu sukauptą dokumentaciją, vaizdinę, schematinę ir kitą medžiagą tinkamai eksponuoti visuomenei, idant būtų užkirstas kelias tokiems įvykiams pasikartoti .
Nepriklausomybės pradžioje rezistencinės organizacijos ( LPKS, LPKTS) siūlė Lietuvos vyriausybei genocido aukų memorialui paskirti visus Gedimino 41 KGB rūmus memorialo reikmėms iš ten iškeliant teismus, nes buvusios žudymo, kankinimų ir dvasinės prievartos patalpos netinkama vieta teisingumo įgyvendinimui.
Keliskart vykusios derybos su teisėtvarkos atstovais buvo bevaisės. Rezistentai ir toliau lieka prie teiginio, kad tinkamiausia vieta eksponuoti okupantų nusikaltimų ideologiją ir praktiką ten kur jie ją įgyvendindavo- KGB rūmuose.

Genocido ideologiją, kaip SSRS ir Trečiojo reicho valstybinės politikos Lietuvoje 1939-1991m., aukų memorialo ekspozicijų koncepciją siūlau sudaryti iš keturių dalių.

1 Dalis. Genocido ideologija, kaip valstybinė politika Rusijoje, RTFSR –SSSR 1917- 1991m., Trečiajame reiche 1933-1945m. Dokumentų ekspozicijos.
2 Dalis. Piliečių šnipinėjimas, išdavystės ir represijos- okupacinės politikos sudedamoji dalis. Būdų, metodų, schemų ekspozicijos
3 Dalis. Okupacinių režimų represinis aparatas, kaip genocido įgyvendinimo įrankis. Aprašomosios , schematinės ir vaizdinės ekspozicijos.
4 Dalis. Lietuvių tautos pasipriešinimas okupaciniams režimams 1939—1991m. Rašytinės -ideologinėsir aprašomosios, schematinės, vaizdinės, memorialinės medžiagos ir skulptūrinės ( išplečiant ekspoziciją į aikštę), ekspozicijos.

                                                         I  DALIS

1.   Genocido  ideologijos, kaip valstybinės politikos SSRS ir Trečiajame reiche- dokumentų ekspozicija

1.1. Ideologai ir jų raštai : Leninas, Stalinas, Hitleris, Sniečkus ir kt.
1.2. Dokumentai nurodantys sunaikinti ištisas tautas: Čečėnus, Krymo totorius, Pavolgio vokiečius, žydus, čigonus. Bendruomenes: ūkininkus, katalikus, pravoslavus. Organizacijas: šaulius, tautininkus ir kt.
1.3. Atskirai eksponuoti kolaborantų dokumentus, paruoštus sunaikinti:
Nepriklausomos Lietuvos valstybės aparato tarnautojus, kariuomenę, dvasininkus, ūkininkus. Masiškiausių suėmimų 1940-41m., 1944-50m. Masiškiausiu trėmimų 1941m. 1945-53m. dokumentus. Pasipriešinimo judėjimo sunaikinimo planus.
1.4. Eksponuoti dvasinio genocido dokumentus: TSKP –LKP CK sprendimus apie vienpartinę spaudą, mokymo planus visose mokymo ir studijų institucijose, vadovavimą kūrybinėms organizacijoms ir kūrybai. Tokios kūrybos „šedevrai“- Poema apie Staliną ir kt.

                                                      II   DALIS

2. Okupuotų tautų piliečių šnipinėjimo, išdavysčių skatinimo – okupacinės politikos sudedamosios dalies dokumentų ekspozicija

2.1. Šios srities ideologai, bei jų paruoštų dokumentų pavyzdžiai
2.2. Dokumentai reglamentuojantys piliečių sekimą, nustatantys šnipų tipus jų organizacinę struktūrą, slaptaviečių tipus, sekimo būdus. Šnipų ataskaitų rūšys.
2.3. Telefoninio piliečių sekimo, įskaitant ir aukščiausius pareigūnus metodika ir  reglamentuojantys dokumentai.
2.4. Piliečių sekimo specialiomis pasiklausymo priemonėmis jų butuose, įstaigose, viešbučiuose, traukiniuose metodai ir reglamentuojantys dokumentai.
2.5. Piliečių privačios korespondencijos kontrolę pašto skyriuose, laikraščių laiškų skyriuose reglamentuojantys dokumentai.
2.6. Sekimo dokumentų (laiškų irk t.), kaip įkalčių, panaudojimas prieš piliečius.
2.7. Ypatingos paskirties- Markulio, Sokolovo komandų piliečių ir partizanų sekimo ir naikinimo taktikos ir metodikos dokumentai.
2.8.Smogikų ir išdavikų, kaip aukščiausios niekšybės apibūdinimas.
2.8.1. Markulis- Vilniaus universiteto profesorius. Martavičius, Vildžiūnas irk t buvę smogikai – ministrai, viceministrai- bolševikinės ideologijos grimasos?

                                                     III   DALIS

3.  Okupacinių režimų represinio aparato, kaip genocido įgyvendinimo įrankio, ekspozicija

3.1. SSRS represinio aparato genealogija: neribojančių įgaliojimų žudyti piliečius genealogija nuo ČK iki KGB jų struktūra. Dokumentai suteikiantys tuos įgaliojimus, veiksmų strategija ir taktika. Veiklos rezultatai pamečiui skaičiais nuo 1917 iki 1991m. Lietuvoje – 1940- 1991m.
3.2. Tas pat Trečiajame reiche SS, SD- GESTAPO jų struktūra, veiklos rezultatai. Lietuvoje- nuo 1939 iki 1945m.
3.3. Teismai SSRS ir Trečiajame reiche. Jų rūšys. Pateikti SSRS ir Trečiojo reicho teismų schemas, išskirti periodus, kai jie keitėsi priklausomai nuo baudžiamojo kodekso pasikeitimų 1917-1990m.
3.3.1. Nuosprendžių kiekiai Lietuvos piliečiams atskirais okupaciniais periodais. Atskirai išskirti visus mirties nuosprendžius įžymiems pasipriešinimo dalyviams.
3.4. NKVD, MVD, MGB, SMERŽ , SS, SD, GESTAPO ir kiti reguliariosios kariuomenės, samdomi žudikai vykdę genocido akcijas Lietuvoje 1939-1991m.( (Vetrovo divizija, pasienio pulkai, Skoloto smogikai, Sonderkomandos ir kt.
3.4.1. Šių dalinių išdėstymo Lietuvos teritorijoj schema su kiekybiniais garnizonų rodikliais, vadų pavardėmis.
3.4.2. Išvardinti visas žudynių vietas Lietuvoje, pradedant Rainių miškeliu ir baigiant Medininkų žudynėmis
3.4.3. Atskira ekspozicija pateikti Trečiojo reicho genocido nusikaltimus.
3.5. Vilniaus KGB statinių kompleksas, kaip okupantų represinis štabas:
            1939-1941m.- NKVD
             1941-1944m.-GESTAPO
             1944-1991m. – NKGB, MGB, KGB. Tarnybų išdėstymo schemos.
3.5.1. Teritorijos generaliniai planai priklausomai nuo valdžių pasikeitimo statinių kiekio. Statinių eksplikacija, kt. rodikliai.
3.5.2. Kiekvieno statinio aukštų planai su patalpų eksplikacija 1939-1940m. okupacijos metu ir paskutiniuoju 1944-1991m. periodu.
3.6. Genocido aukų muziejui priskirtos patalpų dalies rūsio ir aukštų planais jų eksplikacija.
3.6.1. Muziejui priskirtos teritorijos dalies  generalinis planas su eksplikacija
3.7.Genocido aukų muziejui trūkstamos teritorijos ir patalpų poreikis ir aprašymas.
3.8. NKVD ir KGB kalėjimų skaičius Lietuvos teritorijoj 1940-1941m. ir 1944-1991m. jų dislokacija. Įkalintų skaičius pamečiui. Išskirti kalėjimus, kur buvo įvykdytos ypač žiaurios genocido akcijos.
3.8.1. Psichiniai kalėjimai. Kalinių skaičius pamečiui, kalėjusių už politinius įsitikinimus.
3.9. Gestapo kalėjimai Lietuvoje 1941-1944m. su kalinių skaičiumi pamečiui    3.10. NKVD ir KGB konclagerių skaičius ir jų dislokacija Lietuvoje 1940-1941m. ir 1944-1991m. nurodant politinių kalinių skaičius juose
3.10.1. Gestapo kalėjimai 1941-1944m. įvardijant žydų getus. Įvardijant žudynių vietų dislokaciją, sunaikintųjų skaičių pamečiui
3.11. Konclagerių skaičius ir dislokacija SSRS, kur buvo kalinami Lietuvos piliečiai. Schema ir eksplikacija, nurodant kalinamų skaičius pamečiui. Nukankintų ( numarintų) skaičiai pamečiui.
3.12. Sukilimai konclageriuose ir Lietuvos piliečių dalyvavimas juose.
3.13. Kalėjimų skaičius ir dislokacija SSRS teritorijoje kur buvo kalinami Lietuvos piliečiai 1940-1991m. Kalinių skaičius pamečiui. Ypatingu ženklu pažymėti kur buvo vykdomos mirties bausmės Lietuvos piliečiams.
3.14. Kalėjimų skaičius Trečiajame reiche kur buvo kalinami Lietuvos piliečiai okupacijos metu. Dislokacija ir kalinių skaičius pamečiui. Sunaikintų skaičius.
3.15. Ten pat konclagerių skaičius, kur buvo kalinami Lietuvos piliečiai, jų skaičius ir sunaikintų skaičius pamečiui.
3.16. Pabėgėlių stovyklų skaičius, kuriose glaudėsi Lietuvos piliečiai, Vokietijoje 1944-1960m. Jų dislokacijos vietos. Pabėgėlių skaičius pamečiui. Žuvusių ( mirusių) skaičius.
3.17. Pabėgėlių iš stovyklų emigracijos geografija. Schema su kiekybiniais skaičiais pamečiui 1945-1960m.

3.18. Lietuvių tautos netektys dėl okupantų genocido:
3.18.1. Genofondo iš viso…………………………..
3.18.2.Dėl emigracijos į Vakarus………………..
3.18.3. Nuo bolševikinio teroro 1940-41m. …………….
3.18.4. Nuo fašistinio teroro  1941-44m. ………………….
3.18.5. Nuo bolševikinio teroro 1944-1991m………………….
3.18.5.1. Žuvo partizanų……………………..
3.18.5.2. Įvykdyta mirties nuosprendžių ………………..
3.18.5.3. Ištremta į SSRS teritoriją ………………….
3.18.5.3.1. Iš jų :
                  Grįžo į Lietuvą ………….
                  Žuvo …………………..
                  Liko gyventi tremtyje ………….
3.18.6. Įkalinta SSRS konclageriuose …………………….
3.18.6.1. Iš jų žuvo konclageriuose ………………….
3.18.6.2. Iš jų grįžo į Lietuvą ……………………
                Iš viso:
                 Sunaikinta …………………..Lietuvos piliečių.
                 Ištremta      ……………………Lietuvos piliečių.
                  Grįžo į Lietuvą……………..Lietuvos piliečių.
3.19. Turtiniai nuostoliai Lietuvos valstybei ir piliečiams dėl okupacijų ir visų rūšių genocido 1939-1991m. …………………mlrd. dol.

                                          IV  DALIS

4.  Lietuvių tautos pasipriešinimo okupaciniams režimams 1939 – 1991m. ekspozicija.
4.1. Pasipriešinimo užuomazgos fašistams okupavus Klaipėdą ir bolševikams įvedus karines bazes . Pasipriešinimo organizacijos ir jų veikla.
4.2. 1941m. birželio sukilimas, prieš bolševikinius okupantus. Sukilėlių organizacinė struktūra, vadovybė. Sukilimo aukos.
4.2.1.Nepriklausomybės atstatymo Deklaracija ir kiti dokumentai. Laikinoji vyriausybė. Ministrų kabineto sudėtis. Valstybės valdymo schema.
4.3. Fašistinės okupacinės valdžios dokumentai nušalinantys Lietuvos valstybės Laikinąją vyriausybę
4.4. LLA, LAF ir kitų pasipriešinimo organizacijų okupantams susiformavimas 1941-1944m. Jų programiniai dokumentai. Pogrindinė spauda.
4.5. Ginkluotas pasipriešinimas. Plechavičiaus rinktinė. Programiniai dokumentai.
4.6. Plechavičiaus rinktinės likvidavimo dokumentai.
4.7. LLA persiorganizavimas į partizanines struktūras 1944-1945m. Partizanų rinktinių ir apygardų susiformavimas. Programiniai dokumentai. Partizanų spauda.
4.8. Jaunimo pasipriešinimo organizacijos gimnazijose, jų programiniai dokumentai, spauda.
4.9. Pastangos sukurti BDPS vadovybę. Markulio išdavystė. Ryšiai su VLIK`u. J. Lukšos- Skirmanto indėlis demaskuojant Markulį ir ryšiuose su VLIK`u. BDPS Deklaracijos.
4.10. 1949-02-02-22 Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas ir BDPS perorganizavimas į Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdį 1949-02-16 LLKS Deklaracija kiti suvažiavimo dokumentai.
4.11. Lietuvos partizanų veikla 1949-1953m. vadovaujant centralizuotai LLKS Vadovybei. Ryšiai tarp apygardų ir centro.
4.12. Partizaninio pasipriešinimo pabaiga Lietuvoje. LLKS vadovybės likvidavimas: Vytauto, Lito, Vanago ir kt. Sokolovo smogikų veikla šiose operacijose.
4.12.1. Paskutinieji  Lietuvos partizanai- Kraujalis irk t.
4.13. Lietuvos Katalikų kronikos. Kita pogrindinė spauda nuo partizaninės spaudos žlugimo iki Sąjūdžio pradžios. Helsinkio grupė. Lietuvos Laisvės Lyga.
4.14. Sąjūdžio įkūrimo ir kiti programiniai dokumentai. 1990-03-11 Lietuvos Nepriklausomybės Atstatymo Aktas.
1991-01-13 įvykių ekspozicija. Tų pačių metų rugpjūčio pučo ekspozicija.

Ekspozicija išdėstoma KGB rūmuose. Galimas ir kitų statinių susijusių su okupacijomis, panaudojimas. Galimas išplėtimas į išorės erdves.
Memorialo įrengimui būtina pasitelkti reikiamus specialistus, derinti su rezistencinėmis organizacijomis.
Koncepcijai pritarė Lietuvos politinių kalinių sąjungos tarybos prezidiumas 1996m.ir pasiūlė įgyvendinti per penkis metus

                Sudarytojas                    Petras  Girdzijauskas