Ekskursija prasidėjo nuo 1933 m. Vandžiogalos miestelio centre LŠS šaulių kuopos iniciatyva atidengto paminklo Lietuvos Nepriklausomybės 15 – osioms metinėms paminėti (sovietų okupacijos metais paminklas buvo nugriautas, o 1998 m. spalio 25 d., minint 80-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines – atstatytas. Įrašai ant paminklo – „1918–1998. NEPRIKLAUSOMYBEI ATMINTI“), Švč. Trejybės bažnyčios šventoriaus kapinėse buvo apžiūrėti ir pagerbti 1863 m. sukilėlių kapai. Vėliau ekskursija vyko Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčios viduje ir pasibaigė naujosiose miestelio kapinėse prie prelato Povilo Januševičiaus (1866-1948) pastatyto kryžiaus Koncavos dvare ir nuo 1957 m. perkelto į šias kapines.
Ačiū Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčios zakristijonui Ričardui Jankauskui už įdomią ekskursiją.
Pastebėtina, kad Vandžiogalos šventoriuje/senose kapinėse yra palaidotas Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo senelis Artūras Milošas, kuris buvo vieno iš 1863 m. sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko adjutantas.
Istoriniai šaltiniai nurodo, kad Jonas ir Marija (Lopacinskaitė) Rostovskiai 1664 m. pastatė medinę bažnyčią Vandžiogaloje. Ji minima 1669 m. Vilniaus vyskupijos sinodo sąrašuose. Nuo 1777 m. minima parapinė mokykla.
1782–1852 m. bažnyčioje pamokslai sakyti lietuvių ir lenkų kalbomis (vėliau tik lenkiškai). 1817 m. bažnyčia sudegė. Klebonas Mikas Kazlauskas su parapijiečiais 1830 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. 1849 m. drauge su Kauno dekanatu ji buvo prijungta prie Žemaičių vyskupijos. Carinės Rusijos valdžia 1863 m. apkaltino kleboną Antaną Kazlauską sukilėlių rėmimu ir ištrėmė į Sibirą (1871 m. jis grįžo į Kuršą). Klebonas Mikas Viršila bažnyčiai 1880 m. pristatė bokštą ir varpinę.
Bažnyčia yra liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su apside ir aukštu bokštu. Virš apsidės kraigo iškilęs bokštelis. Vidus 3 navų. Šventorius apjuostas statinių tvora su stulpiniais vartais. Prie bažnyčios stovi stulpinė varpinė.