Mums rašo

Zigmantas Šėgžda . Ko (ne)išmoko Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas, tarnaudamas Sovietų Sąjungos prokuratūroje

Written by Redakcija · 3 min read

Savaitraštyje ir internetiniame portale „Laisvas laikraštis“ daug rašoma apie tai, kaip už rankos nutverti prokurorai, eksprokurorai, ekskomunistai, legalizavęsi KGB budeliai ir jiems atstovaujanti taip vadinamų „verslinykų“ fauna atsiprašinėja esą jie čia niekuo dėti, esą „vsio zakonno“, viskas daroma pagal įstatymą. Tačiau šiandien šios temos neliesiu. Manau, kad mūsuose vyksta ir kiti, ko gero, dar baisesni dalykai.Daugiau niekada nebūsiu tas, kas buvau, nuo tos dienos, kai 2014-aisiais į mano privatų gyvenimą įsibrovė Vilniaus apygardos teismo teisėjas, buvęs generalinis prokuroras, o dabar – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas.

Aš ir minėtas teisėjas nesame pažįstami. Tačiau esu žiauriai nukentėjęs dėl šio teisėjo priimtų sprendimų. Nuo 2014 metų iki dabar valstybės represinės struktūros pastoviai mane terorizuoja, žemina mano asmens orumą.  Užtenka paminėti faktą, kad 2014 – 2016 metais buvo sufabrikuotos ir man iškeltos 22 baudžiamosios bylos. Už Generalinės prokuratūros vairo stojus ukmergiškiui teisėjui Evaldui Pašiliui, prokuratūroje buvo nutraukta 21 byla kaip neteisėta. Tačiau viena man iškelta baudžiamoji byla-klastotė liko ir jau daugiau kaip metus yra nagrinėjama Ukmergės rajono apylinkės teisme (teisėjas Rinaldas Adamonis), nors byla pagal teismingumą priskirtina Vilniaus rajono apylinkės teismui.

Vilniaus apygardos teismo 2014-12-23 dienos nutartimi teisėjas Algimantas Valantinas nusprendė, kad valstybės represinės struktūros  mane suėmė nepažeidusios procesinės teisės normų. Gi, 2015-02-18 dienos teismo nutartimi tas pats teisėjas nutarė, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje buvau laikomas suimtas neteisėtai. 2016-aisiais atleisto iš pareigų Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Ramučio Jancevičiaus favoritė  prokurorė Vida Bracevičienė, bandydama mane palaužti, 2014-12-03 dieną kreipėsi į teismą su prašymu suimti mane 90 dienų terminui, tačiau po 50-ties dienų persigalvojo ir nusprendė paleisti mane į laisvę. Matyt, susiprato, kad suėmimu įbauginti manęs nepavyks. 

Valstybinio terorizavimo esmė yra ta, kad taip vadinami verslinykai nusprendė kriminalizuoti turtinį ginčą, kilusį tarp namo bendrasavininkių. Dabar jie turi tikslą prisiteisti iš manęs milžiniško dydžio moralinius „nuostolius“. Pasirodo, kad agresorius, puldamas auką, ne tik apturėjo naudos, bet dar ir patyrė „moralinę žalą“. Taigi, verslinykų fauna prievartauja iš manęs didelės vertės turtą (BK 181 str. 3 d.) – gyvenamąjį namą ir žemės sklypą Vilniaus rajone šalia Vilnojos ežero.

Protu sunkiai suvokiama, kodėl buvusios Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojos Sigitos Jurgelevičienės liejamas krokodilo ašaras už gryną pinigą priėmė į Generalinę prokuratūrą ką tik atsikrausčiusi prokurorė Jolita Kančauskienė, Vilniaus apylinkės prokuroras Vilius Paulauskas, Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkas Arvydas Sinis, įvairių teismų teisėjai, kaip antai: Algimantas Valantinas, Renata Volodko, Dalia Zeniauskaite, Saulius Jakaitis, Stasys Lemežis, Daiva Kazlauskienė, Stasys Punys, Ainora Kornelija Macevičienė, Aiva Survilienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Laureta Ulbienė, Audrius Cininas, Rinaldas Adamonis. Minėti asmenys, manau, nepagrįstai pradėjo, prisidėjo ir/arba tebetęsia mano asmens baudžiamąjį persekiojimą.  Negalėdamas pakelti valstybės organų taikomų represijų naštos ir nepagrįstai iškeltų baudžiamųjų bylų gausos, 2016 metais pareiškiau prašymą Švedijos Karalystei dėl politinio prieglobsčio suteikimo.

Man iškelta suklastota baudžiamoji byla, pagal savo esmę panaši į rezonansinę KTU docento Bronislovo Burgio bylą, verslinykų faunos parėdymu tęsiasi ketvirtus metus, nors įstatymas tokioms byloms ištirti numato tik šešerių mėnesių terminą. Panašaus plauko verslinykų įnirtingai puolamą Bronislovą Burgį 2016 metais išteisino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Dėl daromų nusikaltimų ir žmogaus teisių pažeidimų esu  padavęs kelis šimtus pareiškimų ir skundų prokuratūrai, teismams, kitoms valdžios institucijoms. Dėl tos pačios priežasties  buvau priverstas paduoti į teismą Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ir Teisingumo ministeriją – bylos numeris 2-2673-433/2017.

Ko gero, tūlas juokingas maksimalistas-ekstremalas galėtų didžiuotis, turėdamas galimybę mesti pirštinę Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui Algimantui Valantinui. Neveltui sakoma, kad apie žmogaus didybę galima spręsti pagal tai, kokius priešus jis turi.

Teisėjau, eksprokurore, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojau, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininke Algimantai Valantinai, kada gi pagaliau susivoksite, kad esate Persona non grata (nepageidaujamas asmuo) pernelyg ilgai užsibuvęs mano privačiame gyvenime? Kažin, ar kada nors susimąstėte apie tai, kad būdamas absoliučios galios pozicijoje pasmerkėte mane sunkiai pakeliamoms kančioms ir išgyvenimams. Kodėl nenorite suprasti, kokią baisią neteisybę jaučia nepagrįstai ir nebūtais dalykais apkaltintas, valstybės represinių struktūrų nuožmiai ir sistemiškai persekiojamas žmogus?!

Kilpa ant kaklo – menka paguoda. Taigi, bet kokie bandymai neteisėtai suvaržyti asmens laisvę, atimti iš žmonių jų privačius gyvenimus turi būti vertinami kaip šiurkščiausias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų pažeidimas. Štai kodėl Lietuvos valstybė Europos Žmogaus Teisių Teisme pralaimi tiek daug jai iškeltų bylų dėl žmogaus teisių sisteminio pažeidimo.

Žmogaus teisių pažeidimai garsiai ištransliuoja pasauliui žinią apie Lietuvos valstybę užgrobusios sovietinės nomenklatūros nusikaltimus ir savivalę. Iš neapykantos valdžią uzurpavusių ekskomunistų santvarkai tauta masiškai kraunasi lagaminus ir bėga į užsienius, kur akys mato, kuo toliau nuo gresiančių negandų ar bado.

Netiesa, kad šuo kariamas pripranta. Man yra mielesnis mano asmeninis gyvenimas. Bet ne ekskomunistų primestasis. 

Zigmantas Šegžda, žmogaus teisių aktyvistas iš Vilniaus

laisvaslaikrastis.lt