Keisti Konstituciją dėl dvigubos pilietybės yra šiurkštus kelias, o referendumas dėl to – gera priemonė priešinti žmones ir kelti įtampą Lietuvoje. Taip LRT RADIJUI sako profesorius Vytautas Landsbergis.
Kaip teigia jis, Konstitucijos keitimas taip pat atvertų duris pilietybę gauti žmonėms, to norintiems ne iš meilės Lietuvai, o dėl kitokių interesų.
– Didžiausią problemą dėl pilietybės išsaugojimo turi išeivija, pasitraukusi po kovo 11 d. Kaip jiems išsaugoti pilietybę?– Neatsisakyti. Pirmas ir pagrindinis kelias – neatsisakyti. Prisimenu amžinatilsį Romą Sakadolskį, didį Lietuvos patriotą. Jį taip išauklėjo tėvai, todėl jis atvažiavo čia ir padėjo mums kurti Lietuvą kaip žurnalistas, politikas. R. Sakadolskis sakė, kad jo tėvas visą gyvenimą saugojo Lietuvos pasą ir neprašė kitos valstybės paso. Jam tai buvo brangu, nes tikėta, kad Lietuva bus [laisva].
Tai yra esminis momentas. Ar kur nors, būnant rezidentu, draudžiama karjera ir galimybės save išreikšti? Ar yra kokių nors apribojimų neturint pilietybės? Aš to nežinau. Nemanau, kad demokratinėse valstybėse yra apribojimų žmonėms, neturintiems tų valstybių pilietybės.
Kitas dalykas – reikia būti Lietuvos piliečiu bent širdyje. Nors formaliai pilietybės atsisakai, bet gali neatsisakyti būti lietuvis, patriotas. Gali vis tiek galvoti, kaip galima prisidėti. Lietuva visą laiką yra pavojuje, yra grėsmių, todėl reikia konsolidacijos, ne priešinimosi.
Kitas dalykas – reikia būti Lietuvos piliečiu bent širdyje. Nors formaliai pilietybės atsisakai, bet gali neatsisakyti būti lietuvis, patriotas.
– Jei žmogus pilietybės atsisakė, ką gali padaryti Lietuva? Kaip galima padėti išlaikyti pilietybę?
– Pirmiausia nereikia sakyti „išlaikyti“. Jei žmogus jau atsisakė pilietybės, jis nenorėjo jos išlaikyti. Teisingiau būtų galvoti, kaip lengvai iš naujo gauti Lietuvos pilietybę tiems, kurie ją turėjo.
– Ką manote apie referendumą dėl Konstitucijos pakeitimo?
– Manau, kad tai gera priemonė priešinti žmones ir kelti įtampą Lietuvoje.
– Atrodo, kad link to einama.
– Taip, tai rodo galvojimą apie antraeilius klausimus, neva svarbesnius už Lietuvos susitelkimą, konsolidaciją, atsparumą išorės pavojams. Dabar svarbiau tai, kaip galime vieni kitiems rauti plaukus.
– Jūsų nuomone, kaip galima lengviau iš naujo gauti Lietuvos pilietybę?
– Tegul susėda juristai, Konstitucijos specialistai ir galvoja. Keisti Konstituciją – gana šiurkštus kelias. Neaišku, ar ją pakeitus atbėgs keli šimtai tūkstančių norinčiųjų turėti Lietuvos pilietybę. Jie gali ir neatbėgti. Bet taip bus atvertos galimybės kitiems žmonėms, kuriems tokia galimybė – interesas. Ne meilė ir noras padėti, o interesas.
Kauno diena.lt