Sekmadienį, rinkimų dieną, pirmą kartą Lietuvos istorijoje vienu metu vyko du referendumai. Tauta aiškiai pasakė savo poziciją abiem klausimais. Referendumas dėl dvigubos pilietybės laikomas įvykusiu, tačiau Tauta pasisakė prieš dvigubą pilietybę. O referendumui dėl Seimo narių mažinimo pritrūko aktyvumo, taigi referendumas laikomas neįvykusiu. Tačiau tai dar ne pabaiga.Pirmadienio rytą, suskaičiavus visus balsus, paaiškėjo, kad referendumas dėl pilietybės išsaugojimo įvyko, jame balsavo 52,58 proc. rinkėjų. Iš jų 71,86 proc. pritarė dvigubai pilietybei, o 25,97 proc. pasisakė prieš. Šis Konstitucijos pakeitimas įmanomas tik tuo atveju, kai daugiau kaip 50 proc. rinkimų teisę turinčių žmonių siūlymui pritaria. Taigi, rinkėjai dvigubos pilietybės idėją atmetė.
Kitas referendumas, dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, neįvyko, jame balsavo mažiau nei pusė balsavimo teisę turinčių piliečių – 47,25 proc.
Tiesa, rezultatus kiekvienas supranta skirtingai. Dvigubos pilietybės šalininkai tikina, kad žmonės pritarė dvigubai pilietybei, tik rinkėjų nepakako. Aiškėja, kad kitos Tautos dalies nuomonė – menkos vertės.
Rinkimų naktį komentuodama rezultatus, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke pareiškė, jog savaitgalį vykęs referendumas dėl dvigubos pilietybės tebuvo generalinė repeticija: „Mes referendumą jau laimėjome, nes pasaulyje užsiregistravo 56 tūkst. rinkėjų, o tiek nebuvo niekada. Tai, kad „už“ pasisakė 73,45 proc., suteikia mandatą Lietuvos politikams ir Konstituciniam Teismui daryti sprendimus ir spręsti tą klausimą. Sveikinu ir norėčiau nuraminti užsienyje gyvenančius lietuvius, kad tai buvo kaip generalinė repeticija. Problema vis dar lieka. Tas klausimas vis tiek turės būti sprendžiamas. “
Politikai taip pat neslėpė, kad dvigubą pilietybę vis tiek ketinama įteisinti. Tam svarstomi įvairūs būdai. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis Gabrielius Landsbergis paminėjo, kad gali būti ketinama rengti naują referendumą: „Rengti naują referendumą, ieškoti tinkamesnės formuluotės, nuosekliau dirbti su rinkėjais – tai, ko nebuvo padaryta dabar.“
Jis taip pat kritikavo valdančiųjų „valstiečių“ elgesį šio referendumo atžvilgiu ir jo organizavimą.
„Valstiečiai“ įvairiais būdais mėgino palengvinti referendumo sąlygas vietoje to, kad paaiškintų žmonėms, kodėl tas referendumas yra svarbus“, – sakė G.Landsbergis.
Vienas iš referendumo iniciatorių, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis neslėpė plano, kaip pasiekti, kad kitas referendumas tikrai įvyktų. „Bet kokiu atveju mes, Seimas, kreipsimės į Konstitucinį Teismą klausdami, ar negalima šitame straipsnyje pakeisti reikalavimo ir tą klausimą kelti kitam referendumui, galbūt per Seimo rinkimus arba kitus prezidento rinkimus dar sykį, bet jau su kitu reikalavimu – nebe 50 proc. (rinkimų teisę turinčių) Lietuvos gyventojų, bet, pavyzdžiui, 30 proc.“, – sakė R.Karbauskis.
Įdomu tai, kad politikams netiko tik vieno referendumo atsakymas. Tautos nuomonė dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo – niekam neužkliuvo. Politikai neieško būdų, kaip pakartoti referendumą ir susimažinti savo gretas.
Verta priminti, kad rinkimų dieną gyventojai dalijosi patirtimi iš balsavimo. Buvo pastebėta, kad įvairiose apylinkėse stebino komisijos narių klausimai, kiek biuletenių balsavimui jiems reikės, ar ketina dalyvauti abiejuose referendumuose? Regis, toks elgesys nedera, tačiau nereikia stebėtis, kai dalis politikų, balsuodami aiškiai parodė savo poziciją referendumų klausimais kai kurių biuletenių atsisakydami. Dėl Seimo narių mažinimo nebalsavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, šio biuletenio atsisakė ir kandidatė Ingrida Šimonytė. Patriarchas Vytautas Landsbergis neėmė nei vieno referendumo biuletenio.
Situaciją komenuoja filosofas, publicistas Vytautas RUBAVIČIUS:
– Ar galima sakyti, kad referendumuose nugalėjo sveikas protas?
– Būtų sudėtinga taip sakyti, nes matome, kokia didelė balsavusių žmonių dalis visgi pasisako už daugybinę pilietybę ir Konstitucijos 12 straipsnio keitimą. Jie yra už tai, kad Lietuvos išvalstybinimo politika būtų tęsiama toliau. Didelė Tautos dalis nejaučia, kad einame į pražūtį. Galėčiau sakyti, kad balsavusių skaičius rodo, jog mes, kaip Tauta, esame tarsi praradę savisaugos instinktą. Tai ir yra blogiausia.
– Dvigubos pilietybės referendumą turėjo išgelbėti Seimo narių mažinimas, tačiau dalis gyventojų šio referendumo biuletenių neėmė.
– Dalis žmonių pakluso konservatorių partijos šaukimui neimti biuletenių. Teko girdėti ir matyti tai, kad rinkimų apylinkėse komisijos nariai rekomenduodavo neimti šių biuletenių. Tai vyko ir tai pastebėjo ne vienas žmogus.
Teigiamas dalykas yra tai, kad žmonės pasisako už valdžios aparato mažinimą. Beje, anksčiau šią idėją siūlė ir patys konservatoriai. Tuomet jie tikėjosi iš to sumažinimo laimėti ir vėlesniuose rinkimuose įgauti didesnę persvarą. Kadangi dabar tai siūlo valdantieji, konservatoriai tikėjosi, kad toks sumažinimas bus analogiškai naudingas „valstiečiams“. Todėl nusprendė, kad geriau to iš viso nereikia.
Taip mes prekiaujame valstybingumu, rimtomis idėjomis ir valstybei svarbiais politiniais klausimais.
– Šio referendumo biuletenio neėmė net šalies vadovė D.Grybauskaitė, tačiau toks pilietinės pareigos neatlikimas niekam neužkliuvo?
– Kas gi drįsta kritikuoti prezidentės žingsnius?.. Kol kas nelabai kas drįsta tai daryti. Bet šis dalykas yra smerktinas. Politikai ir aukščiausi valstybės pareigūnai neturėtų rodyti niekinamo požiūrio į referendumą. Jeigu referendumas yra paskelbtas, jis turi būti vykdomas. Kiekvieno reikalas, kaip jame balsuoti, tačiau pagarba turi būti.
– Tai, kad jau pasipylė politikų scenarijai, kaip organizuoti referendumą dėl dvigubos pilietybės dar kartą, nėra spjūvis rinkėjams į veidą, kurie ką tik pasakė savo nuomonę?
– Kadangi didelė dalis pritarė, negalima sakyti, kad tai spjūvis į veidą.
Tačiau reikia suprasti, kad valdžia stengiasi įteisinti globalios Lietuvos viziją ir idėją, jog Lietuva yra visur, kur lietuviai gyvena. Neva nereikia mums kalbėti apie emigracijos tragediją, nes Lietuva yra visur. Su daugybinės pilietybės įtvirtinimu, politikai nori užtušuoti savo „nuopelnus“ dėl emigracijos. Jie kuria tokį gyvenimo būdą, kuris išstumia lietuvius iš savo gimtinės. O jeigu piliečiams bus leista išlaikyti pilietybę, įgyjant kitų šalių pilietybės, mūsų vėl bus 3 ar gal daugiau milijonų.
Tačiau tikrovė nuo skaičiaus nepasikeis. Skurdžių tikrovė nesikeičia nuo statistinių metodologijų. Tikrovė yra tokia, kad gyvenimas čia daugeliui žmonių yra sudėtingas. Politikai džiaugiasi, kad tarsi susilygina emigracijos ir imigracijos skaičiai. Tik jie nepasako, kad visa tai vyksta į Lietuvą įvežamos darbo jėgos sąskaita. Lietuviai, norintys daugiau uždirbti, sėkmingai stumiami iš gimtinės, tuomet jie atlaisvina vietas kiek įmanoma pigesnei darbo jėgai. Kažkodėl pigi darbo jėga laikoma mūsų valstybės konkurencingumo garantu.
respublika.lt