Misijų Sekmadienis mums vėl atverčia plačią Bažnyčios Knygą, kuri skaitoma jau 2000 metų. Šią Knygą mes, aukštaičiai ir žemaičiai, skaitome tik paskutinius 600 metų. Šiandien vertėtų pakalbėti apie tai, kad kartais diena, kita prasmingai praleista gyvenimo pilnatvėje yra vertesnė už praleistus dešimtmečius dvasinių klaidžiojimų ir ieškojimų dykumoje…
Prieš keletą metų Tony Campolo (1935), JAV sociologas, baptistų pastorius ir buvęs JAV prezidento Bilo Clintono dvasinis patarėjas, pamokslavo Oregono Baptistų bažnyčioje. Maldoje jo paprašyta užtarti ligonius. Bažnyčioje buvo žmogus sergantis paskutinės stadijos vėžiu. Po kelių dienų pastoriui paskambino šio ligonio žmona ir pranešė apie vyro mirtį. Tonis išgirdęs šią žinią nuliūdo ir apgailestavo dėl netekties. Tačiau našlė pasakė, kad pastoriaus maldos labai padėjo velioniui. Paskutinius du metus, kai jos vyras sirgo, buvo labai pasikeitęs į blogą – piktas, nervuotas ir labai pagiežingas. Bet po to, kai Tonis pasimeldė kartu su šiuo ligoniu, jis atrado savyje ramybę. Paskutines gyvenimo dienas praleido laimingas kaip vaikas. „Toni, – pasakė jam našlė,- mano vyras nepasveiko, bet buvo išgydytas!..“
Misijos šiandien, tai ne tik tolimiausi pasaulio kampeliai. Tai ir mūsų Tėvynė Lietuva, Jos žmonės, mūsų šeimos ir mūsų namai. Ar saugojame savo tikėjimą ir jį atnaujiname? Ar Dievo Žodis gyvas ir veiksmingas mūsų kasdienybėje, maldoje ir veikloje? Atminkime, Jis gerai pažįsta mūsų širdies sumanymus ir mintis.
Atsiuntė Algis Bučinskas, Australija