O, kad perplėštum dangų ir žemėn nužengtum!
Viešpatie, tu – mūsų tėvas; „Mūsų Vaduotojas“ – toks tavo vardas nuo seno. Kodėl gi, Viešpatie, leidi nuo tavo kelių mums nuklysti, užkietini mūsų širdį tavęs nebijoti? Sugrįžk dėlei savo tarnų, dėl genčių, kurios – tavoji nuosavybė!
O, kad perplėštum dangų ir žemėn nužengtum,– kalnai prieš tave sudrebėtų!
Nuo amžių nėra kas patyręs,– ausis negirdėjo, akis neregėjo,– kad būtų, be tavęs, koks dievas, kuris tiek padėtų juo pasikliaujantiems. Tu rodai palankumą tiems, kurie vykdo teisybę ir tavo kelių neužmiršta.
Bet štai užsirūstinai, nes nusidėję mes visą laiką tau nusikalsdavom. Visi mes lyg nevalos tapome, visas mūsų teisumas – lyg suterštas skurlis. Visi mes nuvytę lyg lapai, ir mūsų kaltė tartum vėjas mus neša.
Nėra kas šauktųsi tavojo vardo, kas stengtųsi tvirtai tavęs laikytis. Tu paslėpei savąjį veidą nuo mūsų, atidavei mus į mūsų kaltybės valdžią. Ir vis dėlto, Viešpatie, tu – mūsų tėvas. Mes esame molis, o tu – mūsų puodžius; visi mes – darbas tavųjų rankų. (Iz 63, 16b–17. 19b; 64, 3–7)
Mes laukiame, kada apsireikš mūsų Viešpats Jėzus Kristus
Broliai!
Malonė ir ramybė jums nuo Dievo Tėvo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus!
Aš nuolat už jus dėkoju Dievui, kad dėl Jėzaus Kristaus Dievas suteikė jums savo malonę. Per jį jūs praturtėjote visu kuo – visokiu Dievo žodžiu ir pažinimu,– ir Kristaus liudijimas jūsų tarpe tapo tvirtas. Todėl jums nestinga jokios malonės dovanos, belaukiant, kada apsireikš mūsų Viešpats Jėzus Kristus. Jis ir stiprins jus iki galo, kad išliktumėte nenusikaltę mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus dienai. (1 Kor 1, 3–9)
Budėkite, nes nežinote, kada grįš namų šeimininkas
Jėzus pasakė savo mokiniams:
„Žiūrėkite, budėkite, nes nežinote, kada ateis tas laikas! Bus kaip su žmogumi, kuris iškeliavo svetur, paliko namus ir davė tarnams įgaliojimus, kiekvienam paskyręs darbą, o durininkui įsakė budėti.
Taigi budėkite, nes nežinote, kada grįš namų šeimininkas: ar vakare, ar vidurnaktyje, ar gaidgystėje, kad, netikėtai sugrįžęs, nerastų jūsų miegant.
Ką sakau jums, sakau ir visiems: budėkite!“ (Mk 13, 33–37)
Pirmąjį Advento sekmadienį, pradėdami naujuosius liturginius metus, esame raginami nusimesti tamsos darbus ir budėti. Viltingai laukdami Jėzaus sugrįžimo laikų pabaigoje kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje, kad neprarastume budrumo ir pasitiktume ateinantį Kristų teisumo darbais.
Meldžiamės ir už tuos, kuriuos Tu, Dieve, pašaukei darbuotis Tavo vynuogyne, – palaimink jų darbus gausiu derliumi, išlaikyk juos tvirto tikėjimo, duok, kad palaimintojo Teofiliaus Matulionio įkvėpti, jie drąsiai skelbtų Tavo žodį ir atkakliai ieškotų Tavo Tiesos.
Prašome Tavo gailestingumo ir tiems mūsų broliams, seserims, kurie yra persekiojami dėl tikėjimo ir įsitikinimų, kenčia nuo karų ir bado, skurdo ir nevilties, yra piktojo puolami ar Tavęs dar nepažinę jaučiasi vieniši – teneapleidžia jų ir mūsų visų palaimintojo ir kankinio Teofiliaus Matulionio ryžtas patikėti Gerojo Ganytojo vedimu net ir tada, kai, atrodo, nebėra vilties.
Užtarimo maldoje prisiminkime ir šio pasaulio valdančiuosius – kad ir jie rastų savy drąsos ieškoti Tėvo valios ir likti ištikimi Tiesai net ir kasdieniuose apsisprendimuose.
Duok, kad daugiau nė vienas nepasijustume savo tėvų žemėje nereikalingas, vienišas ar atstumtas, kad niekam nė mintis nekiltų ją apleisti, o jau išvykusieji ir vėl namo sugrįžtų, kad Tavo sutelkti ir laiminami kurtume Lietuvą Tiesoje.
Suteik, Viešpatie, ir mums, Tiesos.lt bendruomenei, savo išganingųjų malonių, kad sustiprinti Šventosios Dvasios įveiktume susiskaldymus, kad atmetę nevilties kultūrą, eitume į pasaulį dalytis Įsikūnijusio Žodžio džiaugsmu. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
* * *Kan. Andriejus Sabaliauskas. Budrumas – pasirengimas dangaus karalystei
Skaitant šiandienos apmąstymui skirtą Evangelijos tekstą, prieš akis iškyla aiški Dievo pozicija – įsakmumas dėl žmogaus ateities. Liepiamąja nuosaka sakoma: žiūrėkite, budėkite, būkite budrūs. Taip, Dievui rūpi jo kūriniai ir jų ateitis. Kitaip sakant, mūsų dabartis ir ateitis. Būti budriems yra rimta užduotis, bene pati svarbiausia.
Žmogus linkęs viską atidėti rytdienai – vėliau, kitąkart, palūkėsiu, suspėsiu, juk nedega, kai pasensiu, kai išeisiu į pensiją, kai pasodinsiu medį, kai pastatysiu namą, kai… Kristus aiškiai ir įsakmiai sako – žiūrėkite, tai reiškia: būkite akyli, pastabūs, įžvalgūs, neapsirikite – laikas ne jūsų. Mes nė vienas nežinome, kiek ilgai dar galėsime tuo gėriu, ta ypatinga Dievo dovana naudotis. Mes – keleiviai. Mes – ateiviai. Mes – tremtiniai. Mes – laikinumo ženklai žemėje. Neturime čia išsilaikančio miesto. Naudojamės tuo, kas priklauso šeimininkui. Jo nuosavybė yra mūsų gyvenimas, mūsų talentai, mūsų savastis – žmogiškasis trapumas ir amžinybės tikrovė.
Laiko negalima pasiimti, turėti, pasilaikyti, pataupyti ar kaip nors kitaip su juo elgtis. Neapsigaukime, jis ne mūsų galioje ir ne mūsų valdžioje, todėl reikia elgtis atsakingai su tuo, kas mums visiškai nepriklauso. Jėzus perspėja – budėkite, nes tai tikroji tiesa apie mus. Būtina perprasti laiko esmę, nes Dievas veikia laike. Juk ir adventas reiškia atėjimą, laukimą, ateitį, pokyčius, vidines įžvalgas, perkeitimą. Tai nepriklauso nuo mūsų. Dovana iš Dievo duota tam, kad mes perprastume paties Dovanotojo strategiją ir veikimą. Jis nenuspėjamas, gali grįžti pas mus bet kada ir pareikalauti iš mūsų to, kas jam ir priklauso – nugyvento mūsų gyvenimo. Ir labai svarbu, kad nerastų mūsų miegančių, nes tai reikštų, jog esame nebudrūs.
*****
Nebudrumas yra negebėjimas, nenoras pripažinti, kad esi priklausomas nuo Dievo ir kad viskas būtent jam priklauso. Nesvarbu, ar mūsų gyvenimas vakarėja, ar jau visai vidurnaktis, ar dar tik paryčiai, ar net gaidgystė. Būtina atsiminti vieną labai svarbią tiesą – nė vienas nėra toks senas, kad negalėtų dar gyventi, ir nė vienas nėra toks jaunas, kad negalėtų jau numirti. Tai Kristaus Evangelijos esmė – Geroji Naujiena mūsų dabarčiai. Jis ateina ir jo atėjimas garantuoja ateities laimę. Jis kviečia, kad būtume budrūs, atidūs, atsakingai gyventume. Tas laikas, kurį Dievas mums dovanoja, turi būti sugrąžintas kokybiškai nugyventas, kitaip sakant, suvokiant, kad esame pakviesti būti gyvenimo durininkais, atsakingais už visus namus, jų saugumą, jų ateitį. Namus reikia saugoti ir branginti, kad juos galėtų paveldėti ateities kartos.
Mūsų namai – Dievo duotas gyvenimas. Jie turi būti tvarkingi, kad galėtume bet kada priimti pas mus ateinantį Svečią, kuriam visa priklauso. Budėkime, žiūrėkime, įsižiūrėkime, būkime budrūs, ir meilės bei ramybės Dievas bus su mumis čia, žemėje, ir ten, amžinybėje, kurios su ilgesiu laukiame ir kuri išsipildys šventųjų Kalėdų, kurioms esame pakviesti tinkamai pasirengti, rytą. Būkime ir visada išlikime budrūs, nes tai būtina sąlyga tinkamai pasirengti Dangaus Karalystei. Amen.
baznycioszinios.lt * * *
Vienuolis Morkus (V a.). Kaip budėti?
Jei nori įveikti minėtas būsenas ir lengvai priversti sprukti svetimų minčių būrius, per maldą bei padedamas Dievo grįžk į save ir, pasinėręs į širdies gelmes, susek tuos tris galingus velnio milžinus – turiu galvoje užmaršumą, abejingumą ir nežinojimą, svetimų minčių ramsčius, dėl kurių visos kitos blogos aistros slapta įsiskverbę veikia, gyvuoja ir tarpsta malonumų mylėtojų bei nemokšų sielose.
Didelio atidumo bei vadovavimosi protu dėka, pastūmėtas iš aukštybių, suseksi blogybes, pražūtingesnes už kitas, kurių daugelis nepažįsta ir net nenumano esant. Tau padės joms priešingi teisybės ginklai, – turiu galvoje gerą atmintį, visų gerų dalykų priežastį, apšviestą pažinimą, kurio dėka atsibudusi siela išvaiko nežinojimo tamsą, ir puikiausią uolumą, paruošiantį bei išjudinantį sielą išganymo link. Apsiginklavęs šiais dorybės ginklais, Šventosios Dvasios galia, per maldas bei maldavimus, kilniai ir narsiai nugalėsi tris jau minėtus svetimų minčių milžinus.
Puikiai atmindamas geriausius Dievo dalykus, nuolat mąstydamas apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, giriama, – apie visa, kas dorybinga ir šlovinga (plg. Fil 4, 8), nuvysi nuo savęs blogąjį užmaršumą, apšviesto bei dangiško pažinimo dėka sunaikinsi pražūtingą, tamsų nežinojimą, o dorybingas ir gražus uolumas padės tau išvyti bedievišką ir blogį sieloje gimdantį abejingumą. Šias dorybes įgysi ne paprastu savo apsisprendimu, bet iš Dievo galybės Šventosios Dvasios veikimu, būdamas atidus ir daug melsdamasis.
