Kas Viešpaties bijo − gimdytojus gerbia
Vaikams Dievas liepė godot savo tėvą ir motinos nuomonę reikiamai gerbti.
Kas tėvą godoja – sau nuodėmes dildo.
Kas motiną gerbia, tas lobį sau krauna.
Kas tėvą godoja – vaikais savo džiaugsis; kada besimelstų, jis bus išklausytas.
Kas tėvą godoja – gyvens ilgą amžių.
Kas motiną gerbia – tas Dievą pagerbia.
Sūnau, savo tėvo garbės nepažemink!
Kol gyvas jis – niekad tu jo nenuliūdink!
Nors kartais jam protas silpnėti pradėtų,
tu jo nepalik, nepaniekink, kol gyvas!
Užuojautos tėvui neleista užmiršti:
ji bus įskaityta už tavo kaltybes. (Sir 3, 2–6. 12–14)
Laimingas esi, kad Dievo bijaisi,
kad laikais jo parodyto kelio!
Savo darbo vaisiais maitinsies,
būsi laimingas ir pertekęs visko. –
Tavoji žmona – kaip vyno medis derlingas –
apie namų židinį suksis,
vaikai – kaip jaunos alyvų šakelės –
susės aplink stalą. –
Matai, koks laimingas tas vyras,
kuris Viešpaties bijo!
Telaimina Dievas tave nuo Siono,
kad visą gyvenimą tu Jeruzalę klestint regėtum. – (Ps 127, 1–2. 3. 4–5)
Broliai! Jūs, Dievo išrinktieji, šventieji ir numylėtiniai, apsivilkite nuoširdžiu gailestingumu, gerumu, nuolankumu, romumu ir kantrumu. Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą. Kaip Viešpats jums atleido, taip ir jūs atleiskite.
Viršum viso šito tebūna meilė, kuri yra tobulumo raištis. Jūsų širdyse teviešpatauja Kristaus ramybė, į kurią esate pašaukti viename kūne. Būkite dėkingi!
Kristaus žodis tegyvuoja jumyse vaisingai. Mokykite ir raginkite vieni kitus visokeriopa išmintimi; su dėkinga širdimi giedokite Dievui psalmes, himnus ir dvasines giesmes. Ir visa, ką tik darytumėte žodžiu ar darbu, visa darykite Viešpaties Jėzaus vardu, per jį dėkodami Dievui Tėvui.
Jūs, žmonos, būkite klusnios vyrams, kaip dera Viešpatyje. O jūs, vyrai, mylėkite savo žmonas ir nebūkite joms šiurkštūs. Jūs, vaikai, visuose dalykuose klausykite savo tėvų, nes toks klusnumas patinka Viešpačiui. O jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, kad jie nepasidarytų baugštūs. (Kol 3, 12–21)
Išminčiams iškeliavus, štai vėl pasirodo Juozapui sapne Viešpaties angelas ir sako: „Kelkis, imk kūdikį su motina ir bėk į Egiptą. Pasilik ten, kol tau pasakysiu, nes Erodas ieškos kūdikio, norėdamas jį nužudyti“. Atsikėlęs nakčia, Juozapas pasiėmė kūdikį ir motiną ir pasitraukė į Egiptą. Ten jis prabuvo iki Erodo mirties. Tuo būdu išsipildė Viešpaties žodžiai, pasakyti pranašo lūpomis: „Iš Egipto pašaukiau savo Sūnų“. Erodui mirus, štai Viešpaties angelas pasirodo per sapną Juozapui Egipte ir sako: „Kelkis, imk kūdikį su motina ir keliauk į Izraelio kraštą, nes jau mirė tie, kurie tykojo kūdikio gyvybės“. Tuomet Juozapas atsikėlė, pasiėmė kūdikį ir motiną ir pargrįžo į Izraelio šalį. Išgirdęs, jog Archelajus valdo Judėją po savo tėvo Erodo, pabūgo ten vykti. Įspėtas sapne, nukeliavo į Galilėjos sritį ir apsigyveno Nazareto mieste. Taip išsipildė pranašo žodžiai: „Jį vadins Nazariečiu“. (Mt 2, 13–15. 19–23)
Evangelija pasakoja ne apie Šventosios Šeimos idilę, bet apie jos patirtus vargus. Ji neturėjo galimybės pasirinkti dieviškojo Kūdikio gimimui tinkamos vietos, ir Jis gimė ten, kur nakčiai avys būdavo suvaromos. Netrukus Šventoji Šeima neteks ir mažiausio saugumo, nes angelui perspėjus apie Kūdikiui gresiantį pavojų ji bus priversta palikti savo šalį ir svetur ieškoti užuovėjos. Šių aplinkybių Juozapas ir Marija negalėjo pakeisti.
Evangelija nieko nepasakoja apie Šventosios Šeimos kasdienį gyvenimą, bet pasklaidžius Šventąjį Raštą jį galima lengvai nuspėti. Evangelistas Lukas tik aprašo, kaip Jėzaus gimdytojai paaukojo Kūdikį Dievui, kaip jis „augo ir stiprėjo; jis darėsi pilnas išminties ir Dievo malonė buvo su juo“ (Lk 2, 40).
Šventosios Šeimos šventė kviečia pamąstyti ir apie mūsų šeimas. Siracido knygoje skaitome: „Kas gerbia savo tėvą, atsilygina už nuodėmes; kas gerbia savo motiną, kraunasi lobį“ (Sir 3, 3–4). Apaštalas Paulius primena: „Jūs, žmonos, būkite klusnios vyrams, kaip dera Viešpatyje. O jūs, vyrai, mylėkite savo žmonas ir nebūkite joms šiurkštūs. Jūs, vaikai, visuose dalykuose klausykite savo tėvų, nes toks klusnumas patinka Viešpačiui“ (Kol 3, 19–20). Apaštalas Paulius priduria: „Gerbk savo tėvą ir motiną, – tai pirmas įsakymas su pažadu: Kad tau gerai sektųsi ir ilgai gyventumei žemėje. O jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos, drausdami ir mokydami Viešpaties vardu“ (Ef 6, 2–4).
Laimingą šeimą sudaro ne tik tėvai ir vaikai, bet ir Dievas, savo meile lydintis šią mažą bendruomenę džiaugsmingais, o kartais ir nelengvais žemės keliais. Toje šeimoje, kur klausoma Dievo, vyrauja susiklausymas ir pagarba vieni kitiems. Joje vaikai, panašiai kaip Jėzus Nazarete, auga metais, išmintimi ir Dievo malone. Bėdos prasideda tuomet, kai šeimoje nelieka vietos Dievui. Kur Dievo neklausoma, tampa beveik neįmanomas tėvų bei vaikų susiklausymas.
Šeimoms nepalankioje aplinkoje kaip pasigėrėtiną išimtį matome gyvuojančias labai gražias šeimas, kuriose tėvai dalijasi abipuse pagarba bei meile ir džiaugiasi savo vaikais. Dalyvaudamas Dievo Motinos komandų veikloje, kaip stebuklą matau darnias šeimas, stipriai besilaikančias Dievo rankos.
Iš Šventosios Šeimos mūsų šeimos gali pasimokyti tarpusavio susiklausymo, pagarbos ir Dievo valios ieškojimo kasdieniuose rūpesčiuose bei darbuose. Žvelgdami į Šventąją Šeimą vyrai mokosi būti rūpestingais savo šeimos globėjais; moterys – savo meile vyrą ir vaikus apglėbiančiais angelais.
Evangelijos pasakojime apie Šventąją Šeimą šmėkščioja nedraugiški šio pasaulio galingųjų veidai. Mūsų šeimų dabartį bei ateitį taip pat gali paveikti geri ar blogi politikų sprendimai. Todėl mums, tikintiesiems, šeimos klausimų nevalia palikti sprendimui žmonių, kurie savo veikloje nesivadovauja krikščioniškais principais. Seimo nariams reikia dažniau priminti, kad mums ne vis tiek, ką jie mąsto šeimos ir gyvybės klausimais. Tikintiesiems reikia būti pilietiškai aktyvesniems, nes kai kurie politikai mąsto, jog užtenka tik prieš rinkimus gražiai pakalbėti apie šeimą, o paskui visus pažadus galima ir užmiršti.
Savo rūpesčius dėl Lietuvos šeimų sudėkime prie Betliejaus Kūdikio kojų. Dažniau žvelgdami į Šventąją Šeimą, sutinkamus sunkumus patikėkime Viešpaties globojančiai rankai.
Kardinolas Sigitas Tamkevičius
