Švenčiant Lietuvos Valstybės – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną Evangelija mums pasakoja apie tėviškėje saviškių atstumtą Jėzų. Tai puiki paralelė ir proga ne tik švęsti, bet ir susimąstyti apie nueitą Lietuvos kelią ir nūdienos kelyje esančius jos vaikus.
Šiandien, kai evangelistas Morkus pasakoja apie mokinių lydimo Jėzaus apsilankymą tėviškėje, nejaukiai nustembame sužinoję, kad Jo mokymas, išmintis ir stebuklai gali nieko ypatingo nereikšti, jei tėviškėnams yra gerai žinomi jo giminaičiai ir jo paties gyvenimas. Netikėdami ir nepasitikėdami, kad jų tarpe gyveno Mokytojas: – ” Ir jie piktinosi juo ” ( Mk 6,3 ).
Esame liudininkai ir atstovai didingos lietuvių tautos praeities. Sukūrę valstybingumą ir jo netekę. Atkūrę ir vėl, bet ar ilgam?! Ilgai varyti iš savo namų svetimų, o dabar genami lyg ir savų. Kaip galėjo taip atsitikti, kad geriausia vieta gyventi pasaulyje yra kur tik nori, bet tik ne Lietuvoje!?
Ar kartais neatpažįstame Jėzaus tėviškėnuose savęs? Savęs irzlių, viskuo nepatenkintų Lietuvoje ir viską žinančių iki panagių? Žinančių, kas yra būtent tas žmogus: kieno jis sūnus, kokia jo profesija, kas jo broliai ir seserys. Ir, svarbiausia, žinantys kas, kur, kaip ir iš ko gyvena? Tokioje slogioje erdvėje nei pranašo žodis skambės, nei Lietuvos žmogaus paprastas siekis ir darbas gaudės.
Ką daryti, kad Lietuva nebuksuotų, nestovėtų ir netrypčiotų vietoje, o bujotų, klestėtų ir kiltų? Atsakymas ir vėl yra pas Jėzų. Ar mokame džiaugtis kito sėkme, melstis ir laiminti kitą jo darbe, derliuje ir laimės valandoje? Kai Jonas Krikštytojas siuntė du savo mokinius paklausti Jėzaus, kas Jis toks, Jis atsakė: ” Keliaukite ir apsakykite Jonui, ką esate matę ir girdėję: aklieji praregi, raišieji vaikščioja, raupsuotieji apvalomi, kurtieji girdi, mirusieji prikeliami, vargdieniams skelbiama geroji naujiena. IR PALAIMINTAS, KAS NEPASIPIKTINS MANIMI” ( Lk 7, 22-23 ).
Ar supratome, kur Lietuvos sėkmė, laimės ir palaiminimo paslėpta taurė?
Nepasipiktinti. Nepavydėti.
Džiaugtis ir linkėti gerą vienas kitam.
Pasveikinkime vieni kitus. Pasidžiaukime!
Tegyvuoja Lietuva!