Religija

“Jėzus vėl pasirodė mokiniams prie Tiberiados ežero” (Jn 21,1)

Written by admin · 1 min read

Velykiniame metų laikotarpyje kartu su pirmaisiais apaštalais ir visa Bažnyčia išgyvename apmąstymų metą Jėzaus pasakytų žodžių, atliktų meilės ir gailestingumo darbų naujoje Jėzaus Prisikėlimo šviesoje. Trečias Velykų sekmadienis mums pasakoja apie trečią Jėzaus pasirodymą savo mokiniams.

 

Čia neišgirsime jokios ypatingos pedagogikos, svarbių paslapčių atskleidimo ar tikėjimo Prisikėlusiu Kristumi išpažinimo. Jėzus pasirodo savo mokiniams prie Tiberiados ežero lyg tarp kitko tardamas: „Vaikeliai, ar neturite ko valgyti?“ (Jn 21,5)

Šiandien, kai visuomenėje ypač stebimas naujasis Romos vyskupas Pranciškus, pasigirsta eilė vertinimų. Ypač neliko nepastebėtas taip vadinamasis Didžiojo Ketvirtadienio liturginis kojų plovimas. Šiuo atveju precedento neturintis Bažnyčios istorijoje kojų plovimas nuteistiesiems. Ne vienam kyla klausimas, ar bučiuodamas kojas kaliniams popiežius paniekino įstatymo viršenybę? Kyla klausimas – kas čia: popsas, įstatymo nepaisymas ar tiesiog – Meilė?

Kartą vienas lektorius savo paskaitą studentams pradėjo mažu akibrokštu. Rankoje iškėlęs $A20 banknotą paklausė: ,,Kas norėtų gauti šį šlamantį banknotą?“ Auditorijoje pradėjo kilti rankų miškas. „Aš tikrai noriu šį pinigą atiduoti vienam iš jūsų, bet leiskite man padaryti štai ką“,- stipriai rankoje suglamžęs pinigą jis auditorijos paklausė: -„Kas dar nori šio pinigo?“ Vėl pakilo rankų miškas. Lektorius toliau tęsė: „O ką, jei su šiuo pinigu aš padaryčiau štai ką,“ -jis sviedė $A20 banknotą ant žemės, pradėjo jį trypti ir trinti savo kojomis. Nuo auditorijos grindų šį piniginį vienetą lektorius pakėlė purviną ir vos atpažįstamai suglamžytą. Vėl klausiant, kas dar norėtų šio pinigo, jau bebuvo tik keletas vis dar iškeltų rankų, kurios bylojo, kad nors ir purvinas bei suglamžytas pinigas, bet dėl to savo vertės nė kiek nepraradęs. Kaip tas pinigas, vienas gražiai ir švariai užlaikomas, o kitas vos išėjęs iš pinigų spaustuvės kartais greitai krenta ant purvinos žemės, tačiau abiem atvejais piniginiai vienetai nepraranda savo turėtos vertės. Taip ir kiekvienas žmogus, koks bebūtų kiekvieno iš mūsų gyvenimo kelias – tiesus, ar duobėtas – esame tos pačios vertės prieš Dievą, savo Kūrėją.

Up Next: Stribai