Religija

“Jis pamatė ir įtikėjo” (JN 20,8)

Written by admin · 1 min read


Velykų Sekmadienio žinia – tuščias kapas. Pasaulis nusėtas kapais ir paminklais, prie kai kurių renkasi daugiau arba mažiau palaidoto žmogaus gyvenimo gerbėjų, bet krikščionybės tikėjimo kertinė žinia – tuščias kapas. Jei aplankytumėte Jeruzalėje Švento Kapo šventovę ties ta vieta, kur buvo palaidotas Jėzus Kristus, rastumėte užrašą: “Nėra jo čia, jis prisikėlė!” (Lk 24,6).

Šiandienos pasaulį tai vienur tai kitur ištinka stichinės nelaimės, apie kurias gamtos tyrinėtojai neretai perspėja iš anksto, kad gyventojai galėtų persikelti į saugesnes vietas. Bet būna, kad žmogus nusprendžia pasilikti savo namuose bet kokia kaina. Tam geras pavyzdys yra vieno žmogaus nutikimas JAV Misisipės baseine. Šis, nusprendęs pasilikti pačiame uragano centre esančiuose namuose, vėliau save pavadino optimistu, naivuoliu, žingeidžiu ir galop kvailiu. Jo namas per penkias minutes buvo apsemtas šėlstančios vandens stichijos iki pat stogo. Jis pats vos suspėjo iššokti iš antro aukšto lango į šėlstantį vandenį ir taip laimingai buvo išgelbėtas, nes šalia buvo gelbėtojų valtis. Keistuolis dar prieš audros atėjimą pasirūpino užrašyti ant savo stogo vardą, pavardę, brolio telefono numerį ir žinią: ” Aš esu gyvas. Perduokite tai kitiems”. Šis užrašas suveikė pačiu nuostabiausiu būdu. Visa šalis per TV pamatė nusiaubtus uragano plotus ir mažo namelio stogą su viltingu užrašu, kyšančiu virš vandens. To žmogaus brolis beveik 36 valandas neturėjo jokių žinių apie brolio, pasilikusio siaučiančiame uragano centre, likimą. Ir staiga ne tik jis pamatė per TV brolio paskendusį namelį su viltinga žinia, bet sulaukė skambučių lavinos iš visos šalies apie tai, kad išsaugota brolio gyvybė.

Visais laikais žmonės jautriai reaguoja į mirties ir gyvybės slėpinį. Kristaus amžininkai, skausmingai išgyvenę MOKYTOJO nukryžiavimą ir mirtį, galutinai Juo įtikėjo radę tuščią kapą. Ankstyvosios krikščionybės išskirtinis tikėjimo bruožas buvo: ” JĖZUS YRA GYVAS. PERDUOKITE TAI KITIEMS”.
Šiandien modernaus pasaulio akivaizdoje, ypač Kristaus Prisikėlimo šventėje, esame kviečiami liudyti ir perduoti vieni kitiems pačią brangiausią mūsų tikėjimo žinią:
 “Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, nors ir numirtų, bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amžius. Ar tai tiki?” ( Jn 11: 25-26).