Gyvename tragiškame pasaulyje, kuriame vyksta daug baisių dalykų. Kai įdėmiai įsižiūrime į tai, kas vyksta, tampa akivaizdu, kad dabar valgome tos žmogiškos netiesos, kurią vykdėme daugelį šimtmečių, vaisius; netiesos, su kuria mūsų pirmtakai taikstėsi, su kuria mes bandėme susigyventi, kol ji neišsiliejo didžiule pykčio banga ant mūsų pačių.
Mes su siaubu svarstome apie įsiliepsnojusį karą, tačiau labai ramiai reaguojame į tą baisią, nežmonišką taiką, kuri būna karo ir kraujo praliejimo išvakarėse. Kiekvienas iš mūsų esame atsakingas už baisybes, kurios vyksta pasaulyje, niekas iš mūsų neturi teisės sakyti: „Aš auka, esu tyras ir nekaltai nukentėjau, buvau sulaužytas aplinkybių.“
Krikščionio niekas negali sulaužyti, krikščionis niekada nebūna paprasčiausiu inertišku aplinkybių žaislu. Mumyse tarpsta Dievo jėga, ir jei mes šios jėgos padedami nekuriame pasaulyje Dievo tiesos, tai tesame ta išsidvokusi druska, apie kurią kalbėjo Jėzus. Ji niekam daugiau netinka ir ją dera paprasčiausiai išmesti. Deja, mes labai dažnai prarandame tikėjimo, vilties ir meilės sūrumą.
Labai dažnai užsisklendžiame savo aplinkoje, stengdamiesi sukurti tylų užutekį, nepastebėdami, kad tas užutekis labai greitai virsta pelke. Mes negalime nusimesti atsakomybės nuo savo pečių už tai, kas vyksta aplinkui. Mes neturėtume galvoti, kad Dievas apsaugos mus ir išgelbės nuo visokio blogio, ne tam Jis kūrė Bažnyčią, kad ji taptų uždara, baugščia žmonių bendruomene, kuri slepiasi po Dievo sparneliu. Kristus įkūrė Bažnyčią tam, kad žmonės, sustiprinti Šventosios Dvasios dovanomis, eitų į pasaulį ir savo gyvybės kaina, savo kančios ir darbų kaina, savo mirties kaina kurtų naują pasaulį, kur viešpatautų Dievo tiesa.
Nepakanka, jog mes žinome, kad viskas Dievo sukurta, mes turime žengti į Jo kūrybą, prisimindami, kad savo mokiniams, kuriuos siuntė į pagonišką pasaulį, Viešpats sakė, jog siunčia juos tarsi avis tarp vilkų, siunčia juos taip pat, kaip Tėvas Jį siuntė, idant išliktų nepaliesti netiesos, įžengtų į pasaulį su visa meilės liepsna, su visu pasirengimu aukotis, visa žmogaus dvasios jėga, su visu nuolankumu gelbstinčiai Dievo valiai.
Kiekvienas iš mūsų privalo būti Dievo pasiuntiniu ten, kur esame: ne mūsų reikalas smerkti pasaulį, nes mes už jį turime didžiulę atsakomybę, didesnę nei tie, kurie kuria neteisybę. Kam daug duota, sako Viešpats, iš to bus daug pareikalauta: mums duota labai daug ir iš mūsų bus labai daug pareikalauta.
Dėl kitų Viešpats meldžiasi nuo kryžiaus: atleisk jiems, Tėve. Jie nežino, ką daro.
Jėzus įžengė į šį pasaulį ir tarė: atėjau pasaulį išgelbėti, o ne pasmerkti. O mus siunčia taip pat, kaip pats buvo Tėvo siųstas: negi neaišku, kaip ir kuo turime gyventi pasaulyje?
Kiekvienas, kiek sugeba, tegu niekas nenuvertina savo jėgų, turi įnešti į pasaulį kiek įmanoma daugiau meilės, nuolankumo, Dievo kelių suvokimo, gailestingumo, užuojautos ir atleidimo. Kiekvienas pajėgiame tai padaryti, nes pakanka būti bejėgiams, kad pasiduotume Dievo valiai, pakanka turėti menkniekį, idant galėtume juo pasidalinti su tuo, kas neturi net jo.
Kai pasenstame, susergame, kai mūsų kūne senka jėgos, mums lieka karšta malda, kad būtų atleistos visos neteisybės, kad būtų pagailėta visų žmonių, kad visi būtų išgelbėti.
Jei mes negyvename tokia dvasia, mes neturime Kristaus dvasios, ir mums nereikia apsigaudinėti, nes mums skirti Viešpaties žodžiai: nepakanka kartoti, Viešpatie, Viešpatie, mes turime būti gelbstinčio Žodžio bendrakūrėjai.
Pasaulis, kuriame gyvename, baisus ir atgrasus net tiems, iš mūsų, kurių tiesiogiai nepalietė šio pasaulio baisybės, gyvena baimėje ir slepiasi nuo pasaulio. Tačiau mes niekur nepasislėpsime nuo Dievo teismo: turime arba darbu, arba malda, tačiau visada Dievo gailestingumo dvasioje, darbuotis dėl pasaulio išganymo.
Viešpats mums skiria sudėtingų uždavinių, todėl turime surinkti visus savo jėgų trupinius, taip pat visus tikėjimo trupinius ir atiduoti į Dievo rankas, tegul Jis kuria savo valią. Tačiau visada prisiminkime, kad Jis veikia mūsų sąskaita, ir visada reikalinga auka už kitą, kad šis galėtų pradėti naują gyvenimą. Tai pasakytina tiek globaliu mastu, tiek kalbant apie mūsų kasdienius santykius.
Parengė Andrius Navickas.
bernardinai.lt, tiesos.lt