Praėjusį savaitgalį Čikagoje vyko renginiai, skirti pagerbti Lietuvos laisvės gynėjų, žuvusių Sausio 13-ąją, atminimą.Šeštadienį Pasaulio lietuvių centre įsikūrusioje galerijoje „Siela“ buvo atidarytos dvi parodos: Lituanistikos tyrimo ir studijų centro archyvų fotografijų paroda bei nuotraukų paroda iš asmeninio fotografo Jono Kuprio archyvo. Pirmojoje parodoje užfiksuotos kruvinųjų sausio įvykių akimirkos Lietuvoje, o antrojoje – Amerikos lietuvių atsakas į įvykius gimtinėje. Nuotraukose įamžintos lietuvių demonstracijos Čikagoje, Vašingtone bei kituose Amerikos miestuose, kurių metu jie deklaravo palaikymą Tėvynei bei prašė Amerikos palaikymo.
Susirinkusieji turėjo galimybę pamatyti trumpametražį režisieriaus V. V. Landsbergio mokinių filmą „Antra karta nuo Sausio“, pasidalinti savo atsiminimais apie lemtinguosius to vakaro įvykius bei kartu su pianiste Vilma Meilutyte padainuoti lietuviškas dainas. Parodas bei mokinių sukurtą filmą šią savaitę pažiūrėjo ir Maironio Lituanistinės mokyklos mokiniai, kurie turėjo progą prisiliesti prie savo šalies istorijos ir išgirsti savo bendraamžių nuomonę apie sausio įvykius, laisvę bei Lietuvą.
Sausio 14-ąją, sekmadienį, Čikagos lietuviai jau trečią kartą prisijungė prie ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje užsienio šalių organizuojamo pagarbos bėgimo „Gyvybės ir mirties keliu“, kurį organizavo Lietuvos Šaulių Sąjunga Išeivijoje, Čikagos lietuvių bėgimo klubas bei Čikagos Skautų vietininkija. Jau tradicija tapęs renginys vyko Mičigano ežero pakrantėje, kur finišavusiųjų laukė ne tik iš Lietuvos atkeliavę medaliai, bet ir karšta arbata, kareiviška košė. Šiais metais dalyvių neatbaidė net minusinė temperatūra: prie starto linijos susirinko daugiau nei šimtas bėgikų ir ėjikų.
Renginiuose dalyvavęs Generalinis konsulas Čikagoje Mantvydas Bekešius pabrėžė, kaip svarbu ne tik atiduoti deramą pagarbą Lietuvos laisvės gynėjams, bet šią tradiciją įskiepyti jaunajai kartai.
„Būtent šių žmonių dėka, kurie tą vakarą paaukojo arba buvo pasirengę paaukoti savo gyvybę vardan mūsų Tėvynės, šiandien galime gyventi laisvoje šalyje. Galime didžiuotis žodžio, pasirinkimo laisve, demokratija. Džiaugiuosi, kad ši data yra prisimenama ne tik Lietuvoje, bet ir išeivijoje, tačiau dar svarbiau, kad šiuos atsiminimus ir pagarbą perduotume jaunimui, kad ši atmintis niekada neišnyktų“, – sakė M. Bekešius.
LR Generalinio konsulato JAV informacija