Aš palaikiau Trampą dėl trijų priežasčių:
Donaldas Trampas buvo vienintelis kandidatas, kuris pripažino poreikį normalizuoti santykius su Rusija ir sustabdyti neapgalvotą dirigavimą konfliktui su didžiąja branduoline jėga.
Donaldas Trampas buvo vienintelis kandidatas, kuris pripažino aukšto produktyvumo poreikį, aukštos vertės darbus Amerikos darbo jėgai.Trampas buvo vienintelis kandidatas, kuris kalbėjo su Amerikos žmonėmis, vietoje organizuotų valdančiojo elito grupių.
Aš buvau susirūpinęs dėl to, kad Trampas nežinojo Vašingtono ir nežinojo ką paskirti, kas jam padėtu šiuos tikslus įgyvendinti. D. Trampas neįtarė grėsmės masto, kurią iškėlė jo programa kariniam/pramoniniam kompleksui, JAV globalioms korporacijoms, ir valdančiajai oligarchijai.
Santykių su Rusija normalizavimas iškeltų klausimą dėl kasmetinio 1.000 milijardų dolerių biudžeto, ir jėgų kurios kartu su juo seka – karinio/pramoninio komplekso.
Ofšorinių darbų grąžinimas namo pakeltu darbo jėgos kainą JAV globalioms korporacijoms ir apkarpytų valdančiosios klasės „našumo premijas“. Kalbėjimas tiesiogiai su Amerikos žmonėmis pakėlė populistinio pasipriešinimo spektrą prieš valdančiąją oligarchiją.
Tai pernelyg daug priešų prezidentui, kuris nežinojo kaip valdyti savo administraciją, ir Trampas to kainą sumokėjo. Feikiniai kaltinimai, apėmę „Russiagate“, diriguoti CŽV direktoriaus Džono Brenano (John Brennan), vykdyti labai partizaniškų Demokratų, FTB operatyvininkų ir paties Trampo Generalinio Prokuroro Pavaduotojo, Rod Rosenstein, kietai stumiant Demokratams ir prestitutams, sutrukdė Trampui normalizuoti santykius su Rusija. Prasti ekonominiai patarimai, nesvarbu ar nekalti, ar sąmoningi, nukreipė Trampo dėmesį nuo ofšorinių darbų, prie tarifų, su tomis pasekmėmis, kad vietoje darbo vietų sugrįžimo jis turi prekybinį karą ir kylančias kainas Amerikoje. Valdantieji oligarchai nusprendė iš Trampo padaryti pavyzdį, kad nė vienas prezidentas ateityje nepadarytu tokios klaidos, – kalbėti tiesiogiai su Amerikos žmonėmis.
D.Trampas buvo mūsų paskutine viltimi, ir panašu, jog jis smunka žemyn. Trampo Viduriniųjų Rytų politika yra Trampo žento Sionisto ir Netanjahu rankose.
Kaip pasekmę turime eskaluojamą įtampą su Rusija, Izraeliui sukeliant Rusijos pajėgų lėktuvo ir jo įgulos sunaikinimą, Trampo režimui grasinant Sirijos ir Rusijos pajėgoms puolimu, jei bet kuri mėgins išlaisvinti paskutines Sirijos provincijas, kurios okupuotos Vašingtono teroristų armijos, Trampui vienašališkai pasitraukus iš Irano branduolinės sutarties, Trampui atsisakant savo ketinimų patraukti JAV pajėgas iš Viduriniųjų Rytų, turime reikalą su Donaldo Trampo kvanktelėjusiu neokonservatoriumi, nacionalino saugumo patarėju Džonu Boltonu (John Bolton) pareiškusiu įžūlius grasinimus Iranui ir Rusijai, su Trampo JAV ambasados perkėlimu Izraelyje į Jeruzalę, ir su Trampo visos humanitarinės pagalbos nutraukimu palestiniečiams, kurie visų mūsų akivaizdoje patiria genocidą, vykdomą Jungtinių Valstijų palaikomo Izraelio. Aš galėčiau tęsti, bet jūs jau matote bendrą paveikslą. Trampo režimas yra arba toks nekompetentingas, arba tiek nusiteikęs karui, jog jis nesupranta, kad Rusija negali leisti JAV/Izraeliui destabilizuoti Irano daugiau, nei Rusija gali leisti JAV/Izraeliui destabilizuoti Siriją. Kvanktelėjusio Boltono grasinimai Iranui yra tiesioginė grėsmė Rusijos nacionaliniams interesams. Prezidentas kuris rengėsi gerinti santykius su Rusija juos pablogino dar labiau, nei Obama, Hillary Clinton ir Victoria Nuland. Dabar aš būsiu savo paties velnio advokatu. Kai Donaldas Trampas pamatė kiek jis yra įspaustas į kampą materialių valdančiosios oligarchijos interesų, – jis nusprendė pribaigti jau ir taip blėstančią Vašingtono įtaką. Jis paskyrė Nikki Haley JAV ambasadore JT, kur ji atliko superinį darbą atstumiant visas šalis pasaulyje. Trampas įsiutino Europą su muitais, grasinimais sankcijomis ir įsakymais Vokietijai, kad ji toliau nebetęstų Rusijos/Vokietijos „Nord Stream 2“ dujotiekio. Trampas pratęsė JT Saugumo Tarybos Rugsėjo 26 d. traktavimą kaip Vašingtono suolelio kojoms. Donaldas Trampas savo grasinimais ir sankcijomis varo Turkiją, Iraną, Indiją, Kiniją ir Šiaurės Korėją į Rusijos glėbį, ir stumia Europą link nepriklausomybės. Trampas Savo genialiais veiksmais, nežiūrint į jo visapusiškai neokonservatyvaus režimo pastangas, griauna pasaulinę Vašingtono hegemoniją. Mes galime niekada ir nesužinoti ar tai yra nenumatyta arogancijos ir puikybės pasekmė, ar tai yra protinga strategija.
Bet, jei tai pasirodys esant tuo keliu, kuriuo, panašu, kad einama, Trampas įeis į Istoriją, kaip Trampas Didysis, žmogus kuris išgelbėjo pasaulį išardęs Amerikos hegemoniją.
paulcraigroberts.org
vertė: Alenas Kostiugovas