Tarptautinis festivalis „Baltų raštai 2025“: ieškant savosios Laimės
Atrakinkime vartus į Laimę: festivalis „Baltų raštai 2025“
Raktai į Laimę – įsitraukimas, bendrystė ir stipri tapatybė
2025 m. rugsėjo 18 – spalio 11 dienomis kauniečiai ir miesto svečiai kviečiami dalyvauti XVII tarptautinio vaikų ir jaunimo folkloro festivalio „Baltų raštai 2025“ renginiuose. Festivalio tema – „Laimės raktai“.
Festivalis „Baltų raštai“ Kaune rengiamas nuo 2009 m. Jo ištakos siekia Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimą, kai įvyko pirmoji šventė „Pro tūkstantmečio vartus“. Vėliau, pažymint Baltų vienybės dieną, šventei parinktas naujas pavadinimas – „Baltų raštai“, o pats renginys išaugo iki tarptautinio vaikų ir jaunimo folkloro festivalio.
Šį rudenį festivalis vyksta 17-ąjį kartą. Kaip vienintelis miesto bendruomenei atviras vaikų ir jaunimo folkloro festivalis Kaune, „Baltų raštai“ turi ypatingą reikšmę miestui, vaikų tautiniam ugdymui, lietuviškos ir baltiškosios tapatybės išsaugojimui, šiuolaikinių baltų – lietuvių ir latvių – ryšių stiprinimui.
Nors renginiai atviri visiems, tikslinė jų auditorija – vaikai ir jaunimas. Ne paslaptis – etninės kultūros žinių perdavimas iš kartos į kartą, kūrybiškas vaikų ir jaunimo ugdymas turi ypatingą reikšmę tradicijų išsaugojimui, kultūros tęstinumo ir gyvybingumo užtikrinimui.
Organizatoriai – Kauno tautinės kultūros centras – nuolatos ieško būdų, kaip aktualizuoti baltų kultūrą ir folklorą vaikų ir jaunimo tarpe, juos sudominti, įtraukti į veiklas. Festivalio programa sudaroma taip, kad apimtų kuo platesnę renginių įvairovę: nuo paskaitų, mokymų iki kūrybinių senųjų amatų dirbtuvių, nuo koncertų ir spektaklių iki pašėlusių vakaronių, nuo teminių parodų iki užburiančių pasakų ar dainų popiečių. Daugumą šių renginių galima ne tik pasyviai stebėti, bet ir įsitraukti pačiam.
Kasmet festivaliui naujų spalvų suteikia organizatorių parinkta tema. Šį sykį festivalio centre – laimės jausmas. Anot sumanytojų, folkloras visų pirmiausia yra džiaugsminga patirtis – teigiami jausmai savaime užlieja kai traukiame dainas, sukame ratelius, žaidžiame žaidimus, kai jaučiame bendrystę su kitais. Be to, mitologinė būtybė Laimė (Laima) buvo reikšminga baltų mitologijoje: sakmėse pasakojama apie nuo gimimo žmones lydinčias ir sėkmę teikiančias laimes. Visgi festivalio koncepcija skatina ne pasiduoti likimui, o patiems leistis į savosios Laimės paieškas.
Festivalio atidarymas jau įvyko rugsėjo 18-ąją, kuomet buvo pakelta „Baltų raštų“ vėliava, o vakaro kulminacija tradiciškai tapo Palemone rengiama Rudens lygiadienio šventė. Tačiau įdomiausi, plačiau Laimės temą atliepiantys renginiai – dar tik priešakyje.
Rugsėjo 22–25 d. Kauno m. mokyklose rengiama senųjų amatų savaitė. Į mokyklas atvykstantys profesionalūs tautodailininkai, patyrę savo srities amatininkai šiais metais pristato mokiniams medžio drožybos, gintaro juvelyrikos, audimo ir šiaudinių sodų vėrimo amatus.
Rugsėjo 26 d. pedagogai ir kiti besidomintieji baltų kultūra kviečiami į seminarą „Baltų kultūros reliktai šiuolaikiniame gyvenime“, kuriame bus galima geriau pažinti latvių dainuojamąjį folklorą, lietuvišką rateliavimo tradiciją, pasigaminti baltišką ženklą iš šieno ir žolynų. Seminaro metu bus pristatomos ir festivalio parodos: Albinos Žiupsnytės piešinių paroda „Palaimintoji žemė“ ir Panevėžio dailininkų tapybos paroda „Iš tautosakos skrynios“.
Tos pačios dienos vakare Kauno rotušėje vaikų folkloro ansambliai iš Kauno, Domeikavos, Laukuvos, Kėdainių r., Kaišiadorių ir Jonavos draugiškai konkuruos dainų varžytuvėse „Laimės rakteliai“, skirtose rašytojos Žemaitės 180-osioms gimimo metinėms paminėti. Iš žiūrovų išrinkta komisija nuspręs, kurie dainininkai nusipelno vakaro aktyviausiųjų, skambiausiųjų ir originaliausiųjų titulo.
Spalio 10 d. džiaugsmo emocijos bus siekiama netikėtu būdu – klausantis šiurpių. Šiurpės – tai tautosakos žanras, baisios istorijos, tradiciškai pasakojamos vaikų. Nors jų siužetai baugina, tačiau netikėta pabaiga dažniau sukelia juoką, o baimės patyrimas saugioje aplinkoje padeda atsikratyti kamuojančio nerimo.
Vakare baltiška bendrystė skleisis lietuvių-latvių sambūryje „Laimī(n)gi”. Sambūrio metu ne tik skambės muzikiniai pasirodymai, bet ir bus mėginama palyginti lietuvių ir latvių kalbas, dainas, tradicijas – ar jos labiau panašios, ar skirtingos?
Paskutinė festivalio diena, spalio 11-oji, bus gausiausia renginių. Popietė prasidės muzikantų dirbtuvėse, skirtose nesudėtingų pučiamųjų instrumentų gamybai. Pavakare renginiai nusikels į Kauno Arkivyskupijos didžiąją salę. Čia Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ rodys teatralizuotą koncertinę programą „Gandras ant stogo, laimė pastogėj“, įkvėptą mitologinių sakmių. Anot ansamblio narių, „laukia jaukus vakaras, padėsiantis pailsėti nuo nūdienos triukšmo ir atsigręžti į svarbiausius dalykus, galbūt net išvysti savo dalią kitaip“. Koncertą užbaigs ir festivalį vainikuos energingų muzikantų užkurta didžioji vakaronė „Laimės pirtis“.
Organizatoriai primena – visi festivalio renginiai nemokami, įdomūs ne tik vaikams, jaunimui, bet ir suaugusiesiems, tad juose tikrai verta apsilankyti bei patiems įsitikinti, jog raktai į Laimę jau slypi mūsų rankose.
Kauno tautinės kultūros centro informacija
———————
Šviesios dienos,
Metodininkė Jovita Rutkauskaitė
KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS
A. Jakšto g. 18, Kaunas, Mob. +370 603 92953
************************