Lietuvos politikoje, kur beveik viską lemia pinigai, tokia „lygybė ir teisingumas“ yra įtvirtinta įstatymu, ginančiu partinių grupuočių, pasivadinusių „tradicinėmis partijomis“, monopolizmą. Aišku, visiškos lygybės būti negali, nes didesnė partija turi ir daugiau narių, ir rėmėjų, todėl iš jų ir nario mokesčių bei 1 procento pajamų mokesčio gaunama daugiau.
Tačiau iš saviškių surinktos lėšos sudaro tik menką politinių partijų finansų dalį. Liūto dalį jiems duoda iš visų mūsų surinkusi valstybė pagal „lygų ir teisingą“ principą: kas turi valdžios daugiau, tam duoda dar daugiau, o kas mažiau – gauna dar mažiau, naujokai negauna nieko. Pirmyn į lygius ir teisingus rinkimus, brangūs Lietuvos žmonės!
Ir didžiosios partijos, savo pačių balsais (čia diskusijų niekada nebūna) tapę biudžeto parazitais, net nebesistengia pačios maitintis. Tuo kasmet nesunku įsitikinti, panagrinėjus kasmetinius jų finansinių ataskaitų rinkinius, kurie viešai prieinami, tačiau avarijomis, žvaigždučių užpakaliais ir papilvės riebalais susirūpinusioje klikasklaidoje viešai nesvarstomi.
Pakankinsiu jus skaičiais iš praėjusių 2018 metų ataskaitų, tačiau nenusivilsit – skaičiai iškalbingi.
Tėvynės sąjunga – Lietuvos konservatoriai, 15 079 nariai. Surinko 66 111 € nario mokesčio, t.y. iš kiekvieno saviškio po 4,38 € per metus arba po 36 ct per mėnesį. O iš valstybės gavo dvidešimteriopai – 1 325 617 €.
Socdemai paluckininkai, 17 372 nariai. Surinko 245 749 € nario mokesčio, t.y. kiekvienas partijai paaukojo po 14,14 € per metus arba po 1,17 € per mėnesį. Iš biudžeto gauta dvigubai – 505 358 €.
Darbo partija, 12 270 narių. Labai dosnūs savo partijai žmonės, nario mokesčio sumokėjo 10 601 €, t.y. net po 86 ct per metus arba po 7 ct per mėnesį! Už tą gerumą iš biudžeto, kur vis visiems trūksta ir trūksta, gavo keturiasdešimteriopai – 465 724 €.
„Tvarka ir teisingumas“, 11 225 nariai. Savo mylimai partijai sumetė 3782 € nario mokesčio, t.y. kiekvienas net po 33 ct per metus arba po 2 ct per mėnesį! Iš valstybės prikapsėjo 118 kartų daugiau – 447 103 €.
Liberalų sąjūdis, 7407 nariai. Nario mokesčio surinko 29 800 €, t.y. po 4,02 € per metus, kiekvienas paaukojo net po 33 ct per mėnesį. Iš valstybės gavo dvidešimtšešeriopai – 791 787 €.
Ir, pagaliau, didieji kovotojai už darnias vertybes – žalieji valstiečiai, 4329 nariai. Nario mokesčio surinkta 4345 €, t.y. iš kiekvieno reformatoriaus po 1 € per metus arba po 8 ct per mėnesį. Iš valstybės gavo 252 kartus daugiau – 1 099 238 €
Lengvai gauti pinigai lengvai ir leidžiami. Aišku, daugelis įdomybių paslėpta eilutėse „kitos išlaidos“, kurios pas visas partijas vienos iš didžiausių, tačiau žioplesnis buhalteris kartais įrašo ir tai, ko nereikia. Darbo partija būsimiems, 2019 m. visoje šalyje vykusiems savivaldybių rinkimams išleido 17 323 €, o štai maitinimui (ką ir kaip maitino – nepaaiškinta) išlaidos 24 230 €, renginiams – 50 000 €. Taip sakant, prioritetai aiškūs.
Socdemai-paluckininkai vien kanceliarinių prekių įsigijo už 59 163 € – neblogas kalnas trintukų ir tušinukų išeitų. Suvenyrų (kam?) prisipirkta už 18 980 €, sąskrydžiui išleista 48 960 € (tik nesakykit, kad vien užkandai). O štai žalieji valstiečiai savo partijos atributikai, gairelėms ir ženkliukams nepagailėjo 12 737 €.
Kiekvienas sveiko proto žmogus pasakytų – tegu sistemininkai susirenka lėšas veiklai iš savo narių, o ne gyvena biudžetinių siurbėlių gyvenimą ir lygiateisiuose rinkimuose konkuruoja su kitomis partijomis idėjomis ir darbais, o ne iš piliečių surinktais pinigais. Ir tai visiškai įmanoma.
Tam, kad surinktų tokią pat sumą, kokia buvo padovanota iš biudžeto, konservatoriai turėtų imti 7,32 € nario mokesčio per mėnesį, socdemai po 2,42 €, darbiečiai po 3,16 €, tvarkiečiai po 3,31 €, liberalai po 8,90 €. Net valstiečiai, gavę iš biudžeto šimtus kartų daugiau nei surinko, imdami iš savo narių po 21,16 € nario mėnesinį mokestį, turėtų tą patį. Tačiau šito niekada nebus. Ir ne todėl, kad tai neįmanoma finansiškai.
Tiek tikrų, ne popierinių narių, kiek deklaruoja, nei viena partija neturi. Tiesiog surenkami pareiškimai iš prijaučiančių, šeimų narių, draugų, bendradarbių ir pavaldinių vien tam, kad įregistruotum partiją. „Tau nieko nekainuos, padėk, mums reikia, kai tau prireiks irgi padėsim“ – ir turi „narį“, kuris nei veiklose dalyvaus, nei mokesčius mokės.
Ir turim partokratiją, kurioje tikrų partijų nėra, yra tik įtakos grupuotės, besidalinančios valdžią ir niekada neįsileisiančios konkurentų. Visos „ideologijos“, „kairės“ ir „dešinės“, „vertybės“ ir kitos įmantrybės yra tik propagandinė pasakėlė naivuoliams, čia galioja tik galia, veidmainystės ir grupiniai interesai.
Partijų finansavimo mechanizmas tam ir sugalvotas, kad ši sistema būtų amžina. Ją pakeisti gali tik tos pačios partijos, kurios ją priėmė ir iš jos maitinasi. Esminėms permainoms reikalinga kritinė problemą suvokiančių ir ilgai veikti pasiryžusių žmonių masė, kurios kol kas nematau.