Rinkimai baigėsi. Derybos dėl koalicijos praktiškai taip pat. Liko tik apsisprendimai dėl personalijų ir principinės diskusijos dėl Vyriausybės programos.
Žvilgtelėjus atgal, – gali nusistebėti kiek daug per paskutinį mėnesį ar du įvyko. Bet kai pasižiūri į priekį, labai greitai pamatai, kokie didžiuliai kalnai darbų laukia. Ir pirmiausias darbas – realybės suvokimas. O realybė dažnai būna labai negailestinga. Vieną realybės epizodą pabandysiu detaliau parodyti.
Praeitos savaitės pabaigoje pradėjome svarstyti Krizės prevencijos planą. Be abejo, jis visų pirma yra nukreiptas į kitų metų biudžetą ir visą viešųjų finansų situaciją. Diskusijos ir prasidėjo nuo šalies finansinės ir ekonominės realybės įvardijimo. Nepasakysiu nieko naujo, daugelis skaičių jau buvo skelbta spaudoje, bet kai visus skaičius sudedi į vieną vietą, realybės iššūkiai pasidaro drastiškai aiškūs.
1. Vyriausybė pateikė Seimui kitų metų biudžeto projektą, kuriame yra numatytas 2 mlrd 700 mln litų deficitas. Šalia to dar Sodros deficitas. Konsoliduotas deficitas gali būti labai netoli Mastrichto 3% nuo BVP kriterijaus (Lietuvoje – apie 3 mlrd litų).
2. Penktadienio diskusijų metu finansų ministerijos ekspertai informavo, kad pagal šių metų 3-io ketvirčio ekonominio gyvenimo duomenis, kitiems metams tenka prognozuoti žymiai spartesnį ir gilesnį ekonomikos augimo lėtėjimą. Nebegalima prognozuoti net 1.5% BVP augimo (o pagal tokias prognozes yra suskaičiuotos kitų metų pajamų prognozės). Todėl kitų metų nacionalinio biudžeto pajamų prognozes reikia mažinti bent 2 mlrd litų. Su tokiomis prognozėmis sutiko ir kiti ekspertai.
Tai reiškia, kad palikus tokias pačias biudžeto išlaidas, jos pajamas viršytų jau ne 2.7 mlrd litų, o visais 4.7 mlrd litų.
3. Spalio pradžioje paaiškėjo šios Vyriausybės ilgai slėptas faktas, kad šių metų, tai yra 2008 metų biudžeto deficitas gali būti žymiai didesnis, nei buvo planuojama šių metų biudžete (kuriame buvo suplanuota, kad deficitas sieks tik 500 mln litų). Paaiškėjo, kad spalio 1 d. Vyriausybė informavo Europos Komisija, kad šiais metais reikia laukti deficito, kuris gali siekti iki 2.35% nuo BVP, tai yra iki 2.7 mlrd. litų.
Valdžiai šių metų deficitą yra pakankamai sunku finansuoti, nes akivaizdu, kad šiuo metu tarptautinėse rinkose, krečiamose globalios krizės, yra labai sudėtinga pigiai pasiskolinti. Todėl gali būti, kad nemaža dalis šių metų valstybės išlaidų liks paprasčiausiai neapmokėta, ir tokias sąskaitas teks apmokėti kitais metais. Tai valstybės išlaidas dar labiau didins.
Jeigu bent pusė šių metų deficito persikels į kitus metus, tai reiškia, kad kitais metais deficitas didės dar maždaug 1.3 mlrd litų. Tokiu atveju išlaidos viršys planuojamas pajamas jau ne 4.7 mlrd litų, o visais 6 mlrd litų.
4. Išlaidos 6 mlrd litų viršijančios pajamas reiškia, kad deficitas siektų jau visus 6 proc. BVP. Taip pat reikia atsiminti, kad visas nacionalinis biudžetas kitais metais sieks apie 30 mlrd litų, o tai reiškia, kad deficitas sudarytų apie 20 proc. nuo viso biudžeto.
5. Didelio deficito problemos pasidaro drastiškai aštrios tokiu laikotarpiu, kokį visas pasaulis, tame tarpe ir mes, pergyvename šiuo metu – tai globali finansų sistemos krizė. Akivaizdu, kad tokiu metu valstybei skolintis tarptautinėse rinkose yra praktiškai neįmanoma. O deficitinis biudžetas reikštų, kad skolintis būtų būtina.
Faktai, kurių galima pasirankioti šiuo metu iš tarptautinės spaudos, šiuo klausimu yra nepaguodžiantys: FT nesenai paskelbė, kad Austrija pastarosiomis dienomis tarptautinėse rinkose nesugebėjo pasiskolinti, nors turi ,,AAA plius” reitingą (Lietuvos reitingai pastaruoju metu nusmuko, berods, iki ,,BBB plius” reitingo). FT taip pat skelbia, koks didžiulis sąrašas didžiųjų valstybių su puikiais reitingais (pradedant nuo Vokietijos) stovės išsirikiavę skolinimuisi kitais metais.
6. Kaip yra skelbiama lietuviškoje spaudoje, Lietuvai kitais metais reikės perfinansuoti 3 mlrd litų vertės anksčiau paimtas paskolas. Paprastai tai buvo daroma nesunkiai, paimant naujas paskolas tarptautinėse rinkose. Ar tai bus galima padaryti kitais metais – šiuo metu sunku atsakyti, bet yra abejonių.
Taigi apibendrinant galima pasakyti, kad realybės iššūkiai yra pakankamai aiškūs – nacionalinio biudžeto išlaidos, galinčios 6 mlrd litų viršyti valstybės mokestines pajamas. Prie to dar papildomas klaustukas dėl galimybės perfinansuoti 3 mlrd ankstesnių paskolų. Ar kitais metais galimybės skolintis tarptautinėse rinkose palengvės – šiuo metu atsakyti tur būt negali net patys didžiausi finansų genijai, pradedant nuo paties Buffett’o.
Todėl vienintelis įmanomas atsakymas į tokią drastišką realybės tiesą – radikalus biudžeto deficito mažinimas.
Penktadienį, pirmuoju prisėdimu radome galimybę sumažinti deficitą maždaug 3.5-4 mlrd litų: 2 mlrd mažinant išlaidas, ir 1.8 mlrd didinant realias pajamas (pertvarkant mokesčių sistemą ir atsisakant mokestinių išimčių ir lengvatų).
Pasklidę gandai, kad bus mažinamos socialinės programos – visiška netiesa. Motinystės atostogos tikrai liks, bet ar reikia mokėti visiems tėvams “vaiko išmokas” po 70 litų per mėnesį iki vaikui sukaks 18 metų, net ir tada, kai tėvai uždirba po 10000 litų, tikrai suabejosime. Jeigu tokios išmokos liks tik tiems tėvams, kurie uždirba santykinai nedaug, tai jiems tokias išmokas bus galima net ir padidinti.
Taigi štai tokia yra realybė. Ir tokie yra vieninteliai galimi atsakymai į tokią realybę. Ar tokių atsakymų pakaks, kad nelabai linksmą realybę suvaldytume, pamatysime artimiausiu metu. Gali tekti Krizės prevencijos planą stiprinti dar naujomis, papildomomis priemonėmis.
Bet geriau skaudi realybė dabar, nei skaudi, net katastrofiška islandiška realybė kitais metais…