Tėvynė mūsų

Ar buvo Garliavos mergaitė?

Written by admin · 5 min read

  Šią vasarą Tiesos judėjimas viešais laiškais kreipėsi į valstybės institucijas klausdamas, kodėl 2012 metų gegužės 17-ąją iš gimtųjų namų prievarta išvežtai Deimantei Kedytei iki šiol neleidžiama bendrauti su ją auginusiais seneliais, kodėl yra suvaržytos šio vaiko teisės.

 

Piliečių laiškus ignoravo, į juos iki šiol nesiteikė atsakyti Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Seimo vaiko teisių kontrolierė Edita Žiobienė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos (pirmininkas – Julius Sabatauskas) bei Žmogaus teisių komitetai (pirmininkas – Leonardas Talmontas).

Kitos institucijos – Prezidentūra, Vidaus reikalų, Teisingumo ir Socialinės apsaugos ministerija – atsiuntė atsainius, klausimo esmę nutylinčius atsakymus (daugiau žr. šios publikacijos prieduose).

Tiesos judėjimas kantriai laukia atsakymų iš Seimo ir jo institucijų. Taip pat siunčia papildomą laišką ir klausimus sąžiningai atsakyti vengiančiai Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovei Linai Juškevičienei, turinčiai reikiamus įgaliojimus Viešojo administravimo įstatymo prasme.
* * *

Tiesos judėjimo laiškas poniai Linai Juškevičienei,
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovei

Vilnius, 2014 m. rugsėjo 30 d.

Gerbiamoji Ponia,

Tiesos judėjimas kreipėsi į įvairias institucijas: šių metų liepos 30 dienos laišku į Socialinės apsaugos ir darbo ministrę, rugpjūčio 7 dieną – į Vidaus reikalų ministrą ir pranešė apie tebesitęsiantį šiurkštų mažametės Deimantės Kedytės teisės bendrauti su artimais giminaičiais pažeidimą, ragino šias institucijas imtis visų priemonių, kad ši nenormali padėtis būtų nutraukta.

Savo raginimus grindėme Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (2013 metų vasario 4 dienos) nutartimi, Vaiko teisių konvencijos straipsniais dėl vaiko nuomonės išsakymo, kankinimų uždraudimo ir Lietuvos Respublikos įstatymais. Esame tikri: vaiko socialinė izoliacija, prievartinis atskyrimas nuo giminaičių ir pažįstamų negali būti vertinamas kitaip negu žiaurus, nežmoniškas ir orumą žeminantis elgesys.

Minėtos institucijos persiuntė mūsų laiškus Jūsų įstaigai, kaip tam viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus Viešojo administravimo įstatymo prasme. Todėl Jūsų atsakymus pagrįstai laikome įgaliotos institucijos pateiktu paaiškinimu dėl aplinkybių, dėl kurių minėtas klausimas nesprendžiamas ir prigimtinės vaiko teisės pažeidimas nenutraukiamas.

Jūsų pasirašytų rugpjūčio 6 dienos ir rugpjūčio 29 dienos raštų paaiškinimai mūsų netenkina.

Rugpjūčio 6 dienos laiške nurodyta aplinkybė, kad teismas nenustatė tam tikros tiesioginio bendravimo tvarkos, negali būti pasiteisinimo argumentu Jūsų institucijai apskritai nevykdyti savo pareigos užtikrinti vaiko teisę bendrauti su artimaisiais. Juolab kad tokį sprendimą Raseinių teismas priėmė iš esmės remdamasis būtent Jūsų vadovaujamos įstaigos atstovių nuomone, neva seneliai „bendrauti nepasiruošę“, „jiems dar reikia pasimokyti“, Deimantė Kedytė esą „nenori bendrauti su seneliais Kedžiais“. Argumentu priimant būtent tokį sprendimą tapo ir Jūsų darbuotojų iškeltos sąlygos, kurių įgyvendinti visiškai neįmanoma – kad ir nurodytas reikalavimas, jog seneliai „turi keisti negatyvią nuostatą į vaiko mamą“, ir pan. Kitas Jūsų institucijos sprendimas – pritarti psichologijos „eksperto“ siūlymui atlikti seneliams psichiatrinę ekspertizę ar versti juos lankyti „kursus“, kaip bendrauti su jų išauginta vaikaite, taip pat tapo žeminama kliūtimi. Taigi toks Jūsų rugpjūčio 6 dienos laiške pateiktas aiškinimas yra visiškai negarbingas ir, žinoma, nepriimtinas: savo neveiklumą motyvuojate teismo sprendimu, neva Jus įpareigojančiu tęsti vaiko teisės pažeidimus, nors Jūsų institucija įdėjo labai daug pastangų, kad teismas priimtų būtent tokį sprendimą, kuris nebesuprantamas dar ir dėl to, jog Jūsų įstaigos atstovė tame pačiame Raseinių teisme patvirtino: „jeigu su seneliais visiškai nutrūktų ryšys, vaikui būtų padaryta žala“. Faktas, kad būtent Jūsų įstaigos atstovės kategoriškai pasipriešino tam, jog teismas tiesiogiai apklaustų vaiką teisme ir tokiu būdu pažeistų Vaiko teisių konvenciją, apskritai leidžia suabejoti, jog Jūsų institucija siekė vadovautis vaiko interesais.

Be to, savo rugpjūčio 6 dienos atsakyme Jūs nutylite ir tą faktą, kad Raseinių teismas tuo pačiu sprendimu patvirtino, jog laikinoji „netiesioginio“ bendravimo tvarka, nustatyta Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus, galioja ir toliau. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartyje skaitome: „Esamo ieškovų netiesioginio bendravimo su anūke teismas nepakeitė ir nepanaikino“. Deja, su Jūsų žinia ir Jums aktyviai veikiant net tokiam „tebegaliojančiam“ „netiesioginiam“ anūkės bendravimui su seneliais daromos neįveikiamos kliūtys. Mums visiškai nesuprantama, kokią žalą vaikui galėtų padaryti senelių šventinės dovanėlės ir kas dar, be Jūsų įstaigos darbuotojų, galėtų jas perduoti, tačiau Jūs atsisakėte tai padaryti įžūliai „motyvuodami“, jog nesate pašto tarnyba. Taip ir lieka neaišku, kokia žala vaikui kiltų, jei seneliai, pavyzdžiui, nustatytoje įstaigoje kas tam tikrą laiką galėtų pamatyti, neperžengdami tebegaliojančio „netiesioginio bendravimo“ ribų, kaip jie to prašė, vaizdo įrašus, kuriuose būtų užfiksuota, kaip Deimantei skaitomi senelių laiškai, ar kiti vaiko gyvenimo momentai, ir taip galėtų įsitikinti, jog vaikas gyvas ir sveikas?

Raginame Jus asmeniškai ir Jūsų vadovaujamą įstaigą, kaip viešojo administravimo subjektą, turintį reikiamus įgaliojimus, užtikrinti, kad toks ilgalaikis vaiko teisės bendrauti su artimaisiais apribojimas būtų nedelsiant nutrauktas – šitoks elgesys su „valstybės paslaptimi“ paverstu vaiku negali būti pagrįstas jokia galima žala vaiko interesams. O jei net netiesioginis bendravimas yra negalimas dėl kitokių priežasčių nei neva galima žala vaiko interesams, reikalaujame įvardyti tikrąsias priežastis.

Kitame – rugpjūčio 29 dieną rašytame – laiške Jūs apsiribojate abstrakčiai išvardydama Civilinio kodekso normas vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais tema, ypač kalbėdama apie tėvų pareigų vykdymą ar nevykdymą bei apie galimybę seneliams eilinį kartą bylinėtis teisme, dėl nuspėjamų priežasčių konkrečiai nenurodydami, kaip ir kurios Jūsų išvardytos Civilinio kodekso normos susiję su mūsų raginimu ištaisyti nenormalią padėtį. Norime pabrėžti esminį momentą: mes kreipėmės ne tiek dėl senelių, kaip privačių asmenų, teisės bendrauti su vaiku užtikrinimo, bet dėl prigimtinės vaiko teisės bendrauti su seneliais užtikrinimo. Juk jei seneliai dėl kokių nors priežasčių nebūtų aktyvūs ir nesikreiptų į teismą, ar Jūsų tarnyba laikytų tai pateisinama priežastimi tęsti visišką jų bendravimo užkardymą? Vaiko teisė nepatirti minėtos žalos niekaip negali būti sąlygota senelių galėjimo ar negalėjimo, stengimosi ar nesistengimo pasiekti teisę bendrauti teismo keliu. Taigi dar kartą raginame Jus užtikrinti vaiko bendravimą su artimaisiais tinkama forma: priešingu atveju – Jūsų pačių vertinimu – vaikui būtų padaryta žala.

Kaip žinoma, būtent Jūsų institucijai buvo patikėtas atstovavimas nukentėjusiajai Deimantei Kedytei teisme po to, kai 2012 metų gegužės 17-ąją smurtiniu būdu įvykdžius Kėdainių teismo sprendimą, iki tol D. Kedytės interesams atstovavusi globėja Neringa Venckienė neteko teisės atstovauti jai teisme, o iš motinos Laimutės Stankūnaitės tokia teisė buvo atimta teismo nutartimi, motyvuojant jos artimu ryšiu su kaltinamuoju Andriumi Ūsu. Deja, Jūsų įstaiga tinkamai neatliko pareigos atstovauti D. Kedytei toje byloje. Greičiausiai taip nutiko ir dėl nuolatinio spaudimo, kurį Jūsų įstaiga, kaip nepilnametės atstovė teisme, patyrė iš Prezidento administracijos: apie tokį spaudimą LRT televizijos laidoje prezidentės Dalios Grybauskaitės akivaizdoje viešai liudijo kandidatas į prezidentus, Vilniaus meras Artūras Zuokas. Jūsų institucija ne tik kad neapgynė D. Kedytės teisės pačiai teisme dar kartą duoti parodymus, bet ir nuslėpė neteisėtą poveikį bylos šaliai ir nepranešė apie tai Generalinei prokuratūrai. Naudodamiesi proga raginame Jus, nors ir pavėluotai, ištaisyti klaidą – sustabdyti neteisėtą bendrininkavimą ir nedelsiant apie jį pranešti teisėtvarkai.

Atkreipiame dėmesį, kad Jūsų ir Jūsų vadovaujamos tarnybos veikimas ir neveikimas Deimantės Kedytės istorijoje kelia ne tik rimtų abejonių dėl darbuotojų ir vadovų kompetencijos, bet ir leidžia įtarti veikas, numatytas Baudžiamajame kodekse.

Tikimės sulaukti išsamių atsakymų į kiekvieną šių klausimų:

1) kodėl Jūs asmeniškai ir Jūsų vadovaujama institucija neužtikrina teismų pripažintos Deimantės Kedytės teisės į netiesioginį bendravimą su seneliais? Kodėl seneliai negali, neperžengdami „netiesioginio bendravimo“ ribų, kaip jie to prašė, gauti vaizdo-garso įrašų, kuriuose būtų užfiksuota, kaip Deimantei skaitomi senelių laiškai, ar kiti vaiko gyvenimo momentai?

2) kodėl Deimantės Kedytės artimiesiems neleidžiama įsitikinti, kad ji gyva ir sveika?

3) ar Deimantė Kedytė nuo 2012 metų gegužės 17 dienos lanko mokyklą, ar užtikrinta jos teisė mokytis gimtosios lietuvių kalbos ir mokytis lietuvių kalba?

4) kaip galite paaiškinti tai, kad Jūsų įstaigos rugpjūčio 6 dienos raštas beveik pažodžiui sutampa su rugpjūčio 1 dienos Policijos departamento raštu, pasirašytu Policijos generalinio komisaro pavaduotojo Renato Požėlos? Ar Jūsų atsakymai į piliečių klausimus dėl Deimantės Kedytės teisių yra savarankiški?

5) kada Jūs viešai pakomentuosite Vilniaus mero Artūro Zuoko pareiškimą, kad Prezidentės institucija Jūsų tarnybai darė tiesioginį spaudimą teismui nagrinėjant Deimantės Kedytės bylą?

Pagarbiai,

Pilietinio Tiesos judėjimo vardu –

Joana Noreikaitė, Liudvikas Jakimavičius, Irena Vasinauskaitė, Leonas Merkevičius, Aurelija Babenskienė, Algimantas Končius, Rimta Kutavičienė, Laisvūnas Šopauskas, Ramutė Bingelienė
* * *

Visus piliečius, pritariančius šiam Tiesos judėjimo atstovų laiškui, kviečiame rašyti adresu tiesos.lt.judejimas@gmail.com