Viskas toj mūsų valstybėj atvirkščiai, nei kaip Sąjūdžio programoj numatyta, nei Atkuriamojo Seimo paruoštoj Konstitucijoj surašyta, nei kaip žmogiškumo tradicijose įtvirtinta. Vietoj teisingumo – melas, vietoje ramybės – karas, vietoje vienybės – 40 partijų išdavystė, vietoj duonos – badmirystė…
Už tai Seime dominuoja milijonieriai ir jų poreikius tenkinantys įstatymai priiminėjami, ignoruojant Tautos valią. Pradedant Referendumo dėl AE Tautos nuomone (AE – NE!) ir nebaigiant Ševrono žulikystėm, bei kriziniu įsiskolinimų daliniais kaišiojimais. Savo sumažintas tūkstantines algas ne tik atstatė, bet ir pasididino, nors ir toks Konstitucinio teismo sprendimas, pimaeiliai atstatyti išmokas varguoliams, buvo priimtas prieš metus!!! Bet va, ubagėliams vis pinigėlių biudžete nelieka, nes jų dvigubai daugiau reikėjo pirmininkavimo ES prašmatnybėms paremti…
O ir šiandienos vyriausybės sprendimai dėl lengvatų už šildymą panaikinimai, ar tik neslepia ryžto grąžinti “krizinius pinigėlius” pabrangiusios šilumos sąskaita? Ir sumokės visa Tauta pensininkams, o tuo tarpu vyriausybė vėl kam nors padarys privilegiją iš “sutaupytų” (200 milijonų) nuo šilumos nes ji kaip tik atitinka skolų sumai.
Tačiau…
Tačiau lygiagrečiai su šilumos lengvatų panaikinimu Tautai, vyriausybė jas suteikia viešbučiams ir biudžetas praranda 300 milijonų. Va kodėl “krizinės skolos” varguoliams žadama atiduoti dalimis. Na, o per tą laiką dar dalis pensininkų numirs, tai vis mažiau reikės grąžinti… Na, o jų skolas už krizės šilumą mokės kiti arba bus konfiskuotas butas.
Badaujančios Tautos nepavyko apgauti referendumu dėl AE statybos būtinumo ar žalingumo, netgi mestelėjus propagandai milijoną – kitą, bei pasitelkus agitacijai “išmanųjį” žurnalistą A.Čekuolį. Tauta pasakė “NE taikingąjam atomui”. Ir ne tik po Černobilio ar Fukušimos pamokų, bet dėl turimų alternatyvių energijos šaltinių Lietuvoje. O būtent – Žemaitijos termovandenų kiekio, pakankamo 100 metų, saulės ir vėjo jėgainių. O svarbiausia, dėl tektoninės zonos grėsmės ir priklausymo nuo Rusijos radioaktyvaus kuro “kranelio” užsukinėjimo.
Tai ne – Lietuvos valdžia nusispjovė į Tautos valią, jo, kaip suvereno galią, įtvirtintą Konstitucijoje, bei toliau planuoja (ir realizuoja!) energetinę politiką pačiais nepalankiausiais vastybei būdais, kainomis ir akivaizdžiomis grėsmėmis – tiek gamtinėmis – tektonika, tiek ekonominėmis – dešimt kartų brangesne kaina!!!
Ir kas gali paneigti, kad taip daroma ne su tikslu nuskurdinti Valstybę, sutrypti Tautos dvasios stiprybę ir išvaikyti jaunimą po Pasaulį duoneliauti?!
Ir visose ES statistinėse ataskaitose Lietuva fiksuojama pačiais blogiausiais rodikliais, ypač kliminogeninėje srityje. Klasikinių teisėtvarkos ir teisėsaugos degradavimo pavyzdžiu gali būti Kauno pedofilijos byla. Ji šiandien kaip išvirkčia kojinė apsukta 180 laipsnių kampu ir dabar jau aukos gynėjai patys kaltinami pedofilija, žmogžudystėmis ir teismo sprendimo vykdymo trukdymu!!!
Antai, 30, taip vadinamų, “Klonio galvės patvorinių” teisiami už tai, kad girdėjo, kaip Deimantė Kedytė šaukė – n e n o r i u. Teisiami už tai, kad matė kaip Kedytę išnešė iš gimtųjų namų L.Stankūnaitė su advokatu Černiausku ir nufilmavo bei nufotografavo, kaip valdžios pareigūnai vykdė grupinį nusikaltimą. Taigi, “patvoriniai” turi nenuginčijamų įrodymų, kad jie netrukdė teismo sprendimo vykdymui, o atvirkčiai, policininkai juos parklupusius spardė, dujomis nuodijo ir elektrošoku trankė, bei šautuvais daužė.
Tačiau mūsų nedesovietizuotiems teismams tai ne įrodymas, ne nusikaltimas. Tačiau teisia juos, 30 liudininkų, o ne 240 policininkų, šturmavusių teisėjos neliečiamybę turinčios N.Venckienės namus.
Palyginkime pasaulinio garso teroristo Bin Ladeno ginklu saugomus namus – tvirtovę šturmavusius 26 karius, su prie atvirų vartų Klonio gatvės klupančiais ir poteriaujančiais bei himną giedančiais 30 liudininkų grupele, kurią puolė 240 elitinių pareigūnų.
Ir kas gali paneigti, kad būtent ši fotografuota ir filmuota medžiaga neleidžia kreiptis į JAV dėl N.Venckienės ekstradicijos Lietuvon?
Tai Lietuvoje galima apverti aukštyn kojom ir, pažeidžiant Konstituciją ir įstatymus ir visuomeninę opiniją, išteisinti kaltus, bei nuteisti aukas. Tačiau ne JAV.
Antai, kompetetinga Lietuvos visuomeninė komisija, vadovaujama M.Riomerio universiteto prof. S.Arlausko ir Atkuriamojo Seimo narės, LR Konstitucijos rengimo grupės narės dr.Z.Sličytės bei komisijos narių – signatarų K. Motiekos, L.N.Rasimo, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininko V.Budniko, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininko doc. dr. R. Povilaičio, K.Milkeraičio – buvusio Generalinės prokuratūros ypač svarbių bylų tardytojo, Seimo kontrolieriaus, nustatė net 11 Lietuvos Konstitucijos straipsnių pažeidimų, 3 Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos šiurkščių pažeidimų, bei juos atitinkančius Lietuvos įstatymų pažeidimus.
Ši Lietuvos žymių teisininkų ir žmogaus teisių gynėjų komisija, išnagrinėjusi “klonio šturmo” visą vaizdinę ir liudininkų medžiagą nusprendė, kad prieš D.Kedytę ir N.Venckienę buvo panaudotas smurtas!!!
Ir kas gali paneigti, kad Kauno pedofilijos byla vykdoma ne pagal stalininius, dzeržinskio-berijos principus, tų pačių sovietinių, bet nedesovietizuotų Lietuvos teisininkų?
Atvirkštiniai, nei jau nepriklausomoje Lietuvoje priimti įstatymai reglamentuoja, rezultatai patvirtina dar stalininius metodus. Belieka Tautos demokratiškai išrinktas Seimas. Būtent jis, apsvarstęs 56 D.Kedžio pareiškimus, padarė išvadas, kad byla vedama nekompetetingai, nekvalifikuotai ir aplaidžiai vilkinant. Tačiau nei vienas prokuroras susijęs su šia byla nebuvo pašalintas iš pareigų be teisės dirbti teisininku, o aplaidžiai vilkinęs bylą, nebuvo patrauktas atsakomybėn, nors jau buvo žuvę 2 asmenys!!!
Atvirkčiai – teisėjas A.Cininas, išteisinęs A.Ūsą be aukos apklausų byloje, teisėjas Kondratjevas, išsprendęs aukos civilinę bylą prieš baudžiamosios bylos nagrinėjimą, bei prokurorai Kiuršinas su Čivinskaite buvo paaukštinti!!!
Ir kas gali paneigti, kad pedofilijos bylos marintojai kyla karjieros laiptais be pačio aukščiausio “stogo” Seime?
Ta pati kompetetinga visuomeninė komisija kreipėsi į Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę su kvalifikuotomis išvadomis apie pasikėsinimą į LR Konstitucinę santvarką, iš anksto pasiruošiant valstybės vardu panaudoti jėgą ir, įvykdant smurtą prieš vaiką bei globėją. Komisija konstatavo, kad smurto liudininkai, nesipriešinę pareigūnams yra teisėsaugos persekiojami, prieš juos pradėti ikiteisminiai tyrimai ir teismo procesai. O tai reiškia, kad iškilusi grėsmė demokratijos pagrindiniam principui – teisei į nuomonės reiškimo laisvę.
Deja, Lietuvoje šiandien šį žodžio laisvės grėsmė jau realizuojama nepagrįstais teismo sprendimais ir netgi pasikėsinimais į gyvybę. Nes šis visuomeninės komisijos kreipimasis į valdančius Lietuvoje dėl Konstitucijos pažeidimų, liko be atsako ir teigiamų rezultatų – buvusi grėsmė iškrypti iš demokratinio ir humanistiško Lietuvos valstybingumo raidos kelio tapo realybe.
80 proc. nepasitikinčių Lietuvos teisėtvarka ir teisėsauga piliečių rodo platų teisingumo siekio iškrypimą ne tik galiojančių įstatymų rėmuose, bet ir išmoningą tų įstatymų atvirkštinį pritaikymą praktikoje.
Neminint rezonasinėm tapusių Pociūno, Abramavičiaus, Kiesų žūties bylų, vien tik Kauno pedofilijos byla leidžia jos faktais įsitikinti, kad Lietuvoje nevykdomas Konstitucijos 31 straipsnis, garantuojantis teisingą, nepriklausomą ir nešališką teismą.
Sakykime, kad ir tokie priešingi faktai bei jų įvertinimo priešingybės. Antai, du sąžiningai pragyvenę pensininkai – Laima ir Vytautas Kedžiai, išauginę verslų statybininką sūnų ir kruopščią, disertaciją rašančią teisėją dukrą, ištekėjusią už advokato, – kaltinami melu ir vaikaitės tvirkinimu! Tuo tarpu kaltintojų Stankūnų šeimoje, kur bedarbis tėvas ir bufetava motina, išauginę 2 dukras, iš kurių vyresnioji ištekėjo už 8 kartus teisto vyro, o jaunėlė pasigimdė nesantuokinį vaiką. Tai va, ši šeima teikia milijoninius ieškinius Kedžiams už jų garbę ir orumą. Tai jau kelia įtarimą apie didoką socialinį rizikos laipsnį šeimoje, o ne apie garbę ir orumą.
Prie Stankūnų šliejasi ir Ūsų šeima, vėlgi dėl milijonų už garbę. Tuo tarpu visuomenė vis dar stebisi, kaip Ūsas su viduriniu išsilavinimu galėjo būti padėjėju Seimo pirmininkui V. Muntjanui, savalaikiai nors ir pasišalinusiam iš Darbo partijos, bei labai išmonigai ligos priedanga iš teisingumo rankų išslydusių.
Ir kas gali paneigti tinkantį šiuo atveju lenkišką posakį – “kompanija nievielika, no bardzo pšijiemna” (kompanija nedidukė, bet labia priimtina)?
Dar akivaizdesnė “priešybių vienybė ir kova” stebima R.Ivanausko baudžiamojoje byloje, kur šalia kontraversiškai visuomenės vertinimo liudininko Žalimo stoja liudyti buvęs Kauno apygardos teismo pirmininkas A. Milinis.
Kas jungia šiuodu priešingų socialinių grupių žmones vieningai liudyti prieš R.Ivanauską – Atkuriamojo Seimo pirmininko V.Landsbergio apsauginį – absoliutų SSSR čempioną, apdovanotą V. Adamkaus Sausio 13 medaliu?!!
Kriminogenine praeitimi pasižymėjęs ir baudžiamosios atsakomybės besistengiantis išvengti už sunkiai sužalotą žmogų, Žalimas, kurio brolelis sėdi kalėjime už … pedofiliją!
Prezidentės pasitikėjimo netekęs ir teismo pirmininko postą praradęs A.Milinis neakivaizdžiai kaunasi už nušauto įsūnio V.Milinio pedofilinį šešėlį.
Todėl labai akivaizdu, kad abiejų liudijimai yra ir nepatikimi, ir šališki. Vienok, Žalimo ir Milinio parodymai R.Ivanausko byloje yra kaip alfa ir omega, neatsižvelgiant į priešpriešines socialines padėtis, abu „pučia į vieną dūdą“. Nors groti vienam orkestre nusikaltėliui ir teisėjui yra neoru.
Ir kas gali paneigti Tautos išmintį, kad su kuo sutapsi, tuo ir pats tapsi. Ir kaip gi taip priešingai nei visa visuomenė, teisėsaugininkai liudija ir teisia? Juk Klonio gatvės „patvoriniams“, o faktinai aukos sargybiniams, Lietuvos inteligentija įkūrė net specialią nominaciją „Už pilietiškumą“ ir ja apdovanojo Klonio šturmo liudininkus.
D.Kedžio pastangas ginant savo dukrą, paaukojus net gyvybę, visuomenė įvertino balsavimais pastačius D.Kedį antruoju asmeniu po Prezidente. Tuo tarpu valdžia, atvirkčiai, gina pedofilų nekatumo prezumciją, ignoruodama akivaizdžius faktus, arba išvis po kelis tomus pradanginant iš baudžiamosios bylos.
Antai, apribojant žodžio laisvės teises 2 metus teisminiu persekiojimu pakankinus dr. R.Gajauskaitę, Atkuriamojo Seimo deputatę, kriminologę, menamo prasižengimo kaltinimu, kuris buvo paremtas tikru nusikaltimu (klastote), teismas priima sprendimą nubausti ne klastotoją, bet nei vieno blogo žodžio neparašiusią R.Gajauskaitę. Ir nubausti ne tik pinigine bauda, bet ir žalos atlyginimu už būktai pažeistą garbę ir orumą vos ne visai Milinių šeimai!!! Tai pačiai šeimai, kurios galva – buvęs Kauno apygadrdos teismo pirmininkas A.Milinis visai ne dėl R. Gajauskaitės neteko Prezidentės pasitikėjimo, posto ir teisėjo mantijos.
Taip atsitinka ypač retai ir ypatingais atvejais. O Kauno pedofilijos atvejo byloje – visi pakilo karjeros laiptais, tik vienas A. Milinis – ne?
Ir kas gali paneigti, kad jis dabar atidirbinėja už kažkokias nuodėmes R.Ivanausko ir R.Gajauskaitės bylose? Iš piršto laužtose bylose už pasakytą ar nepasakytą sūrų žodį homoseksualams. Tegul ir apie kompartijos sekretoriaus AMB iškopiruotą homoseksualizmą iš kodeksų, tačiau Vatikanas iš Biblijos dar neišbraukė sprendimą apie vaikų skriaudėjams bausmę – su girnapuse ant kaklo, nuskandinant juos jūros bangose.
Ir kas gali paneigti krikščionių teisę mintyse, maldose ir kalbose remtis Biblijos teiginiais apie mirties bausmę pedofilams? O ne Lietuvos iškopiruotiems baudžiamiesiems kodeksams?
Ir kas gali teisti žmogų už biblijinės tiesos aiškinimą, rėmimą, skleidimą? Tik ne desovietizuoti komunistai ir liberalai – tiek pat žalingi kaip komunistai, pagal Prancūzijos Prezidento Žako Širako nuomonę.
Kol kas viskas Lietuvoje atvirkščiai nei Pasaulyje, vienaip sakoma, kitaip daroma. Gerai tik, kad tai mažuma (valdžia) atvirkštinė, o Tauta eina pirmyn tiesiu keliu. Per vargą, per skausmą, per kančias – į Lietuvos teisingesnę ateitį.