Tėvynė mūsų

Biznio planas – prichvatizacija

Written by admin · 8 min read

Jo Ekscelencijai Europos Komisijos Pirmininkui Jose Manueliui Barosui
Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei
LR Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui
LR Žemės ūkio ministrui Kaziui Starkevičiui
LR Teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui
LR Seimo Kaimo reikalų komiteto Pirmininkui Edmundui Pupiniui
LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto Pirmininkui Jonui Šimėnui
LR Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos Pirmininkui Audriui Endzinui

Europos Komisijos Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinio direktorato Generalinei
direktorei Lowri Evans

LR Seimo nariams
Lietuvos Medžiotojų ir žvejų draugijos Pirmininkui prof. R. Benečiui
Žiniasklaidai

2010 08 02. Jums rašiau:

Dėkoju gerbiamai Generalinei direktorei poniai Lowri Evans už laišku (2010)431865-
15/07/2010 pareikštą Europos Komisijos Pirmininko Jose Manuelio Baroso padėką mano adresu ir Jūsų išsakytas mintis apie galimybes spręsti keliamas Lietuvos žuvininkystės problemas. Esu priblokštas ir maloniai nustebintas Europos Komisijos vadovų ir tarnautojų dėmesiu.

Savo atsakyme man Jūs rašote: … „Laiške Jūs taip pat teigiate, kad Žemės ūkio
ministerija nepilnai vykdo Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007 – 2013 metų programą, bet nepateikiate tokiam kaltinimui jokių konkrečių argumentų. Komisijai šis faktas nėra žinomas“.

Norėdamas atkreipti Jūsų dėmesį pateikiu kai kuriuos naujus argumentus apie kuriuos daugelis Lietuvos institucijų ir žmonių žino.

ANTRASIS LAIŠKAS. Biznio planas – prichvatizacija

Daugeliui žinoma, kad visame pasaulyje žuvų ištekliai, jų gausinimas ir apsauga yra
kiekvienos valstybės ŽUVININKYSTĖS STRATEGIJOS PAMATINIAI OBJEKTAI. Net
sunkmečio sąlygomis valstybės tebevykdo ir tebesilaiko priimtų žuvivaisos ir gamtosauginių nuostatų ir reikalavimų. žuvivaisos ir žuvų apsaugos darbus vykdo specializuotos valstybinės mokslo įstaigos ir institucijos.

Pasaulio valstybėse pagrindinius ir dominuojančius mokslinius tiriamuosius, žuvivaisos ir žuvų apsaugos darbus vykdo specializuotos valstybinės mokslo įstaigos ir institucijos. Žvejai verslininkai Lietuvos vidaus vandenyse, tarp jų ir Kuršių mariose 2009 metais pagavo 1305 t . žuvų, o 2008 metais –1600 t. Spėjama, kad žvejai mėgėjai per metus sužvejoja apie 1200–1500 t žuvų. Brakonieriai kasmet ištraukia dar apie 1300–1800 t žuvų, įvykdo apie 300 tūkst. grubių žvejybos taisyklių pažeidimų ir padaro gamtai žalos maždaug už 30 mln. Lt. Kormoranai vidaus vandenyse kasmet išgaudo apie 600–800 t žuvų.

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007 – 2013 metų nacionaliniame strateginiame plane vidaus vandenims skiriama nepakankamai dėmesio. Tuo tarpu žūklė vidaus vandenyse kaip tik domina plačiuosius visuomenės sluoksnius – kasmet meškerioja apie 0,5 mln. žmonių. Kaip tik čia galima gauti ir didelės ekonominės naudos. Pastaraisiais metais žuvininkystė persiorentuojanti į rekreacinę ( susijusią su poilsiu ir hobiu) žuvininkystę, bei žvejybinį turizmą pateisina daugelio žmonių lūkesčius.

Kanados specialistai paskaičiavo, jog mėgėjiška ir rekreacinė žūklė maždaug 5 kartus ekonomiškai efektyvesnė negu verslinė žvejyba.

Pvz.. maža valstybė Velsas į žūklės turizmą investuoja 50 mln. Lt., yra paruošta speciali rekreacinės žuvininkystės plėtros strategija, kurią įgyvendinant dalyvauja daug žvejų organizacijų.

Pageidautina, kad Lietuvos valdžios institucijos taip pat sektų užsienio šalių pavyzdžiu ir realiai keistų valstybės politiką šioje srityje.

Visuomeninės organizacijos, skatinamos ir remiamos tarptautinių organizacijų, atliko išsivysčiusių žuvininkystėje valstybių analizę ir propaguoja jų patirtį Lietuvoje. Mėgėjiška ir rekreacinė žuvininkystė įgauna vis didesnę socialinę ir ekonominę svarbą. Paanalizavus paaiškėjo, kad vieno asmens išlaidų vidurkis žvejybai Lietuvoje 2006 metais buvo 280 litų, Vokietijoje – 6700 litų, Anglijoje – 4300 litų, JAV – 3600 litų. Iš viso Lietuvoje meškeriojimui 2006 m. buvo išleista 128 mln. litų, o 2003 m. – 72 mln. litų. Šie milijonai charakterizuoja, kad didėjantis rekreacinės žvejybos populiarumas duoda ženklią naudą Lietuvos ekonomikai.

Rekreacinės žuvininkystės plėtros pagrindiniu kriterijumi Lietuvoje turėtų būti žuvų išteklių gausinimas ir apsauga. Tai galima pasiekti vykdant mokslinius tiriamuosius darbus, racionaliai išnaudojant turimus valstybinius žuvivaisos objektus ir tampriai bendradarbiaujant su tvenkinių žuvininkystės bendrovėmis bei žvejais verslininkais. Valstybė norėdama gauti daugiau pajamų į biudžetą privalo skirti lėšų moksliniams tiriamiesiems ir žuvivaisos darbams bei žuvų išteklių apsaugai. Taip yra visame pasaulyje.

Lietuvos vidaus vandenų bendras plotas 2621 kv. km., iš kurių apie 75 proc. yra paskelbti valstybinės reikšmės telkiniais. Pasilikdama savo žinioje vandens telkinius, valstybė automatiškai pasilieka ir prievolę finansuoti jų įžuvinimo darbus bei organizuoti apsaugą. Valstybė prisiima prievolę ir atsakomybę įvertinti ir atstatyti žalą žuvininkystei, kurią padaro Ignalinos, Kauno ir Kruonio elektrinės bei ateityje statomos Baltarusijos ir Kaliningrado elektrinės.

Pagal ichtiologų paskaičiavimus bendri žuvų jauniklių poreikiai žuvininkystei reikšmingiausių vandens telkinių įžuvinimui pagal siūlomas optimalias biotopų talpas siekia iki 720 mln. įvairių rūšių žuvų jauniklių. Tačiau dėl ribotų žuvivaisos pajėgumų ir lėšų stygiaus kasmet į valstybinius vandens telkinius būdavo išleidžiama 160 – 180 mln. vienetų.

Johanesburgo 2002 m. darnaus vystymosi deklaracija įpareigoja ją pasirašiusias šalis (o Lietuva yra tarp jų) visus žuvų išteklius atkurti iki stabilaus lygio iki 2015 m. Atkurti žuvų išteklius nurodo ir laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos konvencija), Žvejybos ir gyvųjų išteklių apsaugos Baltijos jūroje ir Beltuose konvencija ir kiti tarptautiniai aktai bei keletas Lietuvos Respublikos įstatymų (Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas (Žin., 2001, Nr. 110-3988); Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymas (Žin., 2004, Nr. 73-2527), Lietuvos Respublikos mėgėjiškos žūklės įstatymas (Žin., 2004, Nr. 118 – 4395), Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007 – 2013 metų Nacionalinis strateginis planas (patvirtintas 2007 06 19 LR vyriausybės nutarimu Nr. 654), FAO atsakingosios žuvininkystės kodeksas, Berno konvencija (Europos Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007 – 2013 metų Veiksmų programa (patvirtinta 2007 12 17
Europos Komisijos sprendimu C/2007/6703)

Žinoma, kad žuvų išteklių artimiausioje ateityje pasaulyje stigs (nes žuvų produktai būtini organizmui ir didėja gyventojų skaičius), valstybės neatidėliodamos imasi įgyvendinti žuvų ūkio plėtros priemones, panašias į Europos Bendrijos Komisijos ŽALIĄJĄ KNYGĄ „Bendrosios žuvininkystės politikos reforma“.

Štai kokia yra 2020 m. Europos žuvininkystės vizija pagal ES Žaliąją knygą: „Beveik visi Europos žuvų ištekliai atkurti iki didžiausio tausią žvejybą užtikrinančio sužvejoto žuvų kiekio. Daugelio išteklių atžvilgiu tai reiškia, kad, palyginus su 2010 m. ištekliais, jie labai išaugo“. Ši koncentruota vizijos dalis reiškia, jog ES, tame tarpe ir Lietuvai, reikės atlikti didžiulius žuvivaisos ir žuvisaugos darbus.

Daugelį šių priemonių vykdė ir plėtojo Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras ( toliau LVŽŽTC arba Centras) ir žuvų veislynas „Laukysta“.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nuo 2009 m. II ketvirčio modeliavo ir rengė LVŽŽTC šešių žuvivaisos filialų (Žeimenos lašišinių žuvų veislynas – 538,3 ha žemės, 250 ha tvenkinių, Simno eksperimentinis žuvų veislynas – 156,4 ha žemės, 112,5 ha tvenkinių, Rusnės veislynas – 57,6 ha žemės, 0,77 ha tvenkinių, Šilavoto karpinių žuvų veislynas – 281,7 ha žemės, 167 ha tvenkinių, Vokės mokomasis skyrius – 32,5 ha žemės, 8,94 ha tvenkinių, Ignalinos filialas – 47,3 ha žemės, 25,2 ha tvenkinių) bei žuvų veislyno „Laukysta“ – 180 ha žemės ir 129,6 ha tvenkinių perdavimo – privatizavimo – pardavimo priemones. Atkreiptinas dėmesys, kad šių objektų balansinė – likutinė vertė nedidelė, tačiau jie disponuoja dideliais žemės plotais, gerai įrengtais vandens telkiniais, gerai įrengta infrastruktūra, sumontuota naujausia, pažangiausius standartus atitinkančia žuvivaisos įranga ir servitutais. Parduoti šiuos objektus yra valstybės ekonominės galios griovimas.

ŽŪM 2009 12 14 laišku kreipėsi į Valstybės Turto fondą prašydama parduoti Trakų Vokės mokamajam skyriui priklausančius statinius: butas (plotas 69,32 kv. m.) su rusiu (plotas 60,17 kv. m. ), garažas (plotas 299,25 kv. m. , pastatas mūrinis, vieno aukšto), 2 sandėliai (plotas 212,81 kv. m. ir 138,6 kv. m., pastatai mūriniai, vieno aukšto), inkubatorius (235,05 kv. m., pastatas mūrinis, 1 aukšto), inžineriniai ir kiemo statiniai. ŽŪM vadovybė tą turtą įvertino 319445,16 litų.

Atkreiptinas dėmesys, kad 3 iš šių objektų, 13 baseinų šaltavandenėms žuvims auginti ir 3 vandens telkinius 18 – tame šimtmetyje pradėjo statyti grafas Tiškevičius. Trakų Vokės mokamajam skyriui priklausanti žemė, baseinai, vandens telkiniai su visais statiniais yra nedalomo istorinio – kultūrinio Trakų Vokės dvaro sodybos kultūros paveldo objektai įrašyti į neprivatizuotinų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą. Tai viena seniausių Lietuvos žuvivaisos

Šio objekto plėtrai 2008 metais buvo parengtas projektas ir išskirtas finansavimas šaltavandenių žuvų, turinčių labai didelę paklausą rekreacinėje žvejyboje, veisimui ir moksliniams tiriamiesiems darbams vykdyti bei žvejų ir verslininkų mokymui.

ŽŪM, pasinaudojusi pasaulinės krizės priedanga, ėmėsi veiksmų išparceliuoti lengvinančiomis sąlygomis  aukščiau paminėtus objektus. ŽŪM vadovybė sugalvojo prichvatizavimo taktiką ir apgaulės būdais sugebėjo apgauti visas ministerijas ir visas apskritis bei kitas aukštas valstybės institucijas, kurios leido pateikti tų objektų privatizavimo medžiagą svarstyti vyriausybei.

Tik protestuojant visuomeninėms organizacijoms Kultūros ministerija ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos suspėjo išnagrinėti visuomenės skundus ir keliamas problemas ir 2010 07 21 (vyriausybės posėdžio metu) informavo vyriausybę, kad ŽŪM pageidaujamų privatizuoti objektų pagal veikiančius Lietuvos įstatymus privatizuoti negalima.

Vyriausybė, nuolatos paklusniai vykdžiusi Žemės ūkio ministerijos pageidavimus, uždraudė privatizuoti Trakų Vokės mokomojo skyriaus objektus. Tai buvo triuškinantis smūgis ŽŪM vadovybei ( ministras K. Starkevičius, viceministras A. Macijauskas, Žuvivaisos skyriaus vadovas V. Gečys , Žuvininkystės departamento direktorius D. Nienius) ir prichvatizatoriams.

Jeigu ŽŪM vadovybė pasikėsino prichvatizuoti Lietuvos įstatymais saugomus žuvivaisos objektus, tai likusius objektus pasistengs lengviau prichvatizuoti.
ŽŪM vadovybė, siekdama sumenkinti LVŽŽTC kolektyvo veiklą, ir jį sunaikinti:

1 . Uždraudė LVŽŽTC vykdyti 3 Europos Sąjungos institucijų finansuojamus projektus, kurių vertė 845,0 tūkst. litų, jų parengimas vertinamas apie 25 – 30 tūkst. litų.
2 . Neleido LVŽŽTC kolektyvui rengti naujų ES institucijų finansuojamų projektų.
3 . Vadovybė sankcionavo LVŽŽTC 76 etatų sumažinimą iš buvusių 231 etatų. Toks gausus etatų mažinimas daugelio mokslininkų, specialistų, politikų ir nuomone įvykdytas dėl Žemės ūkio ministerijos vadovybės siekių parduoti, perduoti, privatizuoti valstybinius žuvivaisos objektus. Manytina, kad jie siekdami privatizuoti objektus, išvarinėjo žmones iš darbų. Atkreiptinas dėmesys, kad ŽŪM iš milžiniško aparato 2009 m. sumažino tik 23 etatus. Susidaro nuomonė, kad ŽŪM dėl LVŽŽTC labai didelio etatų skaičiaus sumažinimo labai gražiai atrodo kitų ministerijų ir institucijų fone.

Kaip aukščiau buvo minėta ŽŪM vadovybė pasirengusi parduoti, perduoti žuvivaisos objektus. Yra pagrindo manyti, kad ŽŪM vadovai ir prichvatizatoriai artimiausioje ateityje rengsis paleisti į prichvatizavimo apyvartą žuvų veislyną „Laukysta“. Šį veislyną prieš 45 metus pradėjo iš savo lėšų statyti šimtatūkstantinio Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos kolektyvo nariai. Čia išaugintos žuvys buvo įveisiamos į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai priskirtus vandens telkinius. Atkūrus Nepriklausomybę šis veislynas perėjo Aplinkos ministerijos, o nuo 1997 metų ŽŪM žinion. Įdomu kokią prichvatizacijos formulę parengs ŽŪM valdininkija ir specialistai, kad būtų išvalstybintas žuvų veislynas „Laukysta“.

Kreipiuosi į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos narius ir prašau atkreipti dėmesį, kad ŽŪM specialistai gali parengti biznio planą kai Jūsų iniciatyvų, Jūsų lėšų, Jūsų darbo dėka sukurtame žuvivaisos objekte sau biznelį suks ŽŪM vadeivos ir prichvatizatorių grupuotės.

Kaip aukščiau buvo minėta už pagautas 1200 – 1500 tonų žuvų žvejai mėgėjai 2006 metais išleido 128 mln. litų. Visos Lietuvos žvejybinio laivyno ir milijonais dotuojamų tvenkinių žuvininkystės ūkių apyvarta 2005 metais buvo 205 mln. litų. Už tuos 128 milijonus valstybė neturėjo daug rūpesčių – tik pagrindinai privalėjo spręsti žuvivaisos ir žuvisaugos klausimus. Šio verslo – hobio pagrindinis indikatorius yra žuvų gausumas ir jų įvairovė. Žuvivaisos paslaugomis naudojasi ir verslininkai, ir brakonieriai, ir kormoranai, kurie pagauna apie 2,5 kartų daugiau žuvų už žvejus mėgėjus. Taigi, pastarieji ir žuvivaisos paslaugų gauna taip pat apie 2,5 karto daugiau už žvejus mėgėjus. Manoma, kad norint pasiekti 128 mln. litų apyvartą žemdirbiai turėtų užauginti apie 320 tūkst. tonų grūdinių kultūrų arba apie 260 tūkst. vienetų bekonų. Jeigu Vyriausybė ir Finansų ministerija pabandytų paanalizuoti ir paprognozuoti šio meškeriotojų hobio augimo stimuliavimo pasekmes ji iškart priverstų ŽŪM vadovybę atsisakyti žuvivaisos objektų privatizavimo ir priverstų ŽŪM labai rimtai užsiimti žuvivaisos klausimais. Apie tai privalėtų rimtai pamąstyti ir žuvivaisos objektų privatizavimo iniciatoriai ir entuziastai K. Starkevičius, A. Macijauskas, V. Gečys, D. Nienius.

Pagal veikiančius įstatymus mėgėjiškai žvejybai teikiama pirmenybė prieš verslinę. 2007 – 2013 metais žuvininkystei remti numatyti ES ir Lietuvos biudžeto ištekliai: jūrų žuvininkystei – 180,9 mln. litų, žvejybai vidaus vandenyse – 47,5 mln. litų, tvenkinių žuvininkystės ūkiams – 57,8 mln. litų, žuvų perdirbimo pramonei ir rinkodarai – 52,3 mln. litų, žuvininkystės regionų plėtrai – 30,8 mln. litų. Šių institucijų organizacijos jau gavo daug pinigėlių. Žvejams mėgėjams, išskyrus teisinės pirmenybės – nieko, špygą ir tą netaukuotą. O ŽŪM rengiasi prichvatizuoti žuvivaisos objektus.

Žuvivaisa turi ypatingą reikšmę ir vidaus vandenų verslinei žuvininkystei.

Manytina, kad ŽŪM vadovybė pabandys žuvivaisos objektus nustekenti, ekonomiškai sužlugdyti ir dės įmanomas pastangas, kad iki kadencijos pabaigos sugebėtų prichvatizuoti visus valstybei priklausančius žuvivaisos objektus.

Todėl prašau:
1 . Parengti ilgametę iki 2020 metų žuvivaisos programą.
2 . Uždrausti privatizuoti, perduoti, išnuomoti, pakeisti statusą arba parduoti aukščiaupaminėtus žuvivaisos objektus.
3 . Patikrinti kaip vykdomi Johanesburgo 2002 m. darnaus vystymosi deklaracijos įpareigojimai visus žuvų išteklius atkurti iki stabilaus lygio iki 2015 metų ir esant reikalui imtis skubių ir neatidėliotinų priemonių.
4 . Pareikalauti, kad ŽŪM skubiai pateiktų visuomenei informaciją apie atliktus darbus, įgyvendinant žuvininkystės politikos reforma“ priemones.
5 . Skubiai rengti Europos institucijų finansuojamus projektus:
5.1. Parengti projektą paramai gauti pagal rekonstrukcijos projektą.
5.2. Parengti projektą paramai gauti naujoms žuvivaisos technologijoms įgyvendinti Šilavoto karpinių žuvų veislyne.
5.3. Parengti projektą paramai gauti naujoms žuvivaisos technologijoms įgyvendinti Ignalinos filiale.
5.4. Parengti projektą paramai gauti naujoms žuvivaisos technologijoms įgyvendinti žuvų veislyne „Laukysta“.
5.5. Projektams rengti ir įgyvendinti į ŽŪ ministerijos darbo grupę pakviesti: D. Andrulionį, V.Andriuškevičių, doc. dr. E. Bukelskį, J. Dyglį, A. Domarką, D. Galentą, dr. N. Kazlauskienę, L. Kerosierių, dr. V. Kesminą, M. Kielą, dr. L. Ložį, G. Markevičiūtę, dr. E. Milerienę, A. Motovą, V. Radaitį, dr. R. Repečką, A. Rusakevičių, dr. A. Samajauską, E. Stasiškienę, dr. V. Vaikutį, V.Vaitiekūną, A. Vaznį, dr. T. Virbicką ir kitus.
6. Nustatyti kaltininkus ir patraukti atsakomybėn.

Apie tai kas čia parašyta daugeliui žinoma. Matyt, kai kurie valdininkai ir politikai yra susitarę prichvatizuoti valstybinius žuvivaisos objektus !!!

Kas išgelbės žuvivaisos objektus ?! Žuvivaisai – žalią gatvę !!!

Pagarbiai,
L. Kerosierius
Tel. 231 81 11, el. paštas leonaske@takas.lt
2010 08 27