Vartotojiška visuomenė kenčia nuo abejingumo savo vartojimo pasekmėms. Tokiu abejingumu tikrai neapkaltinsi daugiau nei 54 jaunuolių ir mokytojų, 2013 m. birželio 20 dieną susirinkusių į Lietuvos vartotojų instituto ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos organizuoto žurnalistinių tyrimų konkurso „Būk pilietiškas. Vartok atsakingai“ finalą, vykusį Kaune, Vytauto Didžiojo universitete.
Pirmąją vietą komisija vienbalsiai skyrė tris straipsnius parengusiai Karolinai Slapšytei (Kauno moksleivių techninės kūrybos centras, Jaunųjų žurnalistų studija, vadovė Liudmila Kazlauskienė), analizavusiai maisto prekių etikečių skaitymo svarbą ir sėkmingo asmeninio biudžeto valdymo principus. II vieta atiteko Kėdainių r. Akademijos gimnazijos moksleiviams, už reportažą „Nesuvartotas maistas“, kuriuo atkreipiamas dėmesys į vis aktualesnę maisto švaistymo problemą. Kūrybinio konkurso III vietos laimėtojais tapo VDU radijo laida „Žvilgsnis į studento kišenę. Pragyvenimas, kai joje švilpia vėjai“, kurią rengė Indrė Kaminckaitė, Greta Kočinaitė, Romualdas Nenortas.
Jaunimas konkurse dalyvavo aktyviai
Pradžios žodį taręs Lietuvos vartotojų instituto atstovas Tomas Taškaukas pirmiausiai pasidžiaugė aktyviu jaunimo dalyvavimu konkurse – 104 mokiniai iš įvairių Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų, laisvalaikio centrų, kultūros įstaigų atsiuntė net 79 žurnalistinio tyrimo darbus – 60 straipsnių ir interviu, 11 TV reportažų, 7 fotoreportažus, 1 radijo laidą. T. Taškauskas taip pat akcentavo, kad vartojimo tema aktualumas neblėsta jau keletą dešimtmečių.
„Skelbėme žurnalistinių tyrimų konkursą dėl dviejų priežasčių – pirma, norėjome, kad patys pasigilintumėte į šią temą. Antra, norėjome, kad patyrinėtumėte, kokias problemas šiandien kelia vartojimas. Tikiuosi, kad dar sugrįšite prie šios temos, nes kalbėdami apie neatsakingą vartojimą dažniausiai kreipiame dėmesį tik į jo pasekmes – maisto išmetimą, neatsakingą skolinimąsi, kuris kažkam vėliau tampa kilpa ant kaklo, polinkį rinktis tai, kas pigiau, o ne tai, kas mažiau kenksminga aplinkai. Verta pasigilinti ir į priežastis, pavyzdžiui, kodėl galvojame, kad mūsų pasirinkimai nieko nekeičia? Galbūt tai susiję ir su tuo, kad spartėjantis gyvenimo rimtas, kintantis požiūris į darbą ir tarpusavio santykius, keičia ir mūsų atsakomybės supratimą“, – mintimis dalinosi T. Taškauskas.
Vartoti skatina ir žiniasklaida
Nuotaikingai kalbėjęs pirmasis pranešėjas, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas, aktyvus blogeris ir socialinių tinklų dalyvis Dainius Radzevičius pradėjo nuo prisipažinimo, kad ir pats yra vartotojas ir apibendrino atsakingą vartojimą vienu sakiniu – jei gali, nevartok. Pasak žurnalisto, kuo mažiau vartojame ir perkame, tuo mažiau prisidedame prie neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenei.
Anot D. Radzevičiaus, šiandieninė žiniasklaida prisideda prie vartojimo skatinimo dvejopai. Pirmiausiai ji nuolat kuria naujienas apie viską, pradedant pop muzikos dainininkų nuotykiais Lietuvoje ir baigiant kriminalinių įvykių suvestinėmis. Dėl didelės žiniasklaidos priemonių ir naujienų įvairovės skaitytojai pateikiamą informaciją ima suvokti paviršutiniškai, nekritiškai. Antra, kadangi žiniasklaidos įmonės yra priklausomos nuo reklamos užsakovų, pastebima tendencija, kad abejotina reklamos užsakovų veikla nėra analizuojama. Žurnalistiniai tyrimai Lietuvoje apskritai yra nykstantis žanras, tad kyla klausimas, ar žiniasklaida lieka ištikima savo misijai – ginti visuomenės interesus, skatinti žmones kritiškai mąstyti ir laisvai kalbėti apie tai, kas svarbiausia?
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas pasidžiaugė, kad konkursuose pateiktuose darbuose kartojosi raginimai „pažiūrėk, pamąstyk, įvertink“, nes tik sąmoningas vartotojas yra atsparus manipuliacijoms. D. Radzevičiaus pasisakymą galima apibendrinti jo paties pacituota rašytojo, buvusio žurnalistų etikos inspektoriaus Romo Gudaičio mintimi: „Ateitis priklauso oriajai žiniasklaidos ir žurnalistų daliai bei visuomenei, kuri vis labiau išmoks atsirinkti ir kritiškai vertinti informaciją.“
Momentinis džiaugsmas ir ilgalaikė skola
Lietuvos banko Vartotojų apsaugos ir švietimo skyriaus vyresnioji specialistė Toma Grinytė, kalbėjusi apie atsakingą skolinimąsi, pradėjo nuo minties, kad paskolos atsiranda iš vienų noro skolintis ir kitų noro skolinti. Specialistės nuomone, skolintis verta tik mokslams, būstui ir kitiems pridėtinę vertę kuriantiems dalykams, pvz., verslui. O štai imti greitojo vartojimo kreditus kažin ar verta. Džiaugsmas išgaruoja greitai – o mokėti vis tiek reikia. Tad ar verta momentinį džiaugsmą paversti ilgalaike skola?
„Skolinimasis visada susijęs su rizika. Todėl prieš skolinantis reikia nemeluojant sau įvertinti turimas pajamas ir finansinius įpročius. Pvz., jeigu nesugebėjau sutaupyti kelių tūkstančių litų pirkiniui, kodėl manau, kad rasiu pinigų laiku grąžinti paskolą? O kai neturite galimybių grąžinti paskolą, skolintis išvis neverta“, – sakė T. Grinytė. – „Pagrindinė taisyklė – visi finansiniai įsipareigojimai neturi viršyti 40 proc. gaunamų pajamų. Taip pat pravartu pasiskaičiuoti, kas atsitiks, jei paskolos palūkanos išaugs dvigubai. Jei paslydote, niekada nesiskolinkite tam, kad padengtumėte jau turimą įsiskolinimą… Nedarykite klaidos neigdami turimus įsiskolinimus, nes kreditorius gali kreiptis į antstolius. Visada reikia bendrauti, ieškoti abiems pusėms priimtino kompromiso.“
Galiausiai finansų ekspertė pristatė Lietuvos banko sukurtą svetainę „Pinigų bitė“ (www.pinigubite.lt), kurioje pateikiama nešališka ir patikima informacija apie asmeninių finansų planavimą ir tvarkymą. Iniciatyvos tikslas – gerinti lietuvių finansinį raštingumą, skatinti domėtis asmeninių finansų valdymu ir priimti racionalius finansinius sprendimus.
Geriausias priešnuodis reklamai – mąstyti
Po kavos pertraukėlės apie reklamos poveikį vartotojui kalbėjusi žurnalistė, radijo stoties „Tau“ reklamos vadybininkė Skaistė Dranseikienė, pateikė labai daug pavyzdžių ir pristatė reklamos kūrėjų darbo virtuvę. Radijo reklamos dažniausiai išsiskiria savo trumpumu, unikaliomis istorijomis, išradingais foniniais garsais, stengiasi paveikti žmogaus emocijas ir priverčia jį svajoti apie geresnį gyvenimą. Įvairių rinkodaros strategijų tikslas vienas – sukurti arba paskatinti žmogaus poreikį pirkti. Dažniausiai reklama veikia vartotojus nesąmoningai, o tai ir garantuoja jos efektyvumą.
Atsakydama į renginio dalyvės klausimą, ką daryti, norint „nepakibti“ ant emocinio reklamos kabliuko, reklamos vadybininkė teigė, kad priešnuodžio neigiamam reklamos poveikiui ir pirmiausiai reikia ieškoti savyje. „Nors ir dirbu su reklama, pati nesu jai atspari. Man būna labai juokinga, kai pati susivilioju įvairiomis reklamomis, akcijomis, nuolaidomis. Priešnuodžiai, mano nuomone, priklauso nuo žmogaus gebėjimo suprasti. Jeigu rinkodaristas sugalvoja tam tikras manipuliacijas, tam tikras žaidimo taisykles, tu, kaip mąstantis žmogus, turėtum stengtis jį pergudrauti – pasižiūrėti pakuotę, palyginti kainas, ar tikrai produktas toks pigus, kaip reklamuojama, įvertinti kokybę. Ir apskritai, mažiau vartoti“, – teigė S. Dranseikienė.
Maisto švaistymas: kas atsakingas?
„Maisto bankas“ padalinio Kaune vadovė Karolina Puidaitė pristatė maisto švaistymo mastus pasaulyje ir Lietuvoje. Jungtinių Tautų duomenimis pasaulyje išmetama apie 1,3 mlrd. tonų maisto per metus (trečdalis vartojimui tinkamo maisto). Lietuvoje iššvaistoma 581 tūkst. tonų maisto per metus, kas apie 171 kg vienam šalies gyventojui. Pranešėja atkreipė dėmesį, kad išsivysčiusiose šalyse maisto produktai išmetami dėl namų ūkių ir prekybos centrų kaltės, o besivystančiose šalyse – žemės ūkyje.
K. Puidaitė taip pat akcentavo, kad maisto perteklius turi didelę neigiamą įtaką mūsų sveikatai. „Pigus maistas didina vartojimą, veikia porcijų dydį ir skatina persivalgymą. Kas aštuntas maisto produktas, kurį įsigyjame, mums yra visiškai nereikalingas. Dar daugiau, yra paskaičiuota, kad šiandien suvalgome 50 proc. daugiau maisto nei reikia gyvybinei energijai palaikyti. Tai tampa „nutukimo epidemijos“ priežastimi – šiuo metu antsvorį turinčių žmonių skaičius viršija badaujančių skaičių“, – pasakojo „Maisto banko“ atstovė.
Kadangi prognozuojama, kad 2020 m. išmetamų produktų kiekis padidės net 40 proc., K. Puidaitė ragino susirinkusius keisti pirkimo, ruošimo ir valgymo įpročius – pirkti mažiau maisto mažesnėse pakuotėse, mažiau gaminti, laikyti įsigytus maisto produktus tinkamomis sąlygomis ir neišmesti maisto, kurio galiojimo laikas nėra pasibaigęs.
K. Puidaitės pasisakymas sukėlė daug diskusijų. Pavyzdžiui, reaguojant į pranešėjos teiginį, kad daugiausiai maisto iššvaistoma gamybos įmonėse ir prekybos centruose, buvo keliamas klausimas, ar vartotojų įpročių keitimas nėra beprasmiškas? Į tai „Maisto banko“ atstovė atsakė, kad vartotojų įpročių pokyčiai veikia ir prekybų centrų bei gamintojų veiklą, nes pastarieji visada stengiasi prisitaikyti prie savo klientų.
Dovanų gavo visi
Renginį pabaigą pradėjusi LRT Kultūra laidos „Mokyklos langas“ autorė Jurgita Jurevičienė pasidžiaugė konkurso temos aktualumu, kurį įrodė ir po pranešėjų pasisakymų kilusios diskusijos. Anot konkurso darbus vertinusiai komisijai pirmininkavusios žurnalistės, nors ir ne visi konkursui pateikti darbai iki galo atitiko žurnalistinio tyrimo žanrą, viską kompensavo jaunatviškas dalyvių maksimalizmas, nuoširdumas ir atkaklus siekis įtikinti skaitytoją savo idėjų teisingumu.
„Mus labai džiugina jūsų entuziazmas. Tikrai manome, kad jūsų kūrybinę energiją tinkamai nukreipus, ne vienas iš jūsų ateityje galite tapti puikiais žurnalistais. Juo labiau, kad dauguma autorių jau dabar turi savitą rašymo stilių, neblogai išmano vaizdo ir garso montavimo subtilybes. Palankiausiai įvertinome tuos darbus, kurie atitiko geriausiai konkurso nuostatus ir priartėjo prie profesionaliosios žurnalistikos. Nors teko pasiginčyti, nes labai mielai skaitėme ir tuos nestandartinius, bet savitus darbus, kurių autorius nusprendėme apdovanoti paskatinamaisiais prizais – diktofonais“, – šypsojosi J. Jurevičienė.
Šešis paskatinamuosius prizus laimėjo: Rūta Viskantaitė (Alytaus jaunimo centro Jaunųjų žurnalistų kursai, vadovė Rūta Jasionienė), už interviu su dzūke Dalia Paplauskiene: „Vargas išmoko visko“, Alytaus Putinų gimnazijos moksleivė Laura Bilinskaitė, už straipsnį „Ekologiškam maistui degame žalią šviesą!“ (vadovė Daiva Baliukonytė); Jurgita Markūnaitė (Utenos „Saulės“ gimnazijos laikraštis „Langas“), už tris straipsnius apie ekologiškus produktus; Kauno Šv. Pranciškaus vid. mokyklos komanda, už tyrimą „Ar įmanoma užsiauginti ekologiškų daržovių mieste?“ ir Zapyškio pagr. mokyklos komanda už videoreportažą „Zapyškio žinios“.
Visi į renginį susirinkę konkurso dalyviai buvo apdovanoti diplomais ir 2012 m. „Žurnalistikos almanacho“ antruoju numeriu, kurio ketvirtajame viršelyje pacituotas dar XIX a. parašytas „Žurnalisto credo“, išreiškiantis tikėjimą žurnalistinės veiklos prasme ir apibūdinantis kertinius profesionalios žurnalistikos principus, aktualius visiems, nusprendusiems pasirinkti žurnalisto kelią.
Straipsnis yra Lietuvos vartotojų instituto vykdomo projekto „Pilietiškumo skatinimas per atsakingą vartojimą” dalis, kurį finansuoja Europos socialinis fondas. Daugiau informacijos http://www.vartotojai.lt/pilietiskumas