Dabartinis Seimas dažnai prajuokina savo idiotiškais projektais, keistu parlamentarų elgesiu, tačiau tuo jis neišsiskiria iš kitų, buvusių. Per visas kadencijas yra nutikę daugybė juokingų dalykų. Įsimintiniausius kartu su buvusiu ilgamečiu parlamentaru, psichologu Vytautu Čepu „Vakaro žinios“ primena skaitytojams.
Užkliuvo himnas
Kalbėtis su V.Čepu apie juokingas istorijas Seime buvo labai lengva, mat buvęs ilgametis parlamentaras prisimena jų daugybę. Pradėjome apie tai, ar kartais nereikėtų „patobulinti“ Lietuvos himno, nes kai kurioms dabar jau buvusioms parlamentarėms jis atrodo antifeministinis.Prieš gerą dešimtmetį Kovo 8-osios proga Marija Aušrinė Pavilionienė buvo sumaniusi, kad reikia keisti Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“, kaip diskriminuojančią moteris. Mat joje bylojama, kad „iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“. M.A.Pavilionienei skaudu, kad stiprybės linkima tik sūnums, o ne ir dukroms. Tačiau kolegę į vietą pastatė Julius Veselka, pasiūlęs tokiu atveju pakeisti ir herbą, nes ant žirgo joja tik vyras.
„Reikia ir moterį ant arklio užpakalio pasodinti, nes kitaip feministės užpjaus“, – juokavo anapilin, deja, jau išėjęs J.Veselka.
„Taip, M.A.Pavilionienė nuo feminizmo buvo apspangusi kapitališkai.
Po tokių pasiūlymų žmonės ir galvoja, kad tie Seime neturi ką veikti. Tačiau buvo ir kitų su himnu susijusių smagių dalykų. Pamenu, kartą užsitęsė paskutinis sesijos plenarinis posėdis: vis kažką svarstėme svarstėme ir nenusprendėme. Tada žodžio paprašė Bronius Bradauskas, priėjo prie šoninio mikrofono ir vietoj pasisakymo ėmė giedoti himną. Mat balius jau suruoštas, stalai nukrauti, o niekaip posėdžio negalime pabaigti. B.Bradauskui užgiedojus, visi greitai „susivyniojome meškeres“ ir nuėjome ten, kur reikia“, – juokėsi V.Čepas.
Vargas dėl pavardės
Juokingų dalykų buvo nutikę ir per pirmąjį sesijos posėdį. Kaip žinome, pirmam naujai išrinkto Seimo posėdžiui pirmininkauja vyriausias pagal amžių parlamentaras, nes nuolatinis pirmininkas dar neišrinktas.
„Per pirmąjį posėdį prisiekinėja naujai išrinkti Seimo nariai. Vyriausias buvo Kazys Bobelis, dabar jau miręs, šviesaus atminimo žmogus. Iš pradžių vienas po kito parlamentarai buvo kviečiami priesaikai. Visa tai užtruko apie tris valandas, per kurias visą laiką reikėjo stovėti. Nežinau, ar K.Bobelis buvo išsiblaškęs, ar gerai neperskaitė, o gal pavargo, tačiau kai kreipėsi į Edmundą Pupinį, visus gerokai prajuokino. „Kviečiu gerbiamą Pupį“, – pabandė K.Bobelis. Ir iškart pasitaisė: „Atsiprašau, Pupelį. Ne, Pupėną.“ Laimei, E.Pupinis – žmogus su humoru, suprato, kad kreipiamasi į jį ir atsišaukė“, – prisiminė V.Čepas.
Su parlamentarų pavardėmis yra nutikę ir daugiau smagių dalykų. Vienoje kadencijoje Seimo nariu dirbo Vytautas Sigitas Draugelis. Kartą jis paskambino į „Vakaro žinių“ redakciją ir prisistatė, kad skambina Draugelis. Kitame laido gale žurnalistė perklausė: „Kieno draugelis?“ Parlamentarui teko paaiškinti, kad tai yra jo pavardė.
O ir su tuo pačiu K.Bobeliu linksmų dalykų yra nutikę daugiau. Žmogus, didžiąją gyvenimo dalį praleidęs JAV, kartą įstrigo Seimo lifte. Todėl sugalvojo išsikviesti pagalbą. Tačiau ne numeriu 112, o 911. Ir gerokai nustebo, kai niekas šiuo numeriu neatsiliepė.
„Amerikoniškus įpročius į Lietuvą atsivežė“, – juokėsi V.Čepas.
Valdžia su laipsniais
Psichologas sakė, kad daug juokingų dalykų, nutikusių Seime, buvo susiję su alkoholio vartojimu darbe. 2008-aisiais išgarsėjo Gintautas Mikolaitis, kuris, kaip atrodė iš pirmo žvilgsnio, buvo gerokai padauginęs, priėjo prie būrelio žurnalistų ir paprašė, kad iš jo būtų paimtas interviu. Kai žurnalistai įtarė seimūno girtumą, šis bandė pasprukti į plenarinių posėdžių salę. Tačiau susipainiojo ir pataikė ne prie kolegų, o į… žurnalistų balkoną.
„Dar anksčiau, jau gerai nebeprisimenu metų, Kęstutis Skamarakas nusprendė savotiškai atšvęsti savo gimtadienį. Tiesiog per posėdį į plenarinių posėdžių salę jis atsinešė butelį ir ėmė visiems pilstyti. Kaip rusai sako, „neotchodia ot kasy“. Tačiau baigėsi liūdnai, nes kažkas jį įdavė žurnalistams“, – prisiminė V.Čepas.
Ne tiek juokingas, kiek įsimintinas jam pasirodė Vytauto Bogušio elgesys vieno plenarinio posėdžio metu.
„Jis vieną kartą Seimo narius pamokė demokratijos. Paprašė žodžio 10-čiai minučių, nuėjo į tribūną ir visą tą laiką pratylėjo. Norėjo parodyti, kad demokratija – nenoriu ir nekalbu, bet tai yra mano laikas, kurio niekas kitas negali užimti. Kai kurie silpnesnių nervų ėmė piktintis, tačiau Vytautas iškentėjo, po 10 minučių padėkojo už dėmesį ir nuėjo atsisėsti. Aišku, po to visi juoktis pradėjo“, – sakė eksparlamentaras.
Ech, tas Zingeris
Daugiausiai juokingų istorijų, pasak jo, susiję su Emanueliu Zingeriu, apie kurio išsiblaškymą nežinančių turbūt nėra. Žino net ir policija. Vieną kartą pareigūnus seimūnas iškvietė pranešdamas, kad nuvarytas jo automobilis. Tačiau pasirodė, kad mašina paprasčiausiai buvo pastatyta kiek toliau. Kitą kartą Vilniaus oro uoste E.Zingeris sukėlė aliarmą ir pareikalavo iškviesti policiją, nes pasigedo savo brangaus laikrodžio. Tačiau po kelių minučių pats išaiškino „nusikaltimą“, radęs laikrodį kišenėje. Kišenėje jis kadaise rado ir savo kambario Seimo viešbutyje raktą, po to, kai pernakvojo kolegos kambaryje paaiškinęs, kad raktą pametė.
„O vieną kartą jis buvo pamiršęs Seime savo vaiką. Prisimenu, buvo vėlus vakaras. Žiūrim – vaikas sėdi. Bet tas vaikas sėdėjo ir prieš kelias valandas. Priėjęs Romualdas Ozolas paklausė: „Kieno tu, vaikeli?“ Tas atsakė: „Zingeris esu.“ Tada puolėm skambinti Emanueliui. Pasirodo, tas jau seniausiai namo parvažiavęs ir net nepasigedo vaiko, kurį į Seimą buvo atsivežęs“, – stebėjosi psichologas.
Tačiau tuo prisiminimai apie E.Zingerį nesibaigė.
„Labai mėgdavo įbėgti į plenarinių posėdžių salę ir iškart užsiregistruoti pasisakymui. Vieną kartą užsiregistravo, užsidegė lemputė, kad jam laikas kalbėti. O tas kolegų ir klausia: „O kokį klausimą dabar svarstome?“ Ar jis nesuprato, ar kažkas tyčia pamelavo klausimą, tačiau Emanuelis kad ėmė rėžti kalbą visai ne į tą pusę: visi kalba apie žemės ūkį, o jis – apie kosmosą. Po kokios minutės visi kvatoti pradėjo. Tačiau E.Zingeris nepasimetė ir pareiškė: „Turbūt ne apie tai kalbu.“
Buvo ir daugiau juokingų parlamentarų pasisakymų. Seime iki šiol kaip anekdotas pasakojama istorija, susijusi su 2000-2004 m. kadencijos parlamentaru Jurgiu Utovka, kuris per plenarinius posėdžius užsispyrusiai tylėdavo. Ir kartą, paaiškėjus, kad jis prašo žodžio, kolegos nuščiuvo, po to ėmė ploti, tačiau J.Utovka pasakęs, esą netyčia mygtuką paspaudė… Bet tas netyčinis paspaudimas užfiksuotas kaip pasisakymas.
„Visi laukėme nustebę, kad išgirsime kolegos balsą. O jis atsiprašė, kad netyčia paspaudė“, – juokėsi V.Čepas.
respublika.lt