Tėvynė mūsų

Darius ČIUŽAUSKAS. Purvina politika atvėrė akis

Written by Biciulystė Siūlo · 4 min read

Grigaravicius Alytus  Ilgiau nei tris dešimtmečius su įvairiausio plauko nusikaltėliais kovojęs Vytautas Grigaravičius politikoje ištvėrė vos kelerius metus. Net neišbuvęs visos Alytaus miesto mero kadencijos jis savo kailiu įsitikino, kad politika yra purvinas reikalas, kuriame verda intrigos ir negalioja jokios taisyklės bei moralės normos.Kitų metų pavasarį Alytus turės naują merą. Nuo 2015 metų šias pareigas einantis V.Grigaravičius apsisprendė. Ir jau gana seniai. Dar kandidatuodamas į Alytaus miesto merus jis pareiškė, kad jei ir bus išrinktas, meru bus tik vieną kadenciją. Ir duoto žodžio laužyti nesiruošia. Laikytis jo V.Grigaravičius įprato per 32 teisėsaugai atiduotus metus. Gal ir todėl šioje srityje pasiekė viršūnę. Karjerą pradėjęs kaip kriminalinės paieškos nepilnamečių reikalų inspektorius pakilo iki visų šalies policininkų vado. Lietuvos policijos generaliniu komisaru buvo 2001-2008 metais.

Kad tikrai nesieks būti perrinktas, V.Grigaravičius paskelbė dar likus beveik metams iki mero kadencijos pabaigos. Kodėl, 61 metų alytiškis pasakė tiesiai šviesiai. Nevyniodamas žodžių į vatą patikino, jog politika yra nešvari. Šiuos žodžius puikiausiai iliustravo neseniai Alytaus politinį gyvenimą supurtę įvykiai, kai atstatydinti du V.Grigaravičiaus pavaduotojai. Nors situaciją pavyko suvaldyti, miesto meras neslėpė, jog netikėtam smūgiui žemiau juostos prilygstanti iki tol buvusių ištikimų politinių partnerių išdavystė tik patvirtino, kad apsisprendė teisingai.

– Kas jus labiausiai nuvylė politikoje? – „Vakaro žinios“ paklausė Vytauto Grigaravičiaus.

– Joje dalyvaujančių asmenų žemas politinis intelektas. Ne visų. Bet tokių yra nemažai. Tai sakydamas turiu galvoje įvairių susitarimų nepaisymą, lipimus „ant galvos“ ir „per galvas“. Kiek yra tarybos narių, kurie nė neprisilietę prie vieno ar kito projekto įgyvendinimo, viešai giriasi, kad viskas padaryta tik jo dėka ar net jis tai asmeniškai padarė. Savinasi kolektyvinio darbo taryboje, savivaldybėje vaisius. Tai yra labai žema. Ir tai tik vienas iš pavyzdžių, dėl ko man nepatinka politika. O jų yra gerokai daugiau. Kad ir visiškas susitarimų nepaisymas. Atrodo, jei susitarei, tai ir turi laikytis žodžio. Pasirodo, politikoje tas negalioja. Joje žodis ir susitarimas nieko nereiškia. Bet kada gali būti sulaužyti. Motyvai patys įvairiausi, net pritemti ar išgalvoti. Tokie dalykai man nepatinka. Aš taip dirbti nemėgstu, nedirbu ir nenoriu dirbti.

– Jūsų pareiškimas ir apsisprendimas trauktis iš politikos akivaizdžiai rodo, kad joje permainų tikėti beprasmiška?

– Norint, kad kas nors pasikeistų, turi keistis politikų kartos. Ir, ko gero, ne viena. Taip pat politinė kultūra. Aišku, dabar ji kur kas geresnė, nei savivaldos kūrimosi pradžioje, atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę. Bet iki norimo lygio dar toli gražu. Net pasakyčiau, labai toli. Todėl žmonės ir yra nusivylę bei nepatenkinti politikais. Užtenka pasižiūrėti, kokie yra Seimo reitingai. Ir ne tik didžiąja politika. Lygiai toks pats nepasitenkinimas yra savivaldybėmis bei jos institucijomis. Paklausus gyventojų nuomonės, tarybos tikrai būtų ne aukštumoje.

– Užteko kelerius metus pabūti politikoje, kad suprastumėte, jog joje mažai kuo galima pasitikėti. Priešingai, nei dirbant policijoje.

– Taip. Jau dešimt metų, kai nesu pareigūnas. Išėjau į atsargą ir dirbu visai kitą darbą. Nepaisant to, mes palaikome glaudžius kontaktus. Neseniai minėjome Angelų sargų dieną, sulaukiau daugybės sveikinimų. Tvirtai žinau, kad jei mane ar bet ką iš mūsų buvusių kolegų ištiktų bėda, pagalbos sulauktume iš karto. Man padėtų ir aš padėčiau. Išliko solidarumo jausmas, šalia esančio draugo petys. Ir mes tai darome. Žmogus baigė tarnybą ir neranda sau vietos, jį pradeda apimti depresija. Mes stengiamės jį įtraukti į kažkokią veiklą. Ne politinę. Yra Lietuvos policijos veteranų ir Lietuvos kriminalinės policijos veteranų asociacijos. Žmonės nukreipiami, kad galėtų užsiimti visuomenine veikla. Ir tokiu būdu išeina iš savotiško transo.

Čia ir yra vertybinės sistemos bei statutinės organizacijos stiprybė. Ko nepasakysi apie savivaldos ir politines struktūras. Ir apskritai mūsų gyvenimą. Todėl ir matau tokį didelį skirtumą. Darbas ir bendravimas statutinėje organizacijoje, kalbu ne tik apie policiją, nuo dalyvavimo politikoje ir bendravimo su politikais, skiriasi kaip diena ir naktis.

– Iš politikos bent ką nors gero ir vertingo išsinešite ar pasistengsite viską kuo greičiau užmiršti?

– Politikoje yra ir gerų žmonių. Jie iš tiesų nori padėti žmonėms ir valstybei. Bet jų mažuma ir jie paskęsta toje terpėje. Tad ir gauname tokį rezultatą, kokį matome. Visi jų siekiai ir darbai nėra efektyvūs.

– Ar įmanoma ką nors tikrai realiai nuveikti dirbant savivaldoje, jei visi esminiai sprendimai yra priimami Vilniuje sėdinčios šalies valdžios ir jos atstovų?

– Įmanoma. Tik Seime dirbančios partijos turi susitarti ir žengti antrą žingsnį. Pirmasis žengtas, kai gyventojams sudaryta galimybė patiems tiesiogiai rinkti savivaldybių merus. Antruoju turi būti leista merams pasirinkti savo pavaduotojus ir savivaldybės administracijos direktorių. Tai įneštų gerokai daugiau stabilumo. Dabar realių svertų jai neįtinkantį merą nuversti neturinti opozicija smūgiuoti bando per jo pavaduotojus, administracijos vadovus. Kas neseniai padaryta Alytuje, taip pat ir kitose savivaldybėse. Aš tai ne kartą siūliau ir kalbėjau su Seimo nariais. Neturėtų vykti savivaldybės tarybos siūbavimas verčiant mero komandos narius.

– Ar nereiktų stiprinti ir mero galių, nes jis vadovauja tik tarybai, o savivaldybės administracijos direktorius visai savivaldybei?

– Jei nebūtų sutarimo bei supratimo tarp mero ir administracijos direktoriaus, būtų bėda. Kalbant apie situaciją Alytuje, mes vienas kitu pasitikime, tad bendrą kalbą ir supratimą tikrai randame.

– Jei laiko ratą būtų galima atsukti atgal, ar dar kartą eitumėte į politiką, kandidatuotumėte į Alytaus merus?

– Dėl šio sprendimo tikrai nesigailiu. Jei viską reikėtų pradėti iš pradžių, priimčiau tą patį sprendimą. Atėjau padėti miestui, tarsi atiduoti jam skolą. Daug metų dirbau spręsdamas Lietuvos problemas ir mano gimtasis Alytus buvo tarsi užmirštas. Atsirado galimybė ir pamaniau, kad ketverius metus tikrai sąžiningai padirbėsiu miesto labui. O paskui pasitrauksiu ir vėl gyvensiu sau.

2015 metais eidamas į rinkimus viešai deklaravau, kad ateinu dirbti vienai kadencijai. Žmonės mane rinko tai puikiai žinodami. Aišku, dabar sulaukiu ne tik siūlymų apsigalvoti, bet ir priekaištų. Tačiau žodžio nekeisiu. Turiu savo planų.

– Kokių?

– Kol kas neatskleisiu.

– Kokį pažymį sau, kaip merui, parašytumėte?

– Savęs vertinti negaliu. Tai turi daryti Alytaus gyventojai, kurie turėdami lūkesčių mane išrinko ir pasitikėjo. Manau, kai baigsis kadencija, greitai sužinosiu, kaip mane vertina. Galiu pasakyti tik tiek – kaip mokėjau, taip dirbau.

respublika.lt