Tėvynė mūsų

Jaunius POCIUS. Kaliniai įprato būti ponais

Written by Biciulystė Siūlo · 5 min read

Kad įkalinimo įstaigose laiką leidžia ne Tautos žiedas ir kad jos ne sanatorijos – visiems aišku. Tai liudija ir į įvairias institucijas skriejantys nuteistųjų skundai. Juose piktinamasi blogomis gyvenimo sąlygomis, prastu maistu, skurdžiu asortimentu vidaus parduotuvėse. Įkalintųjų skundai nelieka be atgarsio ir tai vėlgi skatina juos rašyti. Už tai jų niekas nenubaus, o vilties teismuose prisiteisti iš valstybės vieną kitą tūkstantį visuomet yra. Paskutiniąją pergalę – šį kartą prieš prižiūrėtojus – jiems padėjo pasiekti Seimo kontrolieriaus įstaiga.Kalėjimų departamentas per metus gauna keletą tūkstančių nuteistųjų skundų. Laisvėje vagiliavę, mušę, plėšę, prievartavę, sukčiavę nuteistieji aprašinėja savo kančias, dėdamiesi nekaltais avinėliais. Nors tuo pačiu metu iš čia skambinama senyviems žmonėms, kurie, išgirdę apie artimuosius neva ištikusias nelaimes, nusikaltėlių bendrininkams kloja paskutinius pinigus, nors iš čia pilasi grasinimai susidoroti su teisėsaugos pareigūnais, čia rezgamos naujų nusikaltimų schemos.

Nuteistųjų taikiniais neretai tampa ir pataisos namuose dirbantys pareigūnai.

Paprastai vengdavę viešo teisinimosi, šį kartą įkalinimo įstaigų prižiūrėtojai ryžosi nebetylėti, sužinoję Seimo kontrolieriaus Augustino Normanto tyrimo išvadas dėl liepos 5 d. Alytaus pataisos namuose vykusios kratos. Per ją dėl panaudotos fizinės jėgos neva sužalojimus patyrė trys dešimtys įkalintųjų.

Tyrimo pagrindu tapo vieno nuteistojo laiškas, kuriame aprašyta, kaip atlikdami kratą pareigūnai spardė bei daužė „bananais“ nieko dėtus į kiemą varomus nuteistuosius.

„Įvertinus nuteistųjų patirtų sužalojimų pobūdį, nekyla abejonių dėl bendros kratos metu panaudotos masinės fizinės prievartos prieš Alytaus pataisos namuose laikomus nuteistuosius“,- rašoma išvadose.

Seimo kontrolierius generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui ir teisingumo ministrei Mildai Vainiutei pasiūlė išsiaiškinti, ar atliekant bendrąją kratą Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos pareigūnų ir prižiūrėtojų veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos požymių.

– Mus skaudina Seimo kontrolieriaus išvados, – „Vakaro žinioms“ guodėsi Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Algimantas Laukaitis, į kurį po paviešintų išvadų kreipėsi prižiūrėtojai. – Jeigu pasigilintume į jas, pamatytume, kad išvados grįstos prielaidomis. Nėra pateikta jokio fakto, kad darbuotojai mušė nuteistuosius, išskyrus tai, kad parašė kažkoks kalinys. Jeigu kažkas pas gydytoją pateko susipjaustęs rankas, tai nereiškia, kad ten atsidūrė sumuštas prižiūrėtojų. Man, kaip susipažinusiam su ta visa sistema, tas tyrimas kelia abejonių. Tiesa, ten niekas su jais, liaudiškai sakant, nesicackino. Jeigu jam liepia išeiti iš kameros, o jis: „Tai palauk, ko tu čia mane skubini“ ir dar prideda keiksmažodžių, aišku, tada vyrai griebia jį už pakarpos. Kažkodėl mes nesipiktiname, kai per televiziją matome, kaip policininkai sulaiko asmenį, kuris nevykdo jų teisėtų reikalavimų arba priešinasi. O čia, kai turima reikalų su nuteistu dvyliktą ar tryliktą kartą, tai turbūt niekam nekyla abejonių, koks tai individas. Dėl tokio įvertinimo pareigūnai kreipėsi į profsąjungą. Aišku, jų niekas dar neteisia, bet visa tai viešai nuskambėjo. Išeitų, kad tie įkalinimo įstaigų darbuotojai nieko daugiau neveikia, tik lupa nuteistuosius taip, kad tie vos šliaužia. Kažkodėl nė vienas neatsidūrė ligoninėje.

– Norite pasakyti, kad nuteistojo skunde perlenkta lazda?

– Mes juk žinome, kokie ten yra rašytojai. Dalis jų taip sugeba parašyti, taip mezga ryšius, kad nepažįstamos moterys laisvėje po trečio laiško jau į pasimatymą važiuoja. Tad tokį skundą kontrolieriui parašyti – vienas juokas. Man teko ne vieną tokį laišką skaityti – jie moka apie save pateikti nuomonę, kad ten sėdi vieni angeliukai, nėra nė vieno kalto.

– Tad kodėl, žinant tai, išvados padarytos būtent tokios?

– Jeigu būtų išvada, kad reikia išsamesnio tyrimo, aš suprasčiau. Tačiau Seimo kontrolierius viską, ką sakė nuteistieji, priėmė už gryną pinigą. Todėl mūsų žmonės ir pyksta, sako: išeitų, jog čia mes visi esame žvėrys, kasdien mušame nekaltai uždarytus vargšiukus. Man skaudu dėl mūsų pareigūnų. Jų darbas yra sunkus. Seimo kontrolieriui reikia gyvai pamatyti, koks yra bendravimas su nuteistaisiais. Aišku, būna, kad darbuotojui neišlaiko nervai. Bet dabar visuomenei pateikiama, kad tie vargšai tiek mušami, jog nebepaeina.

– Turint galvoje, kad nuteistųjų skundais buvo užversti visi iki šiol dirbę Seimo kontrolieriai, įkalintųjų taktika – skųskis ir būsi išgirstas – kartais pasiteisina?

– Tų skundų būna per metus per 4 tūkstančius. Reikia suprasti, kad rašymas yra užsiėmimas. Pažiūrėkite, kiek Daktaras (Henrikas Daktaras, nuteistas kalėti iki gyvos galvos – red.) prirašo: kodėl cinamono nėra, kodėl razinų nėra? Dabar nauja mada, dabar jie reikalauja pinigų ir prisiteisia. Aišku, prisiteisia dėl įkalinimo sąlygų. O kad sąlygos nei nuteistiesiems, nei darbuotojams neatitinka reikalavimų, niekas neneigia, viskas likę nuo tarybinių laikų, tik padailinta.

– Ko gero, niekas neabejoja, kad prižiūrėtojo darbas specifinis.

– Todėl jų trūksta. Ir gerokai. Kad ir būrio viršininkų. Pavyzdžiui, iš Sniego gatvės į Pravieniškes perkėlė įkalinimo įstaigų ligoninę. Ta ligoninė iki šiol dar nepradėjo normaliai veikti. Nėra gydytojų. Pavyzdžiui, nėra chirurginio skyriaus. O nėra gydytojų, negauna atestacijos. Susižalojusius nuteistuosius veža į klinikinę ligoninę. O tada du prižiūrėtojai, kurių trūksta, nuolat turi stovėti prie palatos.

– Žmonės nesiveržia dirbti dėl mažų atlyginimų?

– Vienas dalykas yra mažas atlyginimas. Jeigu žmonės dirbo per šventes, naktimis, jiems prideda, tada gauna šešis šimtus „į rankas“. Antras dalykas – sunkus darbas. Įsivaizduokite, jeigu 6 prižiūrėtojai nakčiai paliekami ir patruliuoja ten, kur yra tūkstantis nuteistųjų, o viską reikia sužiūrėti. Dabar nieko nestebina, pavyzdžiui, jeigu įvyksta permetimas į teritoriją, o paketo paimti bėga ir nuteistasis, ir prižiūrėtojas. Nuteistasis nustumia prižiūrėtoją ir nubėga. Po to rasti tą paketą jau beveik neįmanoma. Jeigu jis bėgs vienas, tai dar galima pavyti. Bet už kokių dvidešimties metrų, už kampo, jau stovi kitas, kuriam spėja perduoti ir kuris nubėga toliau, o prižiūrėtojas to nepastebi. Pasiveja, o paketo nėra.

– Tada reikia daryti kratą?

– Jie darė išplėstinę kratą. Pasikvietė pareigūnus iš kitų įkalinimo įstaigų. Turbūt žinote, kad daugiausia skambučių seniems žmonėms, iš kurių išviliojami pinigai, būna iš Alytaus ir Marijampolės įkalinimo įstaigų. Todėl daro tas kratas, ieško telefonų, SIM kortelių. Bet paslėpti telefoną – vienas juokas, turint galvoje jų sugebėjimus. Jie ir samagono išsiverda. Tie, kurie dirba ūkio skyriuje, padaro tokius įrengimus, kad nė nepagalvosi, jog ten samagono virimo aparatas. Net ir kratą darydamas, nesuprasi. Todėl kratos daromos netikėtai, kad nesuspėtų paslėpti. Jeigu ilgai brazdinsi duris, jie viską išslapstys, todėl reikia greitai išvesti iš kameros. O jie paprastai neskuba, tave stengiasi užšnekinti. Jeigu kitas spiriasi, ko čia jį skubina, tai jį griebia taip, kad tas lekia iš kameros kaip kamštis iš šampano butelio.

– Kad prižiūrėtojai įkliūva įnešdami į teritoriją draudžiamų daiktų taip pat kalti maži atlyginimai?

– Būna, kad ir prižiūrėtojus sulaiko, tai ne paslaptis. Imuniteto tarnyba daro netikėtus patikrinimus. Jeigu atlyginimas būtų koks tūkstantis eurų, kas rizikuotų prarasti darbą? Ir dar kokia garantija, kad nebus baudžiamoji atsakomybė.

– Ar prižiūrėtojai gali tikėtis kokios nors psichologinės pagalbos?

– Psichologai dirba su nuteistaisiais, o su prižiūrėtojais – ne. Taip, jie gali nueiti pas tą patį psichologą, jis neišvarys, bet reikia nutaikyti momentą, nes planai sudaryti dirbti su nuteistaisiais. Būtų mano valia, tai aš kiekvieną prižiūrėtoją per prievartą siųsčiau į sanatoriją, kad atsigautų jis pats ir jo nervai. Gal tada žmonės būtų švelnesni. Bet kažin, juk tiek pasipriešinimo. Man keista, aš šiandien skambinau į Kalėjimų departamentą bandydamas sužinoti, kiek iš viso yra nukentėjusių pareigūnų, to man niekas nepasakė. Pasirodo, Kalėjimų departamentas net tokios statistikos neturi.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“