Už ką ir kieno atsiprašė prezidentas Nausėda? Holokauste nužudytųjų giminių dėl to, kad juos įskaudino profesoriaus Rakučio priminimas, jog ir tarp žydų buvo tokių, kurie kolaboravo su nacistais?
Suprasčiau ir prisidėčiau prie atsiprašymo, jei profesorius V. Rakutis būtų paskelbęs tiesos neatitinkantį faktą/faktus? Bet juk tai tiesa, nors ir labai nemaloni…
Bet ar kas, kada nors atsiprašė mūsų, šiandienos lietuvių, už tai, kad dešimtys ir šimtai provokatorių nuolat kaltina lietuvius kaip tautą, „šaudžiusią žydus“, nors žudė ne tauta, o pavieniai žmonės, ir tokių nusikaltėlių buvo mažiau negu žydų gelbėtojų?
Gal mums neskauda? Skauda, ir labai… Jau seniai lietuviai dainuoja: „Sunku akmenėliui, kad ant jo važiuoja, sunkiau našlaitėlei, kad ant jos meluoja“…
Kas mums belieka? Tik – atsiprašyti profesoriaus V. Rakučio, kad demokratinėje, tolerantiškoje, už nuomonių ir žodžio laisvę (iki paskutinio profesoriaus – inteligento) kovojančioje Lietuvoje, jau yra nuomonių, kurias viešai skelbti draudžiama, yra žmonių ir tautų, apie kurias kalbėti tiesą jau yra ne tik draudžiama, bet ir baudžiama…
