Tėvynė mūsų

KODĖL GI NEGALIMA PARDUOTI LIETUVOS ŽEMES?

Written by admin · 5 min read

Mūsų dirvą, vandenis bei, pagaliau, ir mus visus vėl elementariai apnuodys. Netgi liberalios pakraipos žurnale „Veidas“ paskelbta, kad ES valstybėse žemdirbystėje naudojamų cheminių medžiagų – trąšų, herbicidų, fungicidų, pesticidų kiekis yra vidutiniškai 4,5 karto didesnis nei LIETUVOJE, o svetainėse rašoma, kad, pavyzdžiui, pesticidų panauda pasaulio žemės ūkyje per pusę amžiaus išaugo net 26 kartus.

Kas už viso to stovi? Pelnas, pelnas ir dar kartą pelnas bei jo siekis kuo pigesnėmis, primityvesnėmis priemonėmis, bet kuo įspūdingesnėje reklamoje ir dailesnėje įpakuotėje. Onkologinių susirgimų gausa ir grėsmingas didėjimas, trečdalis ES gėlavandenių žuvų ant išnykimo ribos, pagaliau ir viršsvoriai, stresai tai tik keletas šio pasaulio negerovių simptomų.
Šveicarų matematikai, kompiuteriais ištyrę 37 mln. pasaulio firmų, kompanijų, bankų globalius ryšius ir deklaruotą turtą, nustatė, kad labai maža jų dalis, menkesnė nei vienas procentas – tik 147 valdo net 40 proc. pasaulio turto. Per metus jų sukuriama vertė (BVP) prilygsta ar net lenkia daugelio valstybių sukuriamą: pirmame sąrašo šimtuke valstybių tik šiek tiek daugiau nei pusė, o likę yra įvairiausi gigantai. JP Morgan Chase & Co, Deutsche Bank AG, Barclays plc., Bank of New York Mellon Corp, Lloyds TSB Group plc, Goldman Sachs Group Inc, China Petrochemical Group Company ir dar pusantro šimto kitų išties valdo pasaulį. Tuo nesunku įsitikinti pastudijavus kad ir garsiosios Bilderbergo grupės narių sąrašą. Tarp jų ir tas pats Goldman Sachs Group Inc, kuris, kaip teigiama bumo metu pardavė Graikijai daugybę pasaulio ekonomikos ir finansų krizės priešaušryje beverčiais virtusių vertybinių popierių – naujosios finansų inžinerijos instrumentų, vadinamųjų „kredito“ derivatyvų, o dabar jau masiškai supirkinėja tos pačios Graikijos uostus, aerodromus, gamyklas ir parduotuves. Panašiai ir Deutsche Bank AG veikia šoką krizės metu patyrusioje Airijoje. Ironizuojant galima teigti, kad ko nesugebėjo įvykdyti Adolfas Hitleris, pasiekė bankinis kapitalas, beje, savo laiku prisidėjęs prie diktatoriaus atėjimo į valdžią bei daugiau nei 60 mln. ŽMONIŲ žūčių. Kita įdomi detalė – naujojo ES prezidento Hermano van Rompuy kandidatūra į šį postą buvo aprobuota būtent Bilderbergo grupėje. Ar reikia itin stebėtis, kad ir naujasis Europos centrinio banko vadovas M.Dragi, ir naujasis Italijos premjeras M.Monti yra dirbę ar oficialiai konsultavę ne už „ačiū“ tame pačiame Goldman Sachs‘e? Todėl ir mokesčiai ES tėra tokie, kad palaikytų minimalų stabilumą, vietoje vienalaikio palaipsnio jų pakėlimo visur. Rusijoje situacija atvirkštinė – Vl.Putin grupuotė kontroliuoja gigantą „Gazprom“.
Lietuvoje politiką pasak signataro N.Medvedevo „tebeužsako“ ir reguliuoja trys bankai.
Lietuva netgi tokiems gigantams kaip žemės ūkio ir maisto verslu užsiimanti „Carsil“, „Nestle“ tėra smulkmė, o priversti „lietuvių cholopus lenkti nugaras lenkų ponams“, kaip buvo užrašyta garsiajame rungtynių Poznanės stadione plakate po 2014m. gegužės 1d. gali būti nesunku ir 37 oficialiai įregistruotiems lenkų miljardieriams. Sambūrio „Patirtis“ atstovai teigia, kad Lietuvoje 1 proc. žemvaldžių turi apie 40 proc. jos žemės, gavo dar ir 80 proc. visos ES skirtų žemės ūkiui lėšų. Šie procesai rituliojasi toliau. 2013 m. kovo pabaigoje vienos didžiausių Lietuvoje žemės ūkio investicijų bendrovės „Linas Agro Group“ 55,16 % akcijų valdė Danijos bendrovė „Akola“, 9,30 % Švedijos SEB, 5,84 % Estijos „Svedbank“ klijentai. Ši bendrovė su kita milžine „Agrowil“ valdo nemažai ir Latvijos žemių. Kinija žemės užvaldyme yra išskirtinis reiškinys – įsigiję apie 20 „Lietuvų“ plotą.

Kodėl tai vyksta ir gali tęstis toliau?
Gerovės valstybių ar net jų sąjungų politika turi būti optimizuojama ne vieno BVP, tačiau bent jau septyneto esminių rodiklių (aukšti BVP ir užimtumas, žemas nelygybės indeksas GINI ir nusikalstamumas, normali natūrali bei informacinė aplinka, žemas sergamumas ir aukštas ilgaamžiškumas) atžvilgiu. Stambiosios globalios korporacijos bei bankai savo veiklą optimizuoja maksimizuodami santykį pelnas/sąnaudos, o tai tereiškia daugeliu atvejų ir tikslų antagonizmą bei lobistinę jų politiką siekiant valdžios bei minimalių mokesčių . Dažniausiai per neoliberalius, konservatyvius politinius darinius, nors ir nebūtinai. Žiniasklaidoje jų įtaka yra milžiniška, todėl žmonėms sakyti tiesą yra būtina.
Šviesaus atminimo kovotojas prieš absoliučiai visas sistemas Julius Veselka atvirai pareiškė TV žiūrovams, kad Lietuvos Seime nėra nei dešimties asmenų išmanančių valstybės strategiją. Pridursiu, pati svariausia – mokestinė biudžetinė ir investicinė politika vykdoma ne pagal optimizacinius svarbiausius rodiklius, o kaip kam „užplauks“ ir prireiks, kadangi tokie uždaviniai yra visų pirma mokslo, o ne politikų, turinčių atstovauti rinkėjų, o ne privačius interesus kompetencija. Lietuvoje valstybės valdymo mokslas būtų lyg ir atskirtyje, jei jis išvis egzistuotų.
Ar norime ir toliau valgyti pomidorus bei agurkus iš vandens bei trąšų?
Paaiškinsiu primityviai. Lietuvos beveik 200 tūkst. bedarbių armijos pusė nėra dar socialiai degradavę –jie nei oficialūs alkoholikai bei narkomanai. Jų visų pašalpoms kasmet valstybė išleidžia apie 1 mlrd.lt . Pridurkime policijos, teismų, kalinimo išlaidas dėl snukiadaužių ir kitų „žygdarbių“ , avarijų bei jų ir kitų piliečių gydymo lėšas.
Apie savivaldybes pakankamai daug laisvos ar nuomojamos žemės, pusdienį tušti prastovi ir geltoni autobusiukai, ir bedarbiai. Pirmininkavimo ES pradžioje po vykusios konferencijos žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Danija pilnai aprūpina ekologiniu maistu ugdymo, gydymo ir globos įstaigas. Kalbėta ir apie Italijos bei Estijos pavyzdį. Lietuvoje ekoūkiai tesudaro apie 5 proc., o ir tie merdi išėjus „Tatulos“ programos vadovui. J.Kraujelis teigia, kad ir 2ha daržovių ūkis priemiestyje yra itin rentabilus, p Petrai Auštrevičiau – neužteko laiko man išaiškinti „Laisvoje bangoje“, kad kalbate absurdą apie viešųjų darbų tobulinimą, kai yra normalaus verslo rankų darbu galimybės. Paprasčiausias bendras savivaldybės ir privataus kapitalo ūkio modelis visai žemės ūkio skyrių ir verslo skyrių valdininkijai yra neįkandamas ne dėl to, kad jų kabinetai skirtinguose aukštuose, o todėl, kad jie irgi yra rinkos, kuri turi susireguliuoti pati fundamentalistai. Optimizuoja savo kėdę bei algelę, bet ne valstybės poreikius.
Seimas gi priėmė įstatymą ilgalaikiams netgi garbaus amžiaus bedarbiams, sukaupusiems įmokomis į Sodrą mažinti, jei ne atimti 350 lt pašalpas, kai darbo vietų pasiūla šešetą kartų mažesnė už bedarbių kiekį. Taigi, ir jų uždirbtą bei sutaupytą valdžia irgi nusisavina, nes sau reikia pasididinti pirmiausiai patiems. Kiek bėdžių pasikars ar tyliai numirs neturėdami net vaistams? O dabar, kaip sakė poetas Aidas Marčėnas, pakalbėkime apie solidarumą, bičiulystę ir Lietuvą, kurioje skurde tebegyvena apie 700 tūkst. Dar ir kaip vaikams pavasariop trūksta vitaminų. Kas paneigs, kad atėjus vasarai netgi bendrovių nuomojamos žemės toliau bus supirktos naujoms kronų kiaulidėms bei dolerių, markių, zlotų auginimo plantacijoms, ir net mūsų bendrovės žlugs, paskui 150 tūkst. vargstančių ūkininkų, nes naikinamos pieno ir runkelių kvotos, o „vyrai gėrė vyrai gers kol tas seimas apsivers“, ieškodamas iš ko vėl skolinti milijardus. „Paribas AG“, „Deutsche bank AG“, „Goldman Zachs“, „ Lloyd“ jūsų, paslaugoms – dabartinės palūkanos sumokamos vakarų bankams „tik“ 3 mlrd.Lt per metus. Išeitis yra ir šeimos, ir ekologiniai, o ne korporacijų valdomi ūkiai, kaip teigia Norvegų parlamentaras, lankęsis Lietuvoje.

Referendumo opozicionierių teiginiai
Europinė teisė numato, kad Lietuva turi leisti įsigyti savo žemę nuo 2014 05 01. M.Romerio universiteto prof. Alf. Vaišvila pabrėžia, kad ES susitarimai yra tobulintini ir keistini pačiam Briuseliui nesilaikant sutarčių – išmokos žemdirbiams nesuvienodintos, nevykdomi kiti sutarčių straipsniai. Ne vienai atskirai Lietuvai reikia derėtis su 27 ES valstybėmis, o bent šešetui jų pagal teisinę ES procedūrą: Vengrijai, Bulgarijai, Latvijai, Estijai…. Deja, D.Grybauskaitei tai nė motais.

Tai yra „referendūmas“ – (Vyt.Landsbergis.) Ir ES, ir kremlius turi savų interesų prasilenkiančių su Lietuvos žmonių, todėl, visgi, palaikyti referendumą yra mažiausia blogybė iš visų.

Referendumas nukreiptas prieš ES ir NATO – (A.Tučkus). Referendumas yra nukreiptas ir prieš didžiąsias korporacijas žemgrobes chemizatores, ir prieš absurdišką ES ekonominę politiką, o jo eiga tik pabrėžia ES demokratiškumą ir stiprybę.

Kiekvieno kaimo žvyro karjerui reikės referendumo. Bus būtinas išaiškinimas, kad bendruomenės nuomonė reiškia regiono gyventojų apklausą.

Jūs „užveržkite“ gamtosauginius reikalavimus, o ne žemės rinką stabdykite. Trisdešimtmečio karo su neonikotinoidų, vien Kanadoje išnuodinusių pusę bičių populiacijos, gamintojais trukmė leidžia siūlyti tokiems pamokslautojams patiems susigrumti su Bayer CropScience, Syngenta, Sumitomo Chemica ir kitų milijardinių pelnų bei Kėdainių, Jonavos fabrikų lobizmo politika. Trauktis nėra kur – Lietuvos vandenų situacija šiaurės Lietuvoje pakankamai grėsminga jau dabar.
Sistemų tyrėjas, „Lietuvos ekonomikos strategijos 2014-2020“ autorius Kęstutis K.Urba 2014 01 12