Šito liūdno straipsnio galėjo nebūti. Šveicarų psichoterapeutė, žymi vaikystėje patirtų traumų specialistė Alice Miller (1923-2010) tvirtina, kad viduje gniaužiamas pyktis sukelia psichobiologinių sutrikimų. Esu laimingas – o gyventi norisi. Tad, jaunas būdamas, negaliu tylėti.
Ypač kai tavo vertybes per vieną mėnesį sutrypia du kartus.
Kas mums darbo, paklausite. Atsakysiu tiesiai – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str.: „Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti”. Jeigu paminama šita teisė, žodžiai „teisingumas“ ar „žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvė“, ginama Baudžiamojo kodekso, virsta tuščiais plepalais. Užtenka įvykių Garliavoje ar vaikų globos namuose, kuriems vadovavo Aloyzo Sakalo protežė, ne pagal paskirtį galimai naudotų lygintuvų.
Paprastai lietingas Dublino oras manęs netraumuoja. Tai padaro žmonės.
Yra toks linksmo būdo pilietis, amžiumi tinkąs į tėvus. Vardas, pavardė – Raimundas Maruškevičius. Pareigos – Kalvarijos savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas ryšiams su visuomene, žiniasklaida ir užsieniu.
Ponas vyriausiasis specialistas ima ir sukuria feisbuke diskusijų grupę „Kalvarija keičiasi“. Šio straipsnio autorius įkelia į grupę naujieną „Dėl įtarimų kyšininkavimu STT sulaikė Kalvarijos politiką“ (balsas.lt, 2013-02-01). Diskusija tęsiasi apytikriai porą dienų – viena ponia ima gailėtis sulaikytojo, „ak, jis mano klasiokas, kaip gaila, va, suklydo žmogus“. Kitas „draugas“ irgi prašo atleisti dabar jau buvusiam Kalvarijos tarybos nariui.
Grupės „Kalvarija keičiasi“ administratorius, šito straipsnio protagonistas, naujieną pašalina, o mane – užblokuoja.
Antras pykčio priepuolis ištinka, kai, veidaknygės „draugės“ vėl pakviestas grupėn, įdedu pranešimą „Kyšininkavimu įtariamo Kalvarijos savivaldybės tarybos nario byla jau teisme“ (kalvarijietis.lt, 2013-03-03). Be abejo, scenarijus kartojasi kaip toje atsibodusioje, 25 kartus per „LNK“ TV rodytoje „Likimo ironijoje“ – naujiena ištrinama. Keista: aš kol kas – grupėje.
Mielas skaitytojas vėl pasiteiraus – kur šioje asmeninės nuoskaudos istorijoje pakastas viešasis interesas? Ką gi, gaivinamės atmintį kartu.
Išties pelnytai a. a. Vytauto Pociūno našlę galima vadinti vargše. Šitiek metų, o aiškių atsakymų – nėra. Nenoriu šmeižti p. Artūro Zuoko – turtingas dėdė teisme neapgins – todėl tik paminėsiu: šildymo kainos Vilniuje galimai susijusios su vadinamuoju „abonentu“ santykius palaikiusiais „aštuonkojo“ berniukais. Kaip šalčiai, taip sąskaitos už šildymą – lyg per pilnatį. Aiškių atsakymų, kodėl – nėra. Ką FNTT ir STT veikia gruodžio–vasario mėnesiais – vieša paslaptis. Darius Kuolys už žodžio laisvę gynusias vaikštynes – nuteistas. Kokius įstatymus pažeidė – neaišku. Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas? Taip! Na, jau pakaks korupcijos faktų ir faktelių? Puiku.
Taigi linksmasis ryšių su visuomene specialistas Konstitucijos 25 straipsniu turėtų labai aktyviai domėtis. Straipsnis dar vadinamas žodžio laisvės principu. Priešingu atveju privalome klausti, kam reikalingas toks tarnautojas? Ir dar vyriausiasis?
Kai kuriems gali pasirodyti, kad „vyriausiasis“ tėra gražus žodžių žaismas. Pabrėžtina, jog, remiantis Valstybės tarnybos įstatymu, „vyriausiasis“ reiškia ir sąskaitos dydį „Swedbanke“ (jį Kalvarijos miestelyje turime vienintelį). Sąskaitos dydis kiekvieną mėnesį papildomas Jūsų, mieli skaitytojai, pinigais. Man – jokio skirtumo: Lietuvoje negyvenu.
Kitos pareigybės dedamosios – „atstovas ryšiams su visuomene, žiniasklaida ir užsieniu“ – nurodo, jog konkretus asmuo atstovauja konkrečios savivaldybės politikai. Yra jos atspindys veidrodyje – kreivas arba tiesus.
Šitaip samprotaudami, prieiname prie „kertinio statytojų atmesto akmens“: kam reikalinga tokia savivaldybės taryba, kurioje slopinamos diskusijos korupcijos temomis? Mano akimis žiūrint, – linksmiems, išsilavinusiems, pasauliu bei savimi besidomintiems žmogėnams. Tačiau ne liūdniems mokesčių mokėtojams, kurie tokią tarybą išlaiko.
Į šį klausimą genialiai, mano nuomone, atsakė buvęs BNS vadovas Artūras Račas, 2010 metų gruodžio 16 dieną dalyvavęs […] „“Transparency International” organizuotoje diskusijoje apie “WikiLeaks” reikšmę ir įtaką “tradicinei” žiniasklaidai” (racas.lt, 2010-12-17). Lietuvos žiniasklaidos „senas vilkas“ sunerimo: „Paklausiau, kiek iš esančių salėje prenumeruoja “Valstybę”, “IQ” ar “Atgimimą”. Pakilo 5 rankos. Tas penkias rankas, sakyčiau, galima vertinti kaip atsakymą į klausimą, kokiai daliai Lietuvos žmonių reikia kokybiškos žiniasklaidos. Primenu, kad salėje buvo apie 50-60 žmonių.“
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus tikslas – skatinti pilietines antikorupcines iniciatyvas ir jų organizavimą Lietuvoje.
Anot „Transparency International“ atliktų tyrimų, korupcijos suvokimo indeksas Lietuvoje 1999 metais buvo 3,8, 2011 – 4,8. Kuo arčiau dešimtuko, tuo valstybė skaidresnė (2011-12-01, p. 5). Korupcijos suvokimo indeksas parodo, kiek šalyje suvokiama valstybės bei savivaldybių tarnautojų ir politikų korupcija. Šis indeksas nustatomas remiantis verslo atstovų apklausomis ir kitais ekspertiniais tyrimais.
Nederėtų pamiršti, kad už kiekvieno skandalo, aferos ar „nekaltos“ pakišėlės slepiasi konkretūs fiziniai asmenys.
Todėl pasakysiu atvirai, kodėl man nei gaila, nei graudu dėl buvusio Kalvarijos tarybos nario – nesąžiningiems žmonėms negalima patikėti savo atžalų likimo. Asmeniškai kaltinamojo nepažinojau, tik „iš matymo“. Dėl to turiu jo gailėtis?
Tokiems žmonėms, kaip, tarkime, vienam man itin artimam giminaičiui, negalima sėdėti savivaldybių tarybose: jeigu žmogus nesusigaudo erdvėje, pykstasi su sąžine, jis netinka tarnauti valstybei. Atsivertęs Muitininkas moko: „Kas keikia tėvą ar motiną, mirte tenumiršta.“
Nepaisant to, nenusprendžiu, kas baisiau: ar kai mama, perskaičiusi vieną straipsnį, paklausia: „O tu nebijai, kad tau jie ką nors padarys?“
O gal baisiau matyti vykdomąjai valdžiai atstovaujančius asmenis, „dusinančius“ laisvą diskusiją viešojoje erdvėje. Feisbukas, gerb. ponai ir ponios, yra viešoji erdvė. Viešąją erdvę gina Baudžiamasis kodeksas. Ir beveik niekada „neklystantis“ Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT). EŽTT priteisiamos kompensacijos už kai kuriuos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimus yra legendinės. Įdomu, kaip baigsis gimdančiųjų namuose istorija. Matyt, eilinį kartą nuskambėsime visoje Europoje.
Būkime biedni, bet teisingi. Kaip manote, p. R. Maruškevičiau? Kai pirmą kartą feisbuke paskelbiau žinutę apie korupciją savivaldybės taryboje, troškau diskusijos. Diskusija virte virė. Gaila, kad taip trumpai. Viršuje minėta ponia, gailėjusi šiuo metu teisiamo Kalvarijos tarybos nario, nuliūdo: „Gal jis nekaltas? Reikia aiškintis.“ Nuostabu, sušukau mintyse, valio, – Kalvarija išties keičiasi, žmonės pradeda mąstyti. Ir še tau, kad nori, – diskusija uždusinama.
Visai nemielo, alkoholio nukamuoto veidelio žurnalistė iš „Lietuvos ryto“ Asta Kuznecovaitė irgi pagarsėjusi „dusintojos“ amatu. Jos nuomonių „dusinimo“ politiką patyrėme Kauno įvykių metu, kai būdavo pateikiama vienintelė įvykių versija be jokių alternatyvų. Jums juokingai skamba klausimas „Ko nori mergaitė“? Man – nelabai.
Apie žurnalistą, rašytoją, laidų vedėją, keliautoją, pensininkų „geriausią draugą“ išvis nėra ką kalbėti. Vargšė mano močiutė – šitiek metų Algimantu tikėjo, žavėjosi, žiūrėjo. O dabar… močiutei visos devynios dešimtys suėję.
Korupcija nesumažės, jei bijosime apie ją kalbėti. Tylint kaip žuviai, korupcija ima daugintis bjauriomis formomis. Užduokite atsargiai klausimą bet kuriai moteriai, ypač provincijoje – „Koks buvo Jūsų pirmasis gimdymas? O antrasis?“ Atsakymas nedžiugins, garantuoju.
Jeigu teisiamas savivaldybės tarybos narys tikrai yra NEkaltas, diskusijos draudimas tokiu atveju tampa nusikalstamu veiksmu: žmonės nežino, kas dedasi jų panosėje. Tai yra baisu.
Kita vertus, jei kaltė bus įrodyta, kalbėti privalome dar garsiau. Nebent tikime, kad generaliniam prokurorui gresia baudžiamasis persekiojimas. Prisimenate, į kokią šiltą vietelę „nutūpė“ p. Algimantas Valantinas? Ogi iš prokuratūros – teismo salėn. Ne kaltinamuoju. Darbuotoju.
Labai norėčiau, kad p. Valį ne perkeltų į žemesnes pareigas. Bet ir imtų ir nuteistų. Tačiau jei Generalinis prokuroras sulauks realios laisvės atėmimo bausmės, tuomet Algirdas Butkevičius viešumoje pasirodys su kontaktiniais lęšiais. Ir visuose Bresto viešbučiuose palangės velniškai slidžios.
Per tuos nuobodžiai ilgus prezidentavimo metus buvęs Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus savo atstovo spaudai lūpomis „išreikšdavo susirūpinimą“. Tūkstančius kartų.
Pabaigoje norėčiau „išreikšti susirūpinimą“ dėl vieno fakto. Kalvarijos savivaldybėje įsibėgėjo projektas „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“ (Kalvarija.lt, 2013-03-04). Kalvarijos miestelio interneto svetainėje teigiama: „Mokiniai savo projektukais siekia didinti jaunimo užimtumą, pažinti savo kraštą, stiprinti bendradarbiavimą su vietos bendruomenėmis, garsinti savo mokyklas.“ Klausimas: koks yra tų mokinukų korupcijos suvokimo indeksas?
Ponui vyriausiajam Kalvarijos savivaldybės administracijos specialistui norėtųsi atšauti: kuo skubiau paskambinkite kuriai nors specialiajai įgaliotajai sekretorei – tegul padaro Jums kavos. Geriausia – stiprios, be cukraus. Sako, padeda išsiblaivyti.
Žmonės, turintys ausis, teklauso: pagarbą reikia užsitarnauti. Niekas Jums netrukdo melstis už velionį kaimyną. Kad jis buvo alkoholikas ar vagis, nieko nepadarysi.
Tarnaujant valstybei, o ne sau, žmogaus reputacija ir pagarba bendruomenei privalo tapti svarbiausiu prioritetu. Taip, esame jauna valstybė. Tačiau turime senas tautos tradicijas. Buvome kadaise stiprūs. Nuspręskime pagaliau, kas mums svarbiau: žaidimai feisbuke „patinka/nepatinka“ ar realūs pokyčiai kasdieniame gyvenime. Beje, nepralenkiamas savivaldos problemų sprendimų atžvilgiu yra Berlyno Humboldto universitetas.
Aš tuo tarpu irgi išgersiu kavos. Iš didelio raudono indo. Puodelio autorius – varguolių, tokių kaip Jūs, gerb. vyriausiasis specialiste, itin nemėgstamas tinklaraštininkas Andrius Užkalnis. Baltomis raidėmis šviečia akis badantis užrašas: „Duskit pavidolei“.
Be kabučių.
ekspertai.eu